Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Prezidento rūmai Kaune: 100 svarbiausių tarpukario įvykių 

2019 vasario 16 d. 12:00
"Unikalus autentiškas prezidentūros Kaune eksponatas - milžiniškas veidrodis iš Venecijos", - pasakojo muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.
"Unikalus autentiškas prezidentūros Kaune eksponatas - milžiniškas veidrodis iš Venecijos", - pasakojo muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.
Ramūno Guigos nuotrauka

Šiemet Kaunas mini šimtmetį, kai miestas tapo laikinąja sostine. Laikinumas užtruko daugiau kaip 20 metų, tačiau jų pakako, kad miestas neatpažįstamai pasikeistų. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejus iki 2021 metų vasario 15 dienos vyksiančioje parodoje supažindina su Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.

Dar nebuvo praėję nė metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, o Vilniuje dirbančiai Mykolo Sleževičiaus vyriausybei, artėjant bolševikų armijos ir lenkų nacionalistinių pajėgų grėsmei, teko trauktis į Kauną. Kaip pasakojo prezidentūros Kaune muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius, tai Europoje buvo išskirtinis atvejis. Nė viena šalis neturėjo taip perkeltos sostinės. Įdomu, kad šis Kauno statusas neįtvirtintas jokiu oficialiu dokumentu. Diplomatiniais terminais kalbant, Kaunas de facto tapo sostine 1919 metų sausio 2 dieną iš Vilniaus čia persikėlus Vyriausybei.

Prezidento automobilis "Fiat 519" prie prezidentūros apie 1931 metus. / Ramūno Guigos nuotrauka
Prezidento automobilis "Fiat 519" prie prezidentūros apie 1931 metus. / Ramūno Guigos nuotrauka

Kaunui tapus sostine mieste ėmė kurtis valstybinės įstaigos, universitetas, muziejai, teatras, taip pat užsienio valstybių atstovybės. Beje, užsienio diplomatams pirmaisiais metais į akį krito Kauno atsilikimas – nebuvo vandentiekio, kanalizacijos. Miestas greitai susitvarkė – atsirado šios komunikacijos, buvo išasfaltuotos gatvės. Laikinosios sostinės statusas į miestą traukė inteligentus. Kaunas tapo politiniu, ekonominiu ir kultūros centru.

Naujam pastatui pinigų nešvaistė

Į reikšmingiausių tarpukario Lietuvos įvykių šimtuką pateko ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė 1937 metų Europos čempionate. Žaisti vyrus per vieną mėnesį išmokė iš JAV šiuo tikslu grįžęs Feliksas Kriaučiūnas. / Ramūno Guigos nuotrauka
Į reikšmingiausių tarpukario Lietuvos įvykių šimtuką pateko ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė 1937 metų Europos čempionate. Žaisti vyrus per vieną mėnesį išmokė iš JAV šiuo tikslu grįžęs Feliksas Kriaučiūnas. / Ramūno Guigos nuotrauka

Restauruota Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune ir joje įkurtas muziejus duris atvėrė 2005 metais. Sovietmečiu daugelį metų pirmame šio pastato aukšte veikė kino teatras, antrame – Mokytojų namai. Kaip aiškino G. Kasparavičius, šis namas (Vilniaus g. 33) ne specialiai buvo statytas prezidentūrai, ir ši institucija jame įsikūrė ne iš karto. „Kai pirmuoju prezidentu 1919 metų balandžio 4 dieną buvo išrinktas Antanas Smetona, jis rezidavo vienaukščiame name, Laisvės al. 6 (dabar – 14). Namo nebėra, šioje vietoje įsikūręs Kauno policijos komisariatas, – teigė istorikas. – Iškart buvo dairytasi reprezentatyvesnės vietos. Iš pradžių prezidentūrai siūlytas Kauno botanikos sodo administracinis pastatas Aukštojoje Fredoje, tačiau pasirinktas dabartinis pastatas, kuriame anksčiau rezidavo ankstesni Kauno valdytojai.“

