Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Atvirai apie musulmonus arba už ką buvo nuteistas arkivyskupas? 

2019 kovo 14 d. 13:23
Arkiv. Marcelis Lefebvre‘as.
Arkiv. Marcelis Lefebvre‘as.
"Katalikų tradicija" nuotrauka

Šv. Pijaus X kunigų brolijos įkūrėjas arkiv. Marcelis Lefebvre‘as 1990 metais Prancūzijos teismo buvo nuteistas už „rasinės neapykantos“ kurstymą ir šmeižtą dėl pasisakymo, kad „būtų geriausia, jei musulmonai grįžtų namo“. Arkivyskupas perspėjo, kad imigrantai iš musulmoniškų šalių niekada netaps tikrais prancūzais ir kad po truputį jie ims prancūzams primetinėti savus įstatymus.

Teismo proceso metu arkivyskupas kategoriškai neigė kaltinimus rasine neapykanta ir aiškiai išdėstė, kodėl priešinasi musulmonų imigracijai į savo gimtąją šalį. Šie jo žodžiai kaip niekad aktualūs šiandien, kai Europos politinis elitas demografinę krizę bando spręsti įsileisdamas mases imigrantų iš musulmoniškų šalių, o tam pasipriešinti bandančius savo šalių patriotus net Bažnyčios hierarchai kaltina rasine neapykanta, kaip jau prieš tris dešimtmečius buvo kaltinamas arkiv. Lefebvre‘as. Iš arkivyskupo pareiškimo Paryžiaus teismui:

Koranas, kuris yra musulmonų įstatymas, skatina diskriminaciją, neapykantą ir smurtą.

Rytoj jie taps mūsų miestų merais ir pavers mūsų bažnyčias mečetėmis. Turėsime tapti musulmonais arba palikti šalį, arba tapti jų belaisviais.

Nekaltinkite manęs tuo, ką aš smerkiu. Šios neapykantos ir smurto įrodymų yra daugybė – praeityje ir dabartyje. Kol musulmonai krikščioniškoje šalyje yra nereikšminga mažuma, draugiškas sugyvenimas yra įmanomas, kadangi tada jie laikosi šalies, kuri juos priėmė, įstatymų ir papročių. Bet kai tik jų yra daugiau ir jie susiorganizuoja, jie tampa agresyvūs ir bando primesti savo įstatymus, priešiškus Europos civilizacijai.

Pavyzdžių yra begalė. Rytoj jie taps mūsų miestų merais ir pavers mūsų bažnyčias mečetėmis. Turėsime tapti musulmonais arba palikti šalį, arba tapti jų belaisviais. Visa tai yra islamo prigimties dalis. Smerkdamas šį rasizmą, aš pats netampu rasistu.

Tariamas mano šmeižtas buvo tik faktų išdėstymas. Policija žino apie prekybą baltaisiais vergais, kuri egzistuoja iki šiol. Mūsų tėvynainių grobimo pasmerkimas nėra šmeižtas, tai kvietimas įgyvendinti teisingumą ir apsaugoti mūsų piliečius. Jei uždrausite skambinti pavojaus varpais dėl žalingų islamo įsiveržimo į Prancūziją ir Europą pasekmių, jūs tapsite bendrininkais to smurto, kurio krikščioniškose šalyse Korano vardu imasi islamas. Teismui mus apskundė tie, kas remia giliai įsišaknijusį islamo rasizmą prieš prancūzus, prieš žydus, prieš kiekvieną religiją, kuri nėra islamas.

Aš nesu rasistas dėl to, kad smerkiu rasizmą. Visą savo gyvenimą gyvenau tarp kitų rasių, Afrikoje praleidau 30 metų – tarp animistų ir musulmonų, – stengdamasis teikti jiems dvasines ir materialines gerybes: [steigdamas] mokyklas, klinikas. Ir jie man už tai buvo dėkingi, apdovanojo mane Gabono Pusiaujo žvaigždės ordinu ir Senegalo nacionaliniu ordinu, ir Prancūzijos vyriausybė pripažino mano nuopelnus užjūriuose ir apdovanojo mane Garbės legiono ordinu.

Pasmerkti mane už rasizmą, kadangi stengiuosi apsaugoti savo Tėvynę, kurios egzistencijai ir krikščioniškoms tradicijoms yra iškilęs pavojus, reikštų panaudoti teisingumą neteisingumui, atiduoti teisingumą į budelių rankas prieš aukas, kurių vienintelė teisė yra numirti tyloje. Tai būtų neteisingumo viršūnė.“

Tekstas pirmą kartą publikuotas „Katalikų tradicija“ „Facebook“ paskyroje

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika