Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Savo šimtmečio „Valstybės žinios“ nesulaukė 

2018 gruodžio 28 d. 14:11
"Nugriovę šį niekuo nevertingą namą, stovėjusį netoli Seimo, 2004 metais "Valstybės žinioms" pasistatėme 7 aukštų pastatą", - pasakojo Mintautas Daulenskis.
"Nugriovę šį niekuo nevertingą namą, stovėjusį netoli Seimo, 2004 metais "Valstybės žinioms" pasistatėme 7 aukštų pastatą", - pasakojo Mintautas Daulenskis.
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Prieš šimtą metų, 1918-ųjų gruodžio 29 dieną, Vilniuje išėjo pirmasis „Laikinųjų Vyriausybės žinių“ numeris. Per šį laikotarpį neliko ne tik popierinio varianto, bet ir „Valstybės žinių“ funkciją – teisės aktų skelbimą – perėmė Teisės aktų registras. Ilgamečio „Valstybės žinių“ vadovo Mintauto Daulenskio nuomone, tai buvo neišvengiamas procesas.

Kai Lietuva 1918 metų vasario 16-ąją paskelbė nepriklausomybę, gana greitai apsižiūrėta, kad nėra kur publikuoti valstybės įstatymų, valdžios įsakymų. Tad gruodžio 6 dieną Valstybės tarybos sekretorius Jokūbas Šernas kreipėsi į Lietuvos valstybės ministrų kabinetą, ragindamas pradėti leisti tam skirtą leidinį.

Vietoj šio namelio 2004 metais iškilo 7 aukštų pastatas, kuriame pradžioje įsikūrė "Valstybės žinios", dabar - IV Seimo rūmai.
Vietoj šio namelio 2004 metais iškilo 7 aukštų pastatas, kuriame pradžioje įsikūrė "Valstybės žinios", dabar - IV Seimo rūmai.

Po valstybės vėliava

J. Šerno iniciatyva buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“. Pirmasis numeris pasirodė lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis. Redakcija tuomet buvo įsikūrusi tuometinio Šv. Jurgio prospekto (dabartinio Gedimino prospekto) 13 name. Tuomet šiame pastate buvo įsikūrusi ir Lietuvos Valstybės Taryba, čia posėdžiavo pirmasis Lietuvos valstybės ministrų kabinetas. Name, virš kurio plevėsavo valstybės vėliava, išėjo pirmi Lietuvos Vyriausybės įsakymai ir įstatymai, padėję pagrindus kuriamam valstybės modeliui, buvo sprendžiami piliečių ir valdžios santykiai, reguliuojami tarptautiniai ryšiai.

Koks tik atkurtos valstybės sąlygomis leidiniui teiktas vaidmuo, puikiai atskleidžia jau pirmame numeryje publikuota Laikinosios Vyriausybės deklaracija. Joje rašoma (kalba netaisyta): „Laikinoji Vyriausybė stoja į darbą sunkiomis sąlygomis. Savo uždavinius jai tenka vykinti ne bujojančio gyvenimo sąlygomis, o karo nuniokotoj, okupacijos valdžios išnaikintoj šaly. (...) Laikinoji Vyriausybė pripažįsta visų tautų lygybę. Demokratingoj Lietuvoj negali būti tautų teisių skirtumų. (...) Po visą Lietuvą šlaistosi svetimos mūsų valstybei ženklais kareiviai ir laukia tik valandos, kada jie galės pasipriešinti Lietuvos nepriklausomybei ir Lietuvos demokratybei. Nuo anarchijos apsiginsime statydami valstybę ant demokratingų pagrindų, o Lietuvos sienoms apginti organizuojame kariuomenę.“

Pirmojo "Valstybės žinių" numerio pirmasis puslapis.
Pirmojo "Valstybės žinių" numerio pirmasis puslapis.

Keitėsi valdžios ir pavadinimai

Dėl prasidėjusių karo veiksmų Vyriausybė ir „Valstybės žinios“ nuo antro numerio persikėlė į Kauną (Miško g. 11), buvo leidžiamos tik lietuvių kalba. Iki 1920 metų gegužės leidinys vadinosi „Laikinosios Vyriausybės žinios“, vėliau – „Vyriausybės žinios“. Iki 1927 metų „Vyriausybės žinios“ skelbė įstatymus, sutartis su užsienio valstybėmis, įvairius Vyriausybės aktus, testamentus, varžytines ir kitus viešojo pobūdžio potvarkius. Nuo 1928 metų pradėtos leisti šio leidinio dvi dalys. Pirmoje skelbti įstatymai, Vyriausybės aktai, antroje dalyje skelbtos varžytinės, testamentai, šaukimai, akcinių ir kitų bendrovių balansai, draugijų registrai, pamesti pasai, pavardžių pakeitimai. Nuo 1936 metų antroje dalyje imta skelbti apskričių savivaldybių įsakymus.

Ministrų kabineto leidžiamos „Vyriausybės žinios“ ėjo iki 1940 metų birželio 15 dienos. Po okupacijos, iki 1940 metų rugsėjo, leidinį rengė bolševikinė Liaudies vyriausybė. Karo metais Lietuvoje veikė vokiečių okupacinės valdžios potvarkiai, kurie buvo skelbiami oficialiame savaitiniame žurnale lietuvių ir vokiečių kalbomis „Amstlatt des Generalskommisars in Kaunen“ (1941 metų rugsėjį –1943 metų gruodį).

Sovietinio laikotarpio įstatymai buvo publikuojami periodiniame leidinyje „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausios Tarybos žinios“ (1940–1957), o 1958 metais vietoj šio leidinio pradėta leisti „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios“ (1958–1989). Iki 1993 metų oficialius teisės aktus skelbiantis laikraštis buvo leidžiamas įvairiais pavadinimais lietuvių ir rusų kalbomis.

Tarpukario Lietuvos Respublikos oficialusis leidinys „Vyriausybės žinios“ dabar yra pripažintas Lietuvos kultūros paveldu

Nepriklausomos Lietuvos tradicija

Nuo 1993 metų gegužės mėnesio atkurta nepriklausomos Lietuvos oficialaus leidinio tradicija ir vietoj „Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinių“ buvo leidžiamas oficialus leidinys „Valstybės žinios“. Tarpukario Lietuvos Respublikos oficialusis leidinys „Vyriausybės žinios“ dabar yra pripažintas Lietuvos kultūros paveldu, visi šio leidinio numeriai nuo 1918-ųjų iki 1940 metų yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo perkėlimo į elektroninę erdvę programą ir publikuojami Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje (www.epaveldas.lt)

1996 metų gruodžio 31 dieną Seimo kanceliarija įsteigė valstybės įmonę Seimo leidyklą „Valstybės žinios“. Ši leidykla tapo leidinio tuo pačiu pavadinimu leidėja. Buvo leistas ir pagrindinio leidinio priedas „Informaciniai pranešimai“, taip pat nemažai įvairių knygų. Leidyklai nuo 1997 iki 2007 metų vadovavo M. Daulenskis.

„Iki 2000 metų sausio 1 dienos oficialus leidinys „Valstybės žinios“ buvo leidžiamas lietuvių (ne rečiau kaip du kartus per savaitę), rusų („Vedomosti Litovskoj Respubliki“ – tris kartus per mėnesį) ir anglų („Parliamentary Record“ – kartą per mėnesį) kalbomis. 2002 metų balandį, prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, kai iki gegužės 1 dienos reikėjo paskelbti visus Lietuvos Respublikos teisės aktus, suderintus su ES teisės aktais, teko leisti po 7 numerius per dieną“, – pasakojo ilgametis leidinio vadovas M. Daulenskis.

Prie naujojo pastato, kuriame dabar įsikūrę IV Seimo rūmai, išlikęs senasis šulinys.
Prie naujojo pastato, kuriame dabar įsikūrę IV Seimo rūmai, išlikęs senasis šulinys.

Beliko šulinys

„Pradžioje glaudėmės įvairiose vietose, kelis kabinetus turėjome Seimo rūmuose, kelis – Seimo viešbutyje, – prisiminė pašnekovas. – Kai iš leidybos uždirbome lėšų, nusprendėme pasistatyti sau atskirą pastatą. Svarbiausia – iš biudžeto nieko neimdami. Turėjome 2, 5 mln. litų, dar 5 mln. paėmėme paskolą. Patys ją ir išmokėjome. Už 7 mln. 2004 metais, nugriovę nevertingą namelį, stovėjusį netoli Seimo, pasistatėme 7 aukštų pastatą. Net seną buvusio namo, kurio vietoje iškilo mūsų rūmai, šulinį išlaikėme. Apdengtas stogeliu jis stovi iki šiol. Užsieniečiai stebisi ir fotografuoja tokį daiktą radę Vilniaus centre.“

Labiausiai M. Daulenskiui apmaudu, kad Seimas nesugebėjo išnaudoti 7 aukštų pastato. „Kai leidykla ten įsikūrė, dar penki aukštai buvo tušti. Siūliau čia perkelti kurias nors valstybės institucijas, kad joms nereikėtų nuomotis patalpų, tačiau, pavyzdžiui, Finansų ministerija nuomojosi toliau iš privatininkų, o mūsų keli aukštai stovėjo tušti, – kalbėjo M. Daulenskis. – Mums, kaip leidyklai, valstybės įmonių įstatymas neleido nuomoti. Viskas baigėsi tuo, kad Seimas iš mūsų tą pastatą atėmė ir pavertė IV Seimo rūmais.“

2012 metų rugsėjo 18 dienos priimtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriuo nutraukta oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ leidyba ir oficialaus teisės aktų skelbimo funkcija nuo 2014 metų sausio perduota Teisės aktų registrui.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"