Kol 1918 metų balandžio 19 dieną buvo patvirtintas Lietuvos tautinės vėliavos projektas, buvo siūlyta daug variantų. / Ramūno Guigos nuotrauka
Kol 1918 metų balandžio 19 dieną buvo patvirtintas Lietuvos tautinės vėliavos projektas, buvo siūlyta daug variantų. / Ramūno Guigos nuotrauka

G. Kasparavičiaus teigimu, šį namą 1847 metais pasistatė kolegijos asesoriaus našlė Flora Čechavičienė. Vėliau jis buvo rekonstruotas, turėjo kitą šeimininką, paskui nuomotas gubernatoriaus rezidencijai, kol caro valdžia 1869 metais įsigijo rūmus ir rekonstravo dėl gubernatorių patogumo. Pirmojo pasaulinio karo metais jame rezidavo vokiečių karinė valdžia, 1915 metais buvo apsistojęs ir Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.

Prezidento kabinete - autentiškas tarpukario dailininkės Zofijos Kochanauskienės tapytas Jono Basanavičiaus portretas. / Ramūno Guigos nuotrauka
Prezidento kabinete - autentiškas tarpukario dailininkės Zofijos Kochanauskienės tapytas Jono Basanavičiaus portretas. / Ramūno Guigos nuotrauka

A. Smetona čia įsikėlė 1919 metų rugsėjo 1 dieną, prieš tai liepos mėnesį iš čia pasitraukus Vokietijos karinei administracinei valdžiai. Pirmame aukšte buvo įrengtas ir privatus prezidento šeimos butas. „Ne paslaptis, kad tai laikyta kol kas tik laikina prezidentūra. Buvo ieškoma patogesnės, reprezentatyvesnės vietos. Architektai net planavo naują statinį Nemuno saloje. Patraukli vieta prezidentūrai atrodė ir Žaliakalnis, kur dabar stovi viešoji biblioteka. Tačiau viskas baigėsi kalbomis“, – sakė G. Kasparavičius. Pasak jo, Kaune rezidavę prezidentai (A. Smetona (1874–1944), Aleksandras Stulginskis (1885–1969), Kazys Grinius (1866–1950) buvo gana kuklūs, prašmatnesnis pastatas jiems nebuvo svarbu, o ir lėšų tam jauna valstybė neturėjo.

Istorinė prezidentūra Kaune. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Istorinė prezidentūra Kaune. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

„1936 metais, kai jau po pasaulinės krizės Lietuva stojosi ant kojų, apie naują prezidentūros pastatą pasigirdo rimtesnių kalbų. Dėl dirbančių žmonių sveikatos keltis į naują vietą patardavo ir įvairios komisijos (pastate buvo juntamas pelėsių kvapas). Tačiau tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Stasio Raštikio pasiūlymu buvo nutarta per septynerius metus kariuomenei skirti 142 mln. litų. Suprantama, dėl tokio prioriteto tuomet minčių apie naujas statybas atsisakyta“, – teigė G. Kasparavičius.

Antanas Smetona prezidentūroje 1928 metais. Atkuriant interjerą naudotos archyvinės nuotraukos. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Antanas Smetona prezidentūroje 1928 metais. Atkuriant interjerą naudotos archyvinės nuotraukos. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Venecijos veidrodžiams – 150 metų

Brangiausi ir didžiausi muziejaus eksponatai – du milžiniški veidrodžiai. Abu dabar kabo laiptinėje, sakoma, prieš eidami susitikti su prezidentu svečiai čia sustodavo susišukuoti, pasitaisyti kaklaraiščio. „Veidrodžiams – apie 150 metų. Šiame pastate jie atsirado dar Kauno gubernatūros laikais, kai pastatas buvo rekonstruojamas. Veidrodžiai paauksuotais rėmais buvo atvežti iš Venecijos, juos restauravo Gediminas Kirkilas, ir po 2000-ųjų veidrodžiai grįžo į Kauną. Šiuo metu jų vertė – apie 20 tūkst. eurų“, – dėstė G. Kasparavičius. Baldai muziejuje – ne prezidentūros, tačiau iš tų laikų, stovėję Kaune, Latvijos pasiuntinybėje ar kituose pastatuose. Audiencijų salė atkurta pagal archyvines nuotraukas.

