Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

30-osios „Bananų baliaus“ metinės 

2018 rugsėjo 28 d. 10:32
LYA nuotraukos

1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje įvyko nuo 1978 m. įkurtos ir nuosekliai už Lietuvos nepriklausomybę kovojusios Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas, kurio pagrindiniai tikslai buvo 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytų Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasmerkimas ir reikalavimas panaikinti Baltijos šalių sovietinę okupaciją lėmusio Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos sąmokslo pasekmes.

Baltijos šalių sovietinę okupaciją lėmusių Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. sutarčių (Molotovo-Ribentropo pakto) paviešinimas, demaskavimas, pasmerkimas bei reikalavimas atkurti dėl slapto sąmokslo Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos nepriklausomybę buvo pagrindinė Antano Terlecko iniciatyva dar 1978 m. birželio 14 d. įkurtos Lietuvos laisvės lygos (LLL) veiklos kryptis. 1987 m. pradžioje iš įkalinimo grįžus organizacijos lyderiui A. Terleckui, LLL ėmėsi drąsių veiksmų, rašoma LYA pranešime.

1987 m. rugpjūčio 23 d. suorganizavo mitinga Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, kur pirmą kartą viešai buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas, garsiai prabilta apie sovietų valdžios vykdytas represijas, tikinčiųjų persekiojimą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, pareikalauta iš Baltijos valstybių išvesti sovietų armiją bei iškelta tuo metu neregėtai drąsi Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos idėja.

Praėjus metams, 1988 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo mitingą organizavo neseniai susikūręs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.

Kadangi šiame mitinge nebuvo leista pasisakyti per daug radikalia laikytos Lietuvos laisvės lygos atstovams, LLL nusprendė organizuoti kitą akciją.

Mitingui buvo pasirinkta rugsėjo 28 d., kadangi būtent šią dieną 1939 m. Sovietų Sąjungą ir nacistinė Vokietija pasirašė vadinamąją „Sienų ir draugystės sutartį“, prie kurios buvo pridėtas slaptas protokolas, pagal kurį Vokietija, mainais už dalį Lenkijos teritorijos, Sovietų Sąjungai perleido Lietuvą.

Netrukus po šio susitarimo prasidėjo Lietuvos okupacija. Lietuvos laisvės lyga 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingą surengė nepaisant to, kad iš Vilniaus m. Lenino r. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto nebuvo gautas leidimas organizuoti mitingą.

Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje buvo sutelktos gausios milicijos pareigūnų bei SSRS vidaus kariuomenės dalinių pajėgos, kurios pradėjus rinktis žmonėms, pradėjo blokuoti aikštės prieigas. Remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, į mitingą susirinko nuo 5 iki 20 tūkst. žmonių. Pradėjus kalbėti mitingo organizatoriui A. Terleckui, minioje pasigirdo riksmai „Muša, muša!“.

Į mitingą susirinkusius taikius protestuotojus pradėjo mušti milicininkai ir vidaus kariuomenės kariai. Nukentėjo ne tik buvę aikštėje, bet ir atsitiktinai pro šalį ėję žmonės.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Antanas Terleckas./ LYA nuotrauka
Antanas Terleckas./ LYA nuotrauka

Įvykių liudininkų teigimu, skydais bei šalmais prisidengę pareigūnai protestuotojus spardė, daužė kumščiais ir guminėmis lazdomis – vadinamais „bananais“. „Bananų baliumi“ ironiškai pavadintas susidorojimas su protestuojančiais tęsėsi apie tris valandas. Pasibaigus milicijos ir vidaus kariuomenės siautėjimui, mitingas tęsėsi.

Rugsėjo 29 d. naktį Gedimino aikštėje Algimanto Andreikos vadovaujama disidentų grupė atnaujino 1988 m. rugpjūčio 23‒26 d. vykusią bado akciją dėl politinių kalinių paleidimo, kurioje dalyvavo Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas, Petras Cizikas. Rugsėjo 29 d. apie 5 val. ryto į Gedimino aikštę atvykę milicininkai sumušė akcijos dalyvius ir juos nuvežė į vidaus reikalų skyrių.

Rugsėjo 29 d. prie LSSR vidaus reikalų ministerijos pastato LLL suorganizavo protesto mitingą dėl badautojų sumušimo. Kilus aktyviam visuomenės protestui dėl brutalaus 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo išvaikymo ir smurto prieš badautojus, didelio pasipiktinimo sulaukusi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybė buvo priversta imtis priemonių.

30-osios „Bananų baliaus“ metinės.

1988 m. spalio mėn. posto neteko smurtui prieš mitinguotojus pritaręs LKP centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, o 1988 m. gruodžio mėnesį iš pareigų pašalintas pagrindinis „bananų baliaus“ iniciatorius ‒ LKP CK antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"