Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

#DiplomatoSkiltis: Kuo šiandien gyvena Švedija? 

2017 spalio 9 d. 07:02

Švedija ruošiasi eiliniams parlamento (Riksdago) rinkimams, kurie įvyks 2018 m. rugsėjo mėnesį. Tai, kad jau prasidėjo rinkiminė kova, rodo skandalas dėl užsienyje serveriuose laikytos šaliai jautrios informacijos nutekėjimo, jau pareikalavęs 2 ministrų atsistatydinimo. Laikas parodys, ar tai pakenks Socialdemokratų ir Žaliųjų partijoms vėl formuoti vyriausybę kitų metų rudenį. Apklausos rodo, kad socialdemokratai, su keliomis pertraukomis valdantys šalį nuo 1932 metų, tokią galimybę turi. Iš 4 opozicinių centro-dešinės partijų nemažai balsų gali atimti kraštutines dešiniąsias pažiūras propaguojanti Švedijos demokratų partija.

Daugelis žinome apie Švedijos pasiekimus: aukštą pragyvenimo lygį, santykinai nedidelę socialinę diferenciaciją, išvystytą socialinio aprūpinimo sistemą, rūpinimąsi aplinkos apsauga, stiprias derybines galias turinčias profsąjungas, pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybei, toleranciją seksualinėms mažumoms ir kt. Gerai žinomas ir „švediško socializmo“ terminas, apibūdinantis tokį socialinės-ekonominės tvarkos modelį, kuriam būdingas aktyvus valstybės dalyvavimas laisvosios rinkos principais pagrįstoje ekonomikoje.

Tolerancija kitataučiams garsėjančioje Švedijoje vyrauja požiūris, kad pabėgėliai nėra našta valstybei, o greičiau papildomas rezervas, kuris prisideda prie spartaus šalies ekonomikos vystymosi.

2016 m. Švedijos ūkis vystėsi dinamiškai: BVP išaugo 3,3 proc., nedarbo lygis sumažėjo iki 7 proc., pasiektas „sveikas“ infliacijos lygis – apie 2 proc., vėl pradėjo augti eksportas. Valstybės biudžetas 2016 m. buvo perviršinis – 0,9 proc. BVP, skola – Europos Komisijos toleruojamose ribose – 41 proc. BVP. Pagal išlaidas moksliniams tyrimams Švedija pirmavo ES – 3,26 proc. BVP.

Švedijoje dažnai galima išgirsti sakant, kad jos gyventojai linkę mokėti mokesčius, kadangi visi naudojasi vienokia arba kitokia socialine parama, finansuojama jų pačių sumokėtais mokesčiais. Šalies Mokesčių agentūrai ne tik administruoja mokesčių surinkimą, bet ir tvarko gyventojų registrą. Taigi visi svarbiausi švedų gyvenimo įvykiai turi būti deklaruojami Mokesčių agentūrai. Tik gimęs kūdikis – būsimas mokesčių mokėtojas – čia gauna savo registracijos numerį. 2016 m. vykdyta apklausa parodė, kad ši agentūra pagal populiarumą yra 5-je vietoje tarp 29 svarbiausių Švedijos viešųjų institucijų.

Švedijos gyventojai moka didelius mokesčius. Šalyje veikia progresinė fizinių asmenų pajamų mokesčių sistema. Neapmokestinamas pajamų minimumas labai mažas – apie 1980 eurų per metus. Fizinių asmenų darbinės metinės pajamos iki maždaug 46 200 eurų apmokestinamos 32 proc. tarifu. Metinių darbo pajamų dalis nuo 46 201 iki 67 210 eurų apmokestinama 51 proc. tarifu, o virš 67 210 eurų – 56 proc. tarifu. Valstybės iždą gerokai papildo ir 25 proc. PVM tarifas. Tiesa, maisto produktams ir viešbučių nuomai taikomas lengvatinis 12 proc. tarifas, o spaudiniams, bilietams į kultūros renginius bei transporto bilietams – 6 proc. Įmonių pelnas apmokestinamas 22 proc., o kapitalo pajamos – 30 proc. tarifu.

2015 m. Švedijos mokestinės pajamos sudarė apie 44 proc. BVP. Pagal šį rodiklį ES ją lenkė Prancūzija, Danija, Belgija ir Austrija. „Švediško modelio“ žinomumas pasaulyje liudija, kad ši šalis sugeba skaidriai ir efektyviai perskirstyti surinktus mokesčius.

Valdančioji socialdemokratų partija koalicija pasisako už tolesnį „švediško modelio“ stiprinimą, o tai reikalauja į iždą surinkti dar daugiau pajamų. Dar šių metų pradžioje vyriausybė planavo įvesti naują bankų mokestį, padidinti smulkaus verslo apmokestinimą bei pakeisti progresinio pajamų mokesčio „slenkstį“. Opozicijai bei verslui pasipriešinus, šių planų buvo atsisakyta. Greičiausiai nuo 2018 m. Švedijoje atsiras tik vienas naujas mokestis: aviakompanijos, kompensuodamos už lėktuvų sukeltą oro taršą, turės mokėti iki 45 eurų už kiekvieną keleivį bei skrydį. Tai, žinoma, pabrangins keliones.