Parodoje eksponuojamas neseniai iš Klivlando (JAV) muziejui parvežtas Antanui Smetonai dovanotas lininis rankšluostis su himno žodžiais. / Ramūno Guigos nuotrauka
Parodoje eksponuojamas neseniai iš Klivlando (JAV) muziejui parvežtas Antanui Smetonai dovanotas lininis rankšluostis su himno žodžiais. / Ramūno Guigos nuotrauka

„Prezidento kabinete – autentiškas tarpukario dailininkės Zofijos Kochanauskienės tapytas Jono Basanavičiaus portretas. Paveikslą išsaugojo ir 1941 metais į Kauno kultūros muziejų perdavė sovietų marionetinės vyriausybės vadovas Justas Paleckis, kuris čia taip pat gyveno per pirmąją sovietinę okupaciją“, – pasakojo G. Kasparavičius. Knygų spinta bei keletas kabineto baldų – taip pat autentiški.

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejaus darbuotojų kolektyvas šiuo metu rengia knygą „Prezidento rūmai Kaune“. Joje bus daug įdomių faktų, susijusių su rūmais, taip pat juose dirbusiais ir gyvenusiais žmonėmis. Knyga pasirodys balandį.

Lietuvos pašto įkūrimas 1918 metų lapkričio 16 dieną istorikų ir visuomenės balsais pateko į reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių šimtuką. / Ramūno Guigos nuotrauka
Lietuvos pašto įkūrimas 1918 metų lapkričio 16 dieną istorikų ir visuomenės balsais pateko į reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių šimtuką. / Ramūno Guigos nuotrauka

Parodoje – 100 įvykių

Apie šį svarbų Kauno laikotarpį pasakoja interaktyvi paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“. Kaip teigė G. Kasparavičius, tai 20 tūkst. lietuvaičių darbas. Dar ruošiantis valstybės šimtmečiui buvo parengtas milžiniškas projektas: muziejaus istorikai atrinko ir aprašė 400 reikšmingiausių tarpukario Lietuvos įvykių ir pateikė balsuoti visuomenei. Per ketverius metus nuomonę išreiškė daugiau nei 20 tūkst. žmonių ir iš 400 atrinko 100 reikšmingiausių šalies gyvenimo momentų, dabar pristatomų muziejuje. Eksponatai parodai paskolinti iš visos Lietuvos muziejų ir privačių asmenų. Temos apima visą valstybės gyvenimą: politika, kultūra, žemės ūkis, socialinė apsauga, švietimas ir mokslas, ūkis, ekonomika, komunikacija.

Europos čempionams - Lietuvos krepšininkams - 1937 metais dovanota sidabrinė Latvijos prezidento lėkštė šiuo metu eksponuojama prezidentūroje Kaune. / Muziejaus archyvo nuotrauka
Europos čempionams - Lietuvos krepšininkams - 1937 metais dovanota sidabrinė Latvijos prezidento lėkštė šiuo metu eksponuojama prezidentūroje Kaune. / Muziejaus archyvo nuotrauka

Daugiausia visuomenės balsų iš tų 400 reikšmingiausių įvykių surinko Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymas1918 metų vasario 16-ąją. Antrą vietą pelnė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933 metais. Trečią vietą – universiteto įkūrimas 1922 metais. Vytauto Didžiojo vardas jam suteiktas 1930 metais, minint kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines. Ketvirtoje vietoje pagal svarbą visuomenė išrinko lito įvedimą 1922 metais. O pirmojo prezidento išrinkimas (už A. Smetoną balsavo 25 iš 28 Valstybės tarybos narių) liko penktoje vietoje.

