Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Prisikėlimo apygardos vadai (II dalis) 

Maironio rinktinės partizanai. Maironio rinktinės vadui Juozui Paliūnui-Rytui raportuoja Mindaugo tėvūnijos Nemuno būrio vadas Viktoras Bakanauskas -Vytautas. Pirmoje rikiuotės eilėje iš kairės antras – Stasys Satkus-Vytenis, ketvirtas – Jonas Mockevičius-Vygaudas. Fotografuota 1949 m. vasarą.
Maironio rinktinės partizanai. Maironio rinktinės vadui Juozui Paliūnui-Rytui raportuoja Mindaugo tėvūnijos Nemuno būrio vadas Viktoras Bakanauskas -Vytautas. Pirmoje rikiuotės eilėje iš kairės antras – Stasys Satkus-Vytenis, ketvirtas – Jonas Mockevičius-Vygaudas. Fotografuota 1949 m. vasarą.

Šį pavasarį minimos partizanų Prisikėlimo apygardos 70-osios įkūrimo metinės.  Prisikėlimo apygarda – laisvės kovotojų teritorinis junginys, 1948 m. pavasarį įkurtas pačiame Lietuvos viduryje (Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, Kėdainių apylinkėse).

Ankstesniame straipsnyje pristatėme Prisikėlimo apygardos veiklą, dabar siūlome susipažinti su šio laisvės kovotojų teritorinio junginio vadais. Pateikiame trumpas Petro Bartkaus, Leonardo Grigonio, Povilo Morkūno ir Juozo Paliūno biografijas.

Petras Bartkus (1925–1949)

Petras Bartkus
Petras Bartkus

Petras Bartkus gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskrities Pakapurnio kaime. 1942 m., studijuodamas Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, įsitraukė į rezistencinį pasipriešinimą – buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, dirbo Kęstučio apygardos štabe. Partizanaudamas ir eidamas įvairias pareigas P. Bartkus turėjo šiuos slapyvardžius: Dargis, Martynas, Sąžinė, Žiemkentis, Žadgaila. Rašė eilėraščius, partizanų spaudoje juos skelbė Alkupėno slapyvardžiu.

Būdamas Kęstučio apygardos Organizacinio skyriaus viršininku rūpinosi žemesniųjų partizanų grandžių centralizavimu. Buvo autoritetingas ir puikus organizatorius. 1947 m. lapkritį Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio pavedimu pradėjo naujos – Prisikėlimo apygardos kūrimo darbus. 1948 m. kovo 15 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu. Eidamas šias pareigas daug dėmesio skyrė partizaninės kovos metodams ir taktikai, kovotojų mokymams ir drausmei.

1949 m. vasario mėnesį P. Bartkus dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime ir buvo paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi.

P. Bartkus-Žadgaila žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miško kautynėse (Radviliškio r.).

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

P. Bartkui-Žadgailai (po mirties) Lietuvos partizanų vyriausioji vadovybė suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą; Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius); 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio statusas; Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis.

Leonardas Grigonis (1905–1950)

Leonardas Grigonis
Leonardas Grigonis

Leonardas Grigonis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiaus Pužonių kaime. Baigęs mokslus, 1931–1944 m. dirbo mokytoju Sėlynės pradinėje mokykloje. Iki II pasaulinio karo L. Grigonis ne tik mokytojavo, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo Rokiškio apskrities šaulių rinktinės komiteto narys, Sėlynės šaulių būrio vadas, šios organizacijos leidžiamo žurnalo „Trimitas“ bendradarbis.

1944 m., artėjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis pasitraukė pas gimines į Šiaulių apskritį. 1946 m. pavasarį jis įstojo į Žaliosios rinktinės Juozo Mingilo-Vilko vadovaujamą kuopą. Vėliau jis vadovavo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo, vėliau – Prisikėlimo apygardos Atžalyno rinktinės štabams.

1948 m. pavasarį įkūrus naują – Prisikėlimo apygardą, jos vadu buvo paskirtas Petras Bartkus-Žadgaila; L. Grigonis (apygardos štabo narys) tapo jo pavaduotoju. 1948 m. liepą L. Grigonis paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu.