Kai kurie analitikai teigia, kad darbo jėga Švedijoje yra apmokestinta per daug, o kapitalas – per mažai. Kairiosios partijos vadovas teigia, kad Švedijoje didėja socialinė atskirtis, turtingieji moka per mažus mokesčius už savo turtą ir kapitalą, auga turtiniai skirtumai tarp miesto ir kaimo. Centro-dešinės opozicinės partijos yra tos nuomonės, jog vyriausybės vykdoma mokesčių didinimo politika trukdo spartesniam užimtumo augimui. Moderatų partija kritikuoja per dideles socialines išmokas nedirbantiesiems, kurios, jos požiūriu, atima lėšas iš dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų.

Ministras pirmininkas S. Lofvenas, neseniai pripažino, kad svarbiausias artėjančių Riksdago rinkimų klausimas bus pabėgėlių socialinė integracija. Iš tikrųjų, 2015 metais į Švediją atvyko 163 tūkstančiai pabėgėlių – daugiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Jų tarpe – apie 30 tūkstančių nelydimų tėvų nepilnamečių, neturinčių jokių dokumentų. Tais metais Švedija santykinai priėmė daugiausia pabėgėlių visoje ES. Siekdama pristabdyti į šalį plūstančių nelegalių pabėgėlių srautą, 2016 m. pradžioje Švedija įvedė pasienio kontrolės režimą įvažiuojant Eresūno tiltu, jungiančiu Švediją ir Daniją. Dabar ši kontrolė atšaukta, o dalį nepilnamečių prieglobsčio prašytojų iš Afganistano ruošiamasi išsiųsti namo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tolerancija kitataučiams garsėjančioje Švedijoje vyrauja požiūris, kad pabėgėliai nėra našta valstybei, o greičiau papildomas rezervas, kuris prisideda prie spartaus šalies ekonomikos vystymosi. Neseniai Švedijos gyventojų skaičius pasiekė 10 mln. Tai paaiškinama ne vien skaitlingu pabėgėlių atvykimu į šalį, bet ir trečiu aukščiausiu ES gimstamumo rodikliu (po Prancūzijos ir Airijos). Švedija pabėgėlių socialinei integracijai skiria didžiules lėšas, kurios naudojamos kalbos ir profesiniam mokymui, sveikatos apsaugai, subsidijoms ir pan. Visgi akivaizdu, kad vyriausybė ir gyventojai yra sunerimę dėl lėtai vykstančios pabėgėlių socialinės integracijos, su tuo susijusio nusikalstamumo augimo. Tuo paaiškinamas nacionalistinės ir anti-imigracinės Švedijos demokratų partijos ryškus populiarumo padidėjimas po 2015 metų.

Kaip Švedija rūpinasi savo saugumu šiuo neramiu Baltijos jūros regione laiku? Riksdagas priėmė sprendimą dėl šauktinių kariuomenės atkūrimo nuo 2018 m., Gotlando saloje vėl dislokuojamas karinis dalinys. Neseniai vyriausybė ir 2 didžiausių opozicinių partijų atstovai susitarė per 2018–2020 metus gynybos biudžetą padidinti maždaug 853 mln. eurų. Tačiau ir po šio padidinimo Švedijos gynybos išlaidos tik šiek tiek viršys 1 proc. BVP. Dabartinė valdančioji koalicija tęsia Švedijos nesijungimo į karines sąjungas politiką ir savo tarptautinį bendradarbiavimą gynybos srityje grindžia dvišalėmis sutartimis, kurias yra sudariusi su JAV, Jungtine Karalyste, Lenkija ir kitomis valstybėmis.

Šį rugsėjį Švedijoje buvo surengtos didžiausios per pastaruosius 20 metų karinės pratybos „Aurora 17“, kuriose dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš Švedijos ir kitų Šiaurės valstybių, JAV.

Gynybos srityje Švedija bendradarbiauja su visomis Šiaurės valstybėmis, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas Suomijai. Švedija pakankamai aktyviai koordinuoja savo veiksmus bei bendradarbiauja ir su NATO aljansu. Šalies vyriausybė supranta, kad karinio konflikto atveju Baltijos jūros regione Švedija neišvengiamai bus įtraukta. Todėl šį rugsėjį Švedijoje buvo surengtos didžiausios per pastaruosius 20 metų karinės pratybos „Aurora 17“, kuriose dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš Švedijos ir kitų Šiaurės valstybių, JAV, Prancūzijos ir Baltijos valstybių.

Paskutiniame metiniame pranešime Riksdage ministras pirmininkas S. Lofvenas išvardino sritis, kuriose Švedija toliau stiprins savo potencialą: žinios ir inovacijos, eksportas, aplinkos apsauga, darni infrastruktūra.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"