„Tarp šių įvykių pateko ir futbolo rinktinės susibūrimas 1923 metais. Vienas pagrindinių organizatorių – iš JAV į Lietuvą grįžęs S. Darius. Pradžioje iš jo šaipėsi ir spauda, siūlė geriau su šakėmis laukuose darbuotis nei kamuolį gainioti, – pasakojo G. Kasparavičius. – Pateko ir pirmasis vaidybinis pilnametražis Sargėnuose ir Kaune 1931 metais sukurtas filmas „Onytė ir Jonelis“. Aktoriai filmavosi, galima sakyti, iš idėjos. Už pusės metų darbą gavo tik po 600 g saldainių.“

1930 metais įsteigtas aukščiausias valstybės apdovanojimas - Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Juo iki 1940 metų apdovanoti tik 6 asmenys. / Ramūno Guigos nuotrauka
1930 metais įsteigtas aukščiausias valstybės apdovanojimas - Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Juo iki 1940 metų apdovanoti tik 6 asmenys. / Ramūno Guigos nuotrauka

Filmas buvo parodytas kino teatre „Forum“. Beje, šį kino teatrą visuomenė taip pat priskyrė prie reikšmingiausių valstybės įvykių. Nors jau 1922 metais Kaune veikė 5 kino teatrai, bet 1930 metais atidarytas „Forum“ buvo moderniausias, jame rodyti žymiausi Amerikos ir Europos kino kompanijų filmai.

G. Kasparavičius paminėjo ir Vilniaus pasus, kurie buvo dalijami už finansinę paramą Vilniaus krašto lietuvių draugijoms. 1925 metais įkurtos visuomeninės Vilniui vaduoti sąjungos šūkiai – „O, Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“ ir „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ – tapo tautos patriotizmo išraiška. Ši 600 tūkst. rėmėjų turinti sąjunga, kuriai vadovavo Mykolas Biržiška, taip pat tarp reikšmingiausių tarpukario įvykių.

Už apdovanojimus reikėjo susimokėti

Įdomu, kad gavusiems valstybinius apdovanojimus (jei apdovanotasis asmuo norėjo turėti ne tik diplomą, bet ir fizinę jo išraišką – ordiną) patiems reikėdavo susimokėti už medžiagas ir pagaminimą. Parodoje eksponuojamas 1930 metais įsteigtas aukščiausias valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (dailininkas – Jonas Juozas Burba, gamino šveicarų firma „Huguenin“). Juo iki 1940 metų apdovanoti tik 6 asmenys.

„A. Smetonos nuomone, šiuo ordinu turėjo būti apdovanoti visi išrinktieji prezidentai. Ordinas buvo siūlytas A. Stulginskiui, K. Griniui, tačiau jie, nepritardami prezidento vykdomai politikai, atsisakė“, – aiškino G. Kasparavičius.

Tarpukario Kaune suklestėjus sportui po įspūdingų lietuvių pergalių Europos krepšinio čempionatuose 1939 metais pastatyta Sporto halė. Tai buvo pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta arena. Pasak G. Kasparavičiaus, 400 tūkst. litų kainavęs statinys atsipirko per metus. „90 proc. statybinių medžiagų – iš Lietuvos, o iš Vokietijos teko atsivežti tik unikalias metalines konstrukcijas, – kalbėjo istorikas. – Šis kultūros paveldo statinys taip pat pateko tarp reikšmingiausių tarpukario Lietuvos įvykių.“

Baimintasi raudonos spalvos

Prezidento rūmai Kaune: 100 svarbiausių tarpukario įvykių

1918 metų balandžio 19 dieną buvo patvirtintas Lietuvos tautinės vėliavos projektas. „Kol išsirinkome vėliavos spalvas, būta daug diskusijų, – teigė istorikas. – Vyčio raudoname fone atsisakyta baiminantis, kad Lietuvos nepalaikytų bolševikine valstybe. Nuspręsta naudoti trispalvę.“

Iš pradžių Antanas Žmuidzinavičius parengė žalios ir raudonos vėliavos projektą, tačiau toks derinys visiems pasirodė per niūrus. Tada archeologas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp žalios ir raudonos įterpti ploną geltonos spalvos juostą, simbolizuojančią aušrą. A. Žmuidzinavičiaus, T. Daugirdo ir J. Basanavičiaus komisija nusprendė šias tris spalvas padaryti vienodo pločio. Patvirtinta ir istorinė vėliava – raudoname fone baltas raitelis, kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai. Parodoje galima susipažinti su keliolika siūlytų vėliavos variantų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika