Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

„Valstybės žinios“ mini šimtmetį 

2018 lapkričio 27 d. 15:35
lnb.lt

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda, skirta leidinio „Valstybės žinios“ šimtmečiui. Joje pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą ir veiklą nepriklausomybės laikais.

1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje išėjo pirmasis laikinųjų „Vyriausybės žinių“ numeris. Tai įvyko prieš 100 metų.

Publikuoti teisės aktai – valstybės ir ją sudarančios visuomenės santykių reguliavimo būdai, kurių darni visuma suprantama kaip valstybės teisinė sistema.

Teises aktų pagalba kuriamas valstybės modelis, sprendžiami piliečių ir Valdžios santykiai, reguliuojami tarptautiniai ryšiai.

Istoriškai Lietuvos teisės formavimąsi galima skirstyti į paprotinės teisės ir rašytinės teisės periodus. Itin svarbus yra Lietuvos karaliaus Mindaugo (1246–1263 m.), Lietuvos didžiųjų – kunigaikščių Gedimino (1316–1341 m.), Vytauto (1392– 1430) valdymo laikotarpių tarptautinės sutartys ir diplomatijos dokumentai, atspindėję Lietuvos santykius su Vakarų ir Rytų Europa. Pirmieji rašytiniai norminiai teisės šaltiniai buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio privilegijos. Lietuvos teisės tradicijos pažangą liudija neįkainojami paminklai – 1468 m., Kazimiero Teisynas, ir Lietuvos teisės pasididžiavimas – kodifikuotas 1529, 1566 ir ypač 1588 metų Lietuvos Statutas, iš kurio net iki XIX a. vidurio teisinės išminties sėmėsi net kaimyninės Lietuvos valstybės. Teisinių dokumentų lobius atveria Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos archyvas – Lietuvos metrika.

XX a. pirmoje pusėje susiformuoja atgimusios ir tautiniu pagrindu susikūrusios naujos Europos valstybės. Jų tarpe ir Lietuva, 1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbusi Nepriklausomos valstybės atkūrimą demokratiniais pagrindais. 1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės tarybos sekretorius J. Šernas Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui rašo, kad aukštasis Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino reikalingu leisti Valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų (Valstybės Tarybos priimtų įstatymų, aukštojo Valstybės Tarybos prezidiumo, ministrų, kabineto ir atskirų ministrų įsakymų) lakštus ir pavedė jam tuojau pradėti tuo dalyku rūpintis.

Taip buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, kurio pirmasis numeris pasirodė 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis. Redakcijos adresas: Vilniuje Jurgio gatvė Nr. 13, kambarys 20. Leidėjas – ministrų, kabinetas. 1918 m. šiame pastate buvo įsikūrusi (arba posėdžiavo) Lietuvos valstybės Taryba.

Tada visų lietuvių akys buvo nukreiptos į šiuos namus, kur plevėsavo valstybinė Lietuvos vėliava. Čia posėdžiavo ir pirmasis Lietuvos valstybės ministerijų kabinetas. Iš čia išėjo pirmi Lietuvos vyriausybės įsakymai ir įstatymai. 1920 m. spalio mėn. lenkams okupavus Vilnių, šiuose namuose buvo įsikūrusi Laikinoji Vidurinės Lietuvos Valdomoji komisija.

Minint „Valstybės žinių“ 85-metį ant šio pastato sienos, buvo atidengta atminimo lenta. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šia proga buvo surengta paroda, kurios ekspozicijoje buvo demonstruojami unikalūs „Laikinųjų Vyriausybės žinių“ („Valstybės žinių“) egzemplioriai, ikonografinė medžiaga.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jau pirmame „Žinių“ numeryje „Laikinosios Vyriausybės deklaracijoje“ rašoma: „Laikinoji Vyriausybė stoja į darbą sunkiomis sąlygomis. Savo uždavinius jai tenka vykinti ne bujojančio gyvenimo sąlygomis, o karo nuniokotoj, okupacijos valdžios išnaikintoj šaly. (...)

Laikinoji Vyriausybė pripažįsta visų tautų lygybę. Demokratingoj Lietuvoj negali būti tautų teisių skirtumų. (...)