1948 m. rudenį L. Grigonis-Užpalis kartu su apygardos štabo nariais persikėlė į naujai įrengtą Prisikėlimo apygardos štabo bunkerį Mėnaičių kaime, esančiame tarp Radviliškio ir Baisiogalos. Čia buvo redaguojamas ir leidžiamas apygardos laikraštis „Prisikėlimo ugnis“. Šiame bunkeryje 1949 m. vasarį įvyko ir visos Lietu-vos partizanų vadų suvažiavimas, kurio metu vasario 16 d. buvo pasirašyta LLKS Tarybos deklaracija. Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis tapo suvažiavimo dalyviu, daug prisidėjo kuriant LLKS Tarybos deklaraciją, LLKS Statutą. Jonas Žemaitis-Vytautas, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, labai vertino Tarybos narius, savo pavaduotojus L. Grigonį ir Juozą Šibailą – mokytojus, tos pačios kartos žmones, suprantančius vienas kitą iš pusės žodžio.

Po suvažiavimo L. Grigonis pakeitė savo slapstymosi vietą – jo partizaniniu prieglobsčiu tapo ankstesnio Prisikėlimo apygardos vado P. Bartkaus-Žadgailos Ario-galos apylinkėse Daugėliškių miške įrengtas bunkeris. Per kautynes su okupacine kariuomene 1950 m. liepos 22 d. šiame bunkeryje L. Grigonis žuvo.

LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko 1950 m. gegužės 30 d. aktu L. Grigoniui suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

L.Grigoniui-Užpaliui (po mirties) Lietuvos partizanų vyriausioji vadovybė 1950 m. lapkričio 23 d. apdovanojo I ir II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais; Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1997 m. jam pripažintas kario savanorio statusas; Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius) ir pulkininko laipsnis.

Povilas Morkūnas (1920–1953)

Povilas Morkūnas
Povilas Morkūnas

Povilas Morkūnas gimė 1920 m. lapkričio 26 d. Raseinių apskrities Šiluvos valsčiaus Zbaro kaime. 1935-aisiais baigė Šiluvos pradžios, vėliau – Raseinių žemės ūkio mokyklą. 1939 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Trečiajame artilerijos pulke. Kaip ir daugelis patriotiškai nusiteikusių kariškių skaudžiai išgyveno tuometinės Vyriausybės sprendimą nesipriešinti sovietų okupacijai ir dėl to vėliau įvykusią prievartinę jo pulko inkorporaciją į Raudonąją armiją, iš kurios gretų pasitraukė iš karto prasidėjus karui.

Vokiečių okupacijos metus P. Morkūnas praleido ūkininkaudamas gimtinėje.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje iš legalaus gyvenimo pasitraukė, partizanavo gerai pažįstamose Ariogalos, Betygalos ir Šiluvos apylinkėse, vadovavo Žebenkšties (Šerno, Savanorio) rinktinės kuopai. 1946 m. liepos pradžioje dalyvavo viename didžiausių Kęstučio apygardos partizanų susidūrime su NKVD kariuomene – Pyragių miško kautynėse, kurioms vadovavo būsimasis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas kapitonas Jonas Žemaitis.

1948 m., pradėjus organizuoti Prisikėlimo apygardą, P. Morkūnui buvo pavesta užmegzti ryšį su Povilo Lukšio (1948 m. kovo 5 d. pavadinta Maironio vardu) rinktine. Kadangi čia trūko pareigūnų, P. Morkūnas buvo paskirtas jos vadu. Per šią rinktinę ėjo ryšių su Aukštaitijos partizanais keliai. Jau balandžio pradžioje buvo užmegztas ryšys su Vyčio apygardos Aušros būriu, vadovaujamu Broniaus Karbočiaus-Bitės, ir Voverės rinktine, kuri veikė šiaurinėje Lietuvos dalyje.

Daugiau nei metus vadovavęs Maironio rinktinei, 1949 m. rugpjūčio 1 d. P. Morkūnas buvo paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu. Šias pareigas jis ėjo dvejus sunkius, praradimų, netekčių kupinus metus (iki 1951 m. rugpjūčio 1 d.). Daug dėmesio skyrė organizaciniams reikalams, spaudai, buvo atidus kovotojams: stengėsi juos paskatinti, įvertinti. Partizanų archyvuose yra išlikę jo pasirašytų padėkų, dovanojimo įrašų apygardos leidžiamuose leidiniuose. Prisikėlimo apygardos teritorijoje ilgą laiką buvo J. Žemaičio vadavietė, todėl P. Morkūnas ne tik dažnai bendravo su J. Žemaičiu, kitais sąjūdžio vadovais, bet ir rūpinosi jų apsauga.

Susidarius sudėtingai padėčiai Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srityje, nutarta nuo 1951 m. rugpjūčio 1 d. P. Morkūną paskirti Vakarų (Jūros) srities vadu. 1952 m. gegužės 20 d. P. Morkūnas tapo Kęstučio apygardos vadu – tai buvo paskutinės jo pareigos.

1953 m. kovą MGB provokatoriams pavyko su P. Morkūnu užmegzti ryšį. Birželio 19 d. jis buvo iškviestas į apgaulingą susitikimą Roglaičių miške, tarp Šiluvos ir Tytuvėnų. Atėjęs į susitikimą ir pajutęs klastą, P. Morkūnas bandė pasitraukti, bet per susišaudymą su agentais smogikais žuvo.

P. Morkūnui (po mirties), Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1999 m. gegužės 12 d. pripažintas kario savanorio statusas; Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius); tų pačių metų gegužės 27 d. suteiktas pulkininko laipsnis.

Juozas Paliūnas (1915–1952)

Juozas Paliūnas
Juozas Paliūnas

Juozas Paliūnas gimė 1915 m. gegužės 1 d. Raseinių apskrities Betygalos valsčiaus Tilindžių kaime. Į rezistencinę veiklą įsitraukė vokiečių okupacijos metais – 1944-ųjų pavasarį tapo LLA nariu. Tų pačių metų rudenį, frontui persiritus per jo gimtąsias vietas, įstojo į partizanų gretas. Kovos krikštą gavo 1944 m. pabaigoje įvykusiose kautynėse Pušynės miške.

Per aštuonerius metus J. Paliūnas nuėjo sunkių išbandymų kupiną partizaninės kovos kelią. 1947 m. tapęs Povilo Lukšio rinktinės vado pavaduotoju, jis ryžtingai telkė pakrikusius dalinius. 1948-ųjų pavasarį įkūrus Prisikėlimo apygardą, Povilo Lukšio rinktinė (1948 m. kovo 5 d. pavadinta Maironio vardu) tapo jos sudedamąja dalimi. Iš buvusių Povilo Lukšio rinktinės rajonų nauja-sis rinktinės vadas Povilas Morkūnas-Drakas suformavo stiprų Kudirkos (vėliau – Mindaugo) rajoną, jo vadu paskyrė J. Paliūną. Kai 1949 m. rugpjūčio 1 d. rinktinės vadas P. Morkūnas buvo paskirtas į aukštesnes pareigas, naujuoju Maironio rinktinės vadu tapo jo pavaduotojas, Mindaugo tėvūnijos vadas J. Paliūnas-Rytas.

J. Paliūno vadovaujama Maironio rinktinė tapo stipriu, gerai organizuotu, draus-mingu partizanų junginiu. Pats rinktinės vadas buvo narsus, patyręs kovotojas, dalyvavęs daugelyje kautynių, keletą kartų sužeistas. 1949 m. jis buvo apdovanotas Pasižymėjimo lapu, jam suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. J. Paliū-nas daug dėmesio skyrė kariniam kovotojų rengimui, leidybai. 1949 m. jis nurodė visuose būriuose surengti 42 val. trukmės karinio mokymo kursus, dažnai pats inspektuodavo dalinius.

1951 m. rugpjūčio 1 d. J. Paliūnas buvo paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu. Šias pareigas jis perėmė sunkiu metu: apylinkėse siautėjo okupacinė kariuomenė, agentai-smogikai. Iš karto teko rūpintis štabo atkūrimu. Trūko tinkamų štabo pareigūnų, reikėjo ieškoti naujų žmonių.

Partizanų gretoms retėjant, 1952 m. gegužės 20 d. Prisikėlimo apygarda buvo panaikinta. J. Paliūnas vėl tapo Povilo Lukšio rinktinės vadu.

1952 m. spalio 1 d. čekistai apsupo suimto partizano nurodytą rinktinės štabo bunkerio vietą Padotnuvio kaime. Nenorėdamas pasiduoti, J. Paliūnas-Rytas nusišovė.

J. Paliūnui (po mirties), Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis, 1999 m. gegužės 15 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius).

Genocido aukų muziejaus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų nuotr.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"