Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Žvilgsnis iš po šarvo: lenkiškas šarvuotas transporteris „Rosomak“ 

2018 gruodžio 3 d. 12:59
Lenkiškas ratinis šarvuotas trasnporteris Rosomak./
Lenkiškas ratinis šarvuotas trasnporteris Rosomak./
wikipedia.org nuotrauka

Būna tokių dienų, kai tau netikėtai nutinka kas nors malonaus. Pavyzdžiui, gauni galimybę įlipti į šarvuotą mašiną, kuri tegul ir nėra visai nepažįstama, bet nėra ir gerai pažįstama. Paprastai į ją tik įkiši nosį, o aplinkui šmirinėja būriai tokių pat smalsuolių. Todėl galimybė laisvai, niekam netrukdant įlipti ir išlipti pro visus liukus ir duris, išbandyti vairuotojo ir taikytojo vietą yra tikras malonumas. Ne, nevairavau ir nešaudžiau, garaže tą ir sunkoka padaryti. Bet vietoje to galėjau atidžiai apžiūrėti šarvus, papildomus šarvus, važiuoklę ir visas instaliacijas.

Tai apie ką aš čia? Žinoma apie lenkišką ratinį šarvuotą transporterį „Rosomak“, kuris savo ruožtu yra „polonizuotas“ (t.y. supaprastintas ir pritaikytas gaminti Lenkijoje) suomiškas „Patria AMV XC-360P“.

Šis šarvuotas transporteris Lenkijoje gaminamas nuo 2003 m., viso jų pagaminta apie 600, iš kurių daugiau kaip 350 yra versija su itališku bokšteliu „Hitfist-30P“, likę – be bokštelio, o 2013 m. buvo užsakyti dar apie 300 vienetų, kiek tiksliai jų pagaminta šiandien – tiksliai nepasakysiu, bet apytiksliai apie 800 vnt. Mašinos su papildomais šarvais vadinamos „afganistanietiškomis“, nes buvo papildomai apšarvuotos būtent misijai Afganistane. Protingi interneto puslapiai rašo, kad grįžus į Lenkiją papildomi šarvai buvo nuimti. Man pasisekė, nes mašinos buvo skirtos ekipažams apmokyti, todėl viena iš buvo su dalimi nenuimtų papildomų šarvų.

Lietuvių kalba rasite daug kritikos, nes mes, lietuviai, tokie. Todėl nesiplėsiu, tik pasakysiu, kad mašinai buvo iškelti reikalavimai plaukti ir būti permetamai transportiniu lėktuvu, be to, kad ją būtų galima gaminti Lenkijoje ir kad būtų kuo pigesnė.

Apie mašiną ir šarvus galite pasiskaityti išsamiai internete, informatyvių aprašymų pilna visomis kalbomis. Lietuvių kalba rasite daug kritikos, nes mes, lietuviai, tokie. Todėl nesiplėsiu, tik pasakysiu, kad mašinai buvo iškelti reikalavimai plaukti ir būti permetamai transportiniu lėktuvu, be to, kad ją būtų galima gaminti Lenkijoje ir kad būtų kuo pigesnė. Už visus šiuos reikalavimus teko sumokėti atsisakant kai kurių kitų privalumų. Viena iš jų – šarvų storis. Tačiau kiek teko girdėti, „afganistanietiškas“ variantas pakankamai patikimas, su jomis Afganistane tarnavę lenkų kariai mašina labai patenkinti visais aspektais, tame tarpe ir šarvų apsauga. Kaip čia yra, kuo tikėti – lenkais, ar Lietuvos ekspertais – paliksiu spręsti jums patiems. Kadangi su jiems skirtomis šarvų plokštėmis, tiek pradinio tipo, tiek naujomis, teko susipažintai jau anksčiau, o taip pat patyrinėti ir įvairių priemonių poveikį šarvuotoms mašinoms, aš tiