Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Partizanų Lietuva: keliai į 1949 m. Lietuvos partizanų vadų susitikimą (IV dalis) 

Pirmoje eilėje iš kairės: Adolfas Kvedys ir Jonas Petrauskas, antroje eilėje iš kaires: neatpažintas P. Stankaus būrio partizanas, Alfonsas Kvedys, Aleksandras Grybinas, Adolfas Ramanauskas ir Urbantas Dailidė. Palubeckų sodyboje Baužuose, 1948 m. Kalėdos. 
Pirmoje eilėje iš kairės: Adolfas Kvedys ir Jonas Petrauskas, antroje eilėje iš kaires: neatpažintas P. Stankaus būrio partizanas, Alfonsas Kvedys, Aleksandras Grybinas, Adolfas Ramanauskas ir Urbantas Dailidė. Palubeckų sodyboje Baužuose, 1948 m. Kalėdos. 

Gražiausias metų šventes kiekvienas iš mūsų pasitinkame skirtingai: vieni pasiduoda dovanų pirkimo karštinei, kiti priešingai – stengiasi išsaugoti vidinę ramybę ir rimtį; vieni be perstojo klausosi kalėdinių dainų, kiti ima nešioti drabužius su sniego seniais ir briedžiukais. Tačiau visi sutiksime, kad tas priešventinis ir švenčių laikotarpis išties ypatingas. Toks pat svarbus jis buvo ir anuomet, partizaninio karo metais, tik su kur kas daugiau nerimasties ir ilgesio. 1949 m. gruodį pasirodžiusiame pogrindžio leidinyje „Partizanas“ rašoma: „Užgimimo Šventė, švęsta laisvo ir nepriklausomo gyvenimo sąlygomis, šiandien atrodo mums kaip graži pasaka, kaip neužmirštama, nors ir seniai girdėta daina“.

Tęsdami partizanų vadų kelionės į 1949 m. vasarį įvykusi susitikimą pasakojimą, pasidalinsime bent menkomis žiniomis apie aštuonių vadų kalėdinį laikotarpį.

Po 1948 m. lapkritį įvykusio Vakarų ir Rytų sričių atstovų BDPS [Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio. – Aut.] pasitarimo Dukto miške, neilgai trukus Vyriausiosios vadovybės narių ratą paliko, vėliau paaiškės – visam laikui, Jonas Kimš­tas-Žalgiris. Sulaikytas Jonas Žemaitis-Vytautas tardytojams pasakojo, kad J. Kimštas buvo išsiųstas su užduotimi ir turėjo parinkti vietą bunkerių įrengimui Rytų Lietuvos srityje. Ten Vadovybės nariai planavo persikelti 1949 m. pavasarį, nutirpus sniegui.

Praėjus daugiau kaip metams J. Kimštas apie šią situaciją laiške Adolfui Ramanauskui-Vanagui rašė: „1948 m. vėlyvą rudenį, įvykus VLSr [Vakarų Lietuvos srities. – Aut.] ir RSr [Rytų srities. – Aut.] atstovų sąskrydžiui ir sudarius L [BDPS Prezidiumą. – Aut.], LV [BDPS Prezidiumo pirmininko. – Aut.] įgaliotas ir įpareigotas buvau išvykęs į K [Kalnų sritį – Aut.] su specialiais uždaviniais. Vykdant paminėtus uždavinius mane užklupo 49.03.25 okupanto pravestas masinis žmonių vežimas į Sibirą ir visa eilė skaudžių įvykių, tiesiogiai palietusių L ir K bei mane asmeniškai“.

Vyriausiosios vadovybės aplinkoje žiemoti liko antrasis aukštaičių atstovas – Juozas Šibaila-Diedukas. Jis Kalėdų šventes, prie šoviniais papuoštos eglutės, sutiko Dvarninkų kaime buvusiame štabo bunkeryje po Dambrauskų gyvenamuoju namu. Kartu Kalėdas šventė dar vienas būsimasis signataras – Bronius Liesis-Naktis, tuomet de jure ėjęs Prisikėlimo apygardos štabo viršininko pareigas, tačiau de facto jau dirbęs kartu su J. Šibaila. Jų „komanda“ bus įtvirtinta vasarį Susitikimo metu priimtu įsakymu, kuriuo B. Liesis bus atleistas iš einamų pareigų ir užims Tautinio skyriaus viršininko postą J. Šibailos vadovaujamame Visuomeninės dalies štabe.

Einoraičių kaime po Balčių sodyboje buvusiu ūkiniu pastatu įrengtame bunkeryje Kalėdas sutiko dar du būsimi signatarai – J. Žemaitis ir Petras Bartkus-Žadgaila. Ilgą laiką bunkerio vieta nebuvo žinoma. Net iš to kaimo kilusi, Pietų Lietuvos vadų atstovus į susitikimą lydėjusi ryšininkė Joana Dijokaitė-Žara, sulaukusi Nepriklausomybės metų negalėjo pasakyti, iš kur į 1949 m. vasario susitikimą išėjo J. Žemaitis. Po ilgų ir nuoseklių tyrimų bunkerio vietą pavyko nustatyti tik 2017 m., tačiau senieji sodybos šeimininkai jau buvo mirę.

Ne taip toli, tačiau gerokai piečiau nuo jau minėtų partizanų vadų, Kalėdas sutiko Prisikėlimo apygardos vadas, būsimasis signataras Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis. Kur tiksliai buvojo partizanas šventiniu laikotarpiu šiandien kol kas negalime pasakyti, tačiau žinoma, kad tai buvo vienoje iš štabo būstinių šifruotais pavadinimais Ramovėje arba Vandenyne. Taip pat neatmestina galimybė – švenčių sutikimas minėtų būstinių aplinkoje buvusioje kurio nors rėmėjo sodyboje.

Gedimino Petrausko nuotrauka
Gedimino Petrausko nuotrauka

Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas sutikdamas Kalėdų šventes dar nė nenumanė, kokia svarbi ir reikšminga užduotis netrukus jam bus pavesta. Veikiausiai Kalėdų šventes jis sutiko su Vakarų Lietuvos srities vadovybe, vienoje iš jiems priklausiusių vadaviečių Adakavo ar Kryžkalnio apylinkėse, kurių tikslus nustatymas dar laukia savo tyrimo.

Šiandien, sekant partizanų vadų kelionės į 1949 m. vasarį įvykusio vadų susitikimo pėdsakais, aktualiausias išlieka A. Ramanausko ir Aleksandro Grybino-Fausto Kalėdų laikotarpis. Ankstesniame tekste kelionę baigėme kairiajame Nemuno krante, Gelgaudiškio apylinkėse, o šiandien ją tęsiame jau Žemaitijoje. Peržengiame į Pietų Lietuvos atstovams nepažįstamą Kęstučio apygardos teritoriją.

Šio štabo viršininko Roberto Gedvilo-Remigijaus, vėliau tapusio MGB agentu, parodymai sukonkretina Pietų Lietuvos partizanų vadų kelionės per Žemaitiją paveikslą. Jį papildo partizanų Juozo Jankausko-Demono, Juozo Palubecko-Simo ir Jono Petraičio-Našlaičio tardymo protokolai, A. Ra­manausko rankraštis „Pietų Lietuvos srities štabo darbas 1948.X.20 – 1950.I.25“; ke­lionę iliustruoja unikalios Leono Laurinsko-Liūto išsaugotos nuotraukos su Kęstučio apygar­dos štabo nario Vlado Mišeikio-Tarzano parašais.

Žinoma, kad 1948 m. gruodžio 23 d. ryšininko Vytauto Pažerecko-Skauto vedami, Pietų Lietuvos srities vadai pasiekė Veronikos Grigaitienės namus Skirsnemuniškių II kaime. Pasistiprinę ir atsikvėpę, po kelių valandų laisvės kovotojai išėjo susitikti su Petro Stankaus-Gruodžio partizanais; būrys buvo tiesiogiai pavaldus Kęstučio apygardos vadovybei. Paminėtina, kad ryšių punktas tarp Tauro ir Kęstučio apygardos pas V. Grigaitienę naudotas dar apie trejus metus – 1951 m. rudenį čia nesėkmingai buvo derinama LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio kelionė į kairįjį Nemuno krantą, pas Pietų Lietuvos partizanus.

1948 m. gruodį Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės P. Stankaus būrio partizanai žiemojo Šimkaičių miško vakarinėje dalyje, kuri buvo vadinama Fermine (šią dalį partizanai pabrėžtinai vadino laiminga; 1944–1953 m. čia buvo įrengti ne mažiau kaip penki jų bunkeriai). Šioje vadavietėje Pietų Lietuvos partizanų vadai su vietiniais Kęstučio apygardos partizanais valgė Kūčių vakarienę, fotografavosi ir beveik dešimt dienų laukė, kol galės susitikti su aukštesne vadovybe. Bunkerio duobė išlikusi iki šių vienų (2,7 x 3,5 m dydžio, 1,2 m gylio); 1991 m. vietą įamžino jurbarkiečiai visuomenininkai.

Gedimino Petrausko nuotrauka
Gedimino Petrausko nuotrauka

1999 m. istorinio 1948 m. gruodžio žygio dalyvis partizanas Adolfas Kvedys-Girėnas pasakojo, kad Kalėdas P. Stankaus būrio partizanai, saugantys A. Ramanauską, A. Grybiną, J. Jankauską ir Urbantą Dailidę-Taurą, šventė už kiek daugiau nei 4 km nuo bunkerio buvusioje Broniaus ir Marijonos Palubeckų sodyboje Paulių (faktiškai – Baužų) kaime. Išliko tą dieną įamžinusi nuotrauka prie Palubeckų gyvenamojo namo. Praėjusių metų gruodį kalbintas devintą dešimtį baigiantis partizanų rėmėjas Antanas Puišys iš Pažėrų kaimo paklaustas apie B. Palubecką, su pasididžiavimu sušunka: „Ten, vaikeli, ž y m i vieta! Ten prie tos stubikės [taip vietos tarmėje vadinamas gyvenamas namas. – Aut.] nusipaveikslavę visi. Prie tos stubikės! Ten ne dešimt sykių [mano. – Aut.] būta. Nusipaveikslavęs Kvedų Adoliuks, dar į mokyklą ėjom kitąsyk sykiu, tas čia pirmō gretō, Ramanauckas dar...“.

Palubeckų sodyba buvo už 0,35 km į rytus nuo Antrojo Paalsio kaimo kapinaičių koplyčios (neatmestina galimybė, kad prie jos ar joje Kalėdų dieną galėjo melstis partizanų vadai), vaizdingoje vietoje, ant aukšto ąžuolais apaugusio Alsos upelio kranto. Per pastaruosius dešimtmečius sunykusios sodybos žymių neliko, tačiau tikrąją jos vietą pavyko nustatyti praėjusių metų gruodį. Praėjus šventėms Pietų Lietuvos partizanų vadų kelionė tęsėsi, tačiau apie ją ant 1948–1949 metų slenksčio papasakosime vėliau.

Siekis pakartoti partizanų vadų kelionę į 1949 m. susitikimą nėra tik mėgėjiškas pasivaikščiojimas. Penketą metų trukę istoriniai Vyriausiosios vadovybės tyrimai šiandien leidžia kalbėti apie 26 istorinę vertę turinčias vietas, kuriose keliaudami į susitikimą lankėsi būsimieji 1949 m. signatarai. Tai stovyklos ir bunkeriai, ryšių punktai ir rėmėjų sodybos. Per jas ir daugelį kitų svarbių istorinių, archeologinių, mitologinių vietų nusidriekė „Partizanų Lietuvos“ daugiaetapis žygis. Prasidėjęs rugsėjo 15 d. jis kas antrą šeštadienį tęsis iki 2019 m. vasario 16 d.

Jei norite kartu saugoti laisvės kovų atmintį, sužinoti dar nežinomų ir negirdėtų pasakojimų apie partizanus, jų ryšininkus bei rėmėjus, visa širdimi dainuoti partizanų dainas – kviečiame jungtis prie mūsų. Jau daugiau nei tūkstantis žygeivių iš visos Lietuvos įveikė 7 žygio etapus Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Nerimauji, ar sugebėsi įveikti kelias dešimtis kilometrų? Mūsų jauniausiajai žygeivei 3 m., vyriausiajam – 76 m. Aštuntasis žygis Skirsnemunė – Šimkaičių miškas – Vadžgirys (Jurbarko r. sav.) vyks gruodžio 22 d.

Daugiau apie šventinį žygį, kurio metu profesionali grimuotoja Jolanta Gunovič, Jurbarko kultūros centro K. Glinskio teatro bei Jurbarko teatro mėgėjų klubo aktoriai įkūnys aštuonis partizanų vadus, būsimuosius 1949 m. vasario 16 d. signatarus, ir registracija Facebook paskyroje „Partizanų Lietuva“. Taip pat galima teirautis el. pašto adresu partizanu.lietuva@gmail.com.

Projektą organizuoja Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis, žygius kuruoja Pėsčiųjų žygių asociacija, Lietuvos gen. P. Plechavičiaus karių sąjungos Šiaulių rinktinė ir žygeivių klubas „X kilometras“. Projektą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą remia UAB „Mokas iT“, UAB „Manjana“, prof. dr. Algis Mickūnas, Jurbarko rajono savivaldybė, pavieniai žmonės ir geri diedukai (taip partizanai savo ūkinėse apyskaitose įvardindavo nežinomais norinčius likti rėmėjus). Projekto bičiuliai Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos policija, Jurbarko kultūros centro K. Glinskio teatras, Jurbarko teatro mėgėjų klubas ir leidykla „Versmė“.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"