Po visą Lietuvą šlaistosi svetimos mūsų valstybei ženklais kareiviai ir laukia tik valandos, kada jie galės pasipriešinti Lietuvos nepriklausomybei ir Lietuvos demokratybei. Nuo anarchijos apsiginsime statydami valstybę ant demokratingų pagrindų, o Lietuvos sienoms apginti organizuojame kariuomenę. (...)

Mes tikimės, kad šalis duos mums ne tik darbininkų šalies tvarkymui, bet ir lėšų. Mūsų finansų politika gali remtis ne tik šalies turtu; užsienio paskolomis neprivalome per daug – pasitikėti.

Mokesčiai turi būti imami nuo turto; didesnius mokesčius reikia užkrauti ant tų, kurie karo metu pralobo.“

Tame pačiame „Žinių“ numeryje skelbiamas ir „Pašaukimas savanorių į krašto apsaugą“. Jame rašoma: „Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina atimdama iš mūs gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.

(...) Nelaukdami toliau nei valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, visi į Lietuvos Krašto Apsaugą.“

Išėjus pirmajam „Laikinųjų Vyriausybės žinių“ numeriui, dėl karo veiksmų persikėlus Lietuvos Vyriausybei į Kauną (Miško g. Nr. 11), nuo antro numerio šis informacinis leidinys buvo leidžiamas Kaune tik lietuvių kalba. Pagrindinių šalies statymų leidybos raida per 98 metus apima tris laiko tarpus: nuo 1918 m. vasario iki 1940 m. birželio, nuo 1940 m. birželio iki 1990 m. kovo ir nuo 1990 m. kovo 11 d.

Nuo 1918 iki 1920 m. gegužes leidinys vadinosi „Laikinosios Vyriausybės žinios“, vėliau – „Vyriausybės žinios“. „Laikinosios Vyriausybės žiniose“ įstatymai nebuvo numeruojami. Tik nuo 1920 m. imta įstatyminius aktus žymėti, pradedant Nr. 269 ir tęsiant numeraciją toliau.

Iki 1927 m. „Vyriausybės žinios“ skelbė įstatymus, sutartis su užsienio valstybėmis, įvairius vyriausybės aktus, testamentus, varžytines ir kitus viešojo pobūdžio potvarkius. Nuo 1928 m. pradėta leisti šio leidinio dvi dalys. Pirmoje dalyje skelbti įstatymai, Vyriausybės aktai ir tęsta ankstesnė numeracija. Antroje dalyje, pradedant 1-uoju numeriu, skelbtos varžytinės, testamentai, šaukimai, ieškojimai, akcinių ir kitų bendrovių balansai, draugijų registrai, pamesti pasai, pavardžių pakeitimai. Nuo 1936 m. antroje dalyje imta skelbti apskričių savivaldybių įsakymus. Surasti įstatymus padeda „Vyriausybės žinių“ pirmosios dalies dalykinės rodyklės, kurių išleista trys: 1918–1932 m., 1933– 1935 m. ir 1936–1938 m.

Visa tai minime todėl, kad tiek mokslininkai, verslininkai, įvairių draugijų nariai, nuosavybės atgavėjai ir kiti interesantai ateina į bibliotekas ieškoti vieno ar kito įstatymo.

Leidžiamos Ministrų kabineto „Vyriausybės žinios“ ėjo iki 1940 m. birželio 15 d. Po okupacijos, iki 1940 m. rugsėjo leidinį „Vyriausybės žinios“ leido bolševikinė liaudies vyriausybė. Tarybinio laikotarpio įstatymai buvo skelbiami periodiniame leidinyje „Lietuvos tarybų socialistinės respublikos Aukščiausios Tarybos žinios“ (1940–1957), o 1958 m. vietoj šio leidinio pradėta leisti „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios“ (1958–1989).

Karo metais Lietuvoje veikė vokiečių okupacinės valdžios potvarkiai, kurie buvo skelbiami oficialiame leidinyje „Amstlatt des Generalskommisars in Kaunen“ (1941 rugsėjis-1943 gruodis). Tai buvo savaitinis žurnalas, spausdinantis įvairius administracinius, politinius, ūkinius, turtinius potvarkius lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Nuo 1944 m. iki 1993 m. oficialius teisės aktus skelbiantis laikraštis buvo leidžiamas įvairiais pavadinimais lietuvių ir rusų kalbomis.

