Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Lietuvoje atrastas retas Mikalojaus Husoviano dokumentas 

2018 sausio 18 d. 09:46
Mikalojus Husovianas./
Mikalojus Husovianas./
Wikipedia,org nuotrauka

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Tokių autentiškų dokumentų būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.

Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas.

Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, (parašyta jo) nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje, rašoma pranešime spaudai.

M. Husovianas lotyniškai parašė ir publikavo keletą kūrinių, tačiau šlovę jam pelnė vienas – Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (Krokuva, 1523). Atsitiktinumas ar ne, bet jis pasirodė veik tuo pačiu metu, kai Vilniuje savo pirmąsias knygas išspausdino P. Skorina. Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę svariai išplėtojo Lietuvos vaizdavimą lotyniškoje Europos literatūroje. Kūrinio pavadiniman iškeltas stumbras nebuvo šiaip egzotiškas gyvosios gamtos atstovas. Jis ženklino tuomet lotyniškoje Europos literatūroje vis palankiau vaizduojamą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją, buvo jos turtingos gamtos simbolis. Paminėjęs istorinę Lietuvą, M. Husovianas poemos centre apdainavo garsiausią jos valdovą Vytautą. Didžiojo kunigaikščio portretas šiame kūrinyje yra pozityvus, tai – idealus valdovas, o jo valdoma valstybė – krikščionių ir nekrikščionių kaimynų pripažįstama galybė.

Mažai ką iš viso žinome apie M. Husoviano gyvenimą, todėl šis atradimas jo biografiją praturtino nauju reikšmingu faktu. Gavęs neblogą išsilavinimą, jis pasirinko dvasininko kelią (spėjama tai atsitikus Lenkijoje). Vėliau Lenkijoje arba Lietuvoje likimas jį suvedė su keliais įtakingais žmonėmis, pakreipusiais jo gyvenimą nauja kryptimi. Tie žmonės buvo Vilniaus kanauninkas Erazmas Ciołekas ir Lucko vyskupas Paulius Alšėniškis. Pirmasis dar iki 1518 m. M. Husovianui suteikė notaro titulą, o vėliau pasiėmė su savimi į Romą, kai ten su karaliaus pasiuntinyste vyko trečią kartą. Su antruoju Husovianas susipažino irgi iki 1518 m. Mat 1518 VII 29 jis kaip „Peremislio vyskupijos dvasininkas, Apaštalų Sosto valia notaras ir raštininkas“ pasirašė Pauliaus Alšėniškio motinos Sofijos testamentą. Kaip minėta, iš karto po to, 1518–1522 m., Husovianas lankėsi Romoje. Apie 1523 m. jis atvyko į Krokuvą, kur veikiai viena po kitos pamečiui išėjo net trys jo poezijos knygos. Žinomas jo Pultuske 1531 II 11 parašytas laiškas Peremislio vyskupui Janui Karnkovskiui leidžia manyti poetą mirus šiame Mozūrijos mieste, to paties pavadinimo vyskupijos sostinėje. Tai galėjo atsitikti po 1533 m. – šiais metais datuoti paskutiniai žinomi Husoviano eilėraščiai. Taigi atrastas raštas liudija M. Husovianą 1519 m. vasarą atvykus į Lietuvą – regis, paskutinįsyk gyvenime.

Vertingą dokumentą suradęs dr. T. Jaszczołtas – Lenkijos MA Istorijos instituto Varšuvoje darbuotojas. Jo tyrimų sritis aprėpia Viduramžių ir Naujųjų laikų Bažnyčios ir Palenkės vaivadijos istorijas, istorinę geografiją, genealogiją ir heraldiką. Tai žinomas Lietuvos istorikams asmuo, paskelbęs kelias dešimtis vertingų tyrimų. Vienas iš jų – kartu su dr. Liudu Jovaiša, dr. Mindaugu Pakniu ir dr. Vytautu Ališausku paskelbta monografija „Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a.“ (Vilnius, 2009). Šis darbas, taip pat keletas kitų publikacijų įtrauktos į ekspertuojamą tarptautinę duomenų bazę „Lituanistika“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"