Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Signataras Kazys Bizauskas nepabūgo baisiausio: kas liks tėvynėje, jei visi bėgsime 

2018 birželio 18 d. 14:00
Signataras Kazys Bizauskas / 
Signataras Kazys Bizauskas / 

Kazio Bizausko, jauniausio Lietuvos Tarybos nario ir Vasario 16-osios akto signataro, tikrosios mirties aplinkybės išaiškėjo tik tada, kai Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas nurodė visuomenei atverti slaptus SSKP CK politbiuro ir KGB archyvus. Praėjo penki dešimtmečiai.

K. Bizausko (1893–1941) giminaičių juose rasta pažyma su grafa „Сов: секретно“ ir SSRS Vidaus reikalų liaudies komisaro Laurentijaus Berijos įsaku išsklaidė bet kokias abejones dėl signataro mirties. Tuo pačiu leido jo dukrai Primai Bizauskaitei-Dunn (g. 1921), gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje, Esekso grafystėje, susigrąžinti Lietuvos pilietybę, apsilankyti tėvynėje ir nuodugniau pasidomėti savo giminės praeitimi.

Nepalikęs tėvynės per vokiečių okupaciją Pirmojo karo metais, nusprendė joje iškęsti ir Raudonąjį tvaną. „Kas liks Lietuvoje, jei visi pabėgs?“ – tokie lietuvių valstybininko žodžiai įstrigo kaimynų ir artimųjų atmintyje.

Primos sesuo Algė Bizauskaitė-Zundienė (1923–1985) nepriklausomybės nesulaukė. Karui baigiantis su mama, seserimi ir vyru pasitraukusi į Vakarus, ji gyveno Jungtinėse Valstijose ir ten mirė.

Signataras, gimęs Latvijoje

Bizauskų giminės protėviai kilo iš Vildūnų kaimo, esančio tarp Pakruojo ir Pasvalio. Čia gimė signataro senelis ir tėvas. Iš čia kilo ir LŽ pašnekovo Vidimanto Židonio mama Kazimiera, K. Bizausko pusseserė. Vis dėlto pats signataras gimė Latvijoje, Baltijos pakrantės miestelyje Paviluoste.

„Piotro Stolypino idėjų įkvėptas Kaziuko tėvas Kazimieras Bizauskas sėkmingai steigė žemės ūkio kooperatyvus. Jo pagrindinė būstinė buvo Pumpėnuose. Į kooperatininką atkreipę dėmesį latviai pasikvietė pas save žemės ūkio konsultantu“, – pasakojo Kėdainiuose gyvenantis K. Bizausko pusseserės Kazimieros Bizauskaitės-Židonienės sūnus V. Židonis.

1893 metais Paviluoste Kazimierui ir Karolinai Jankauskaitei-Bizauskienei gimė vienintelis sūnus Kaziukas. Jam buvo lemta tapti ateitininkų sąjūdžio lyderiu, jauniausiu Lietuvos Tarybos nariu, Nepriklausomybės akto signataru, Steigiamojo seimo nariu, krikščioniu demokratu, švietimo ministru, diplomatu, vicepremjeru, derybininku ir sovietų teroro kankiniu.

Baisi žinia pasiekė Šveicarijoje

Vidimantas Židonis./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Vidimantas Židonis./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Kai berniukui sukako treji, sulaukusi vos 22-ejų mirė jo mama Karolina. Kol buvo gyvas, sūnumi rūpinosi tėvas Kazimieras, padėjo ir dėdė Antanas Bizauskas (tėvas Pranciškus OFM), atgaivinęs bernardinų-pranciškonų vienuoliją.

Kazys mokėsi Mintaujos gimnazijoje, tačiau dėl nepasitenkinimo rusiška auklėjimo sistema, taip pat baiminantis džiovos, buvo išsiųstas į mokyklą Švyce, Šveicarijoje. Ten 1907 metais paauglį pasiekė baisi žinia apie tėvelio mirtį. Jos priežastis – džiova.

Vėliau K. Bizauskas grįžo į Lietuvą, mokėsi Vinogradovo gimnazijoje Vilniuje, grafo Platovo gimnazijoje Kaune. Čia parengė ir redagavo rankraštinį katalikų moksleivių leidinį „Ateitis“. Pirmasis spausdintas laikraščio numeris pasirodė 1911 metų vasarį.

Per Pirmąjį pasaulinį karą K. Bizauskas studijavo teisę Maskvos universitete, reiškėsi ateitininkų draugijoje „Rūta“. Vis dėlto po metų grįžo į Lietuvą, ėjo Panevėžio lietuvių gimnazijos inspektoriaus pareigas. Sulaukęs 24-erių buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Iki 1931 metų dirbo diplomatinėje tarnyboje Vatikane, JAV, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Olandijoje.

Bloga nuojauta išsipildė

Iki 1940 metų birželio 15-osios K. Bizauskas ėjo ministro pirmininko Antano Merkio pavaduotojo pareigas. Pasitraukus prezidentui Antanui Smetonai jo vietą kurį laiką užėmė A. Merkys, o K. Bizauskui teko premjero vaidmuo.

Kai sovietai okupavo Lietuvą, K. Bizauskas grįžo į savo ūkį Žirnajuose netoli Pabaisko. Kaimynai jį raginę trauktis į Vakarus, antraip jo gyvybė atsidursianti dideliame pavojuje. Nepalikęs tėvynės per vokiečių okupaciją Pirmojo karo metais, nusprendė joje ištverti ir Raudonąjį tvaną. „Kas liks Lietuvoje, jei visi pabėgs?“ – tokie lietuvių valstybininko žodžiai įstrigo kaimynų ir artimųjų atmintyje.

„Ko gero, jautė, koks likimas jo laukia, tik nesitikėjo, kad represijos bus tokios negailestingos. Juk jis ir Juozas Urbšys, taip pat generolas Stasys Raštikis dar visai neseniai skrido į Maskvą derėtis su Stalinu ir Viačeslavu Molotovu. Tačiau negera nuojauta išsipildė – 1940 metų lapkričio 20-ąją į ūkį įsuko juoda mašinėlė ir enkavėdistai K. Bizauską suėmė“, – pasakojo tą įvykį mačiusiuosius išklausinėjęs V. Židonis.

Istorija klostėsi kitaip, nei manyta

„Iki 1992 metų manyta, esą K. Bizauskas buvo sušaudytas Červenėje, Baltarusijoje. Nors egzekucijos liudininkų ir neatsirado. Tačiau mūsų gauta pažyma parodė, kad istorija klostėsi kiek kitaip“, – teigė signataro pusseserės sūnus Vidimantas. Šiame slaptajame archyve buvo laikomi dokumentai, susiję su asmenimis, kuriems sovietai įvykdė mirties bausmę.

Kaune įkalintą K. Bizauską saugumiečiai nuteisė „už pasipriešinimą tarybų valdžiai“, patalpino į mirtininkų kamerą. V. Židonio spėjimu, aukšto rango Lietuvos valstybės pareigūną turėję vežti tardyti į Lubianką Maskvoje. Reikalus skubino 1941 metų birželio 22-ąją šiame Baltijos regione prasidėjęs karas.

1941 metų birželio 26 dieną Polocko rajone greta Bigosovo geležinkelio stoties K. Bizauskui buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant.

Vieni politiniai kaliniai sunkvežimiais buvo nukreipti sušaudymui į Červenę, o K. Bizausko prekinis ešelonas toliau judėjęs Maskvos link. Vokiečių aviacija bombardavo geležinkelio linijas. Supratę, kad galutinės stoties nepasieks, sovietų saugumiečiai įvykdė L. Berijos įsakymą – įkalintuosius naikinti čia pat vietoje.

Signataras Kazys Bizauskas ir jo artimieji

1941 metų birželio 26 dieną Polocko rajone greta Bigosovo geležinkelio stoties K. Bizauskui buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant. Tai atskleidė 1992 metais signataro dukrai P. Bizauskaitei-Dunn atsiųsta SSKP CK politbiuro archyve saugota pažymos kopija su NKVD kvotų skyriaus viršininko Eusiejaus Rozausko ir NKGB A skyriaus viršininko pavaduotojo Grigorijaus Feigelsono pavardėmis.

(Bus daugiau)

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"