Vadovaujantis įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 04 06 Nr. 1–119), nuo 1993 m. gegužės mėnesio atkurta nepriklausomos Lietuvos oficialaus leidinio tradicija ir vietoje „Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinių44 buvo leidžiamas oficialus leidinys „Valstybės žinios“.

VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“ buvo įsteigta 1996 m. gruodžio 31d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija įsteigė ne biudžetinę įstaigą, o valstybės įmonę.

Savo veikloje Seimo leidykla vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (1994 m. gruodžio 21 d. Nr. 1–72, nauja redakcija 2004 m. sausio 7 d.). Valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Seimo leidykla „Valstybės žinios“ įstatymu įpareigota leisti oficialų leidinį „Valstybės žinios“ bei jo priedą „Informaciniai pranešimai“. Ir šiam tikslui iš biudžeto neskiriama lėšų. Minėto įstatymo 9 straipsnio 5 punktas numato, kad „įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi“. 3 straipsnio 5 punktas numato, kad „įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai. juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija“.

Iki 2000 m. sausio 1 d. oficialus leidinys „Valstybės žinios“ buvo leidžiamas lietuvių (ne rečiau kaip du kartus per savaitę), rusų („Vedomosti Litovskoj Respubliki“ – tris kartus per mėnesį) ir anglų („Parliamentary Record“ – kartą per mėnesį) kalbomis.

Nuo 1999 m. sausio 1 d. atskiru leidiniu yra leidžiamas „Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“ (apimtis iki 17 spaudos lankų, tiražas – daugiau kaip 3 tūkstančiai egzempliorių).

Nuo 2004 m. sausio 1 d. oficialus leidinys „Valstybės žinios“ išeina tris kartus per savaitę. Jo apimtis išaugo iki 18 spaudos lankų. Tiražas – 13 000 egzempliorių.

Didžiuliu iššūkiu kolektyvui tapo 2002 metų balandis, kai prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, teko iki gegužės 1 d. paskelbti visus Lietuvos Respublikos teisės aktus, suderintus su ES teisės aktais. Teko leisti po 7 numerius per dieną.. Ir taip ne vieną, ir ne dvi dienas. Tačiau „Valstybės žinių“ redaktoriai, maketuotojai dar kartą įrodė, kad kolektyvo šūkis – „Valstybės žinios“ išeina laiku ir tada, kada reikia“ – nėra tuščia frazė.

VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“, kaip oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ leidėja, nuo 2004 m. atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos oficialių leidinių Forume „Official Gazettes“. Leidykla, būdama Forumo nare, aktyviai dalyvauja įvairiose darbo grupėse ne kaip stebėtoja, bet kaip pranešėja. Bendruose tarptautiniuose darbiniuose susitikimuose rengia metodines priemones oficialių leidinių leidybai, elektroniniam šių leidinių skelbimui, teksto autentifikavimui ir pan. Taip pat leidykla aktyviai bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos šalių narių oficialių leidinių leidėjais – keičiamasi informacija, dalijamasi patirtimi, ieškoma bendrų veiklos krypčių (Vengrija, Latvija, Švedija ir kt.).

VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“ turėjo išskirtines teises visus priimtus teisės aktus, kitą informaciją, įvairius pranešimus skelbti „Valstybės žiniose“ ir „Informaciniuose pranešimuose“. Teisės aktų įsigaliojimas buvo tiesiogiai susietas su paskelbimu oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“, todėl daugelis įmonių, įstaigų ir institucijų buvo suinteresuotos jį prenumeruoti. Lietuvos Respublikos Seimo patikėta teisės aktų leidėjo funkcija ilgą laiką buvo pagrindinė. Įmonė nebuvo skatinama veikti kaip privati leidėja.

2012 m. rugsėjo 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas Nr. XI– 2220 (Žin., 2012, Nr. 110–5564), kuriuo nutraukta oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ leidyba ir oficialaus teisės aktų skelbimo funkcija nuo 2014 m. sausio 1 d. perduota Teisės aktų registrui.

Tarpukario Lietuvos Respublikos oficialusis leidinys „Vyriausybės žinios“ yra pripažintas Lietuvos kultūros paveldu, visi šio leidinio numeriai nuo 1918 m. iki 1940 m. yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo perkėlimo į elektroninę erdvę programą ir publikuojami Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje (http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=3536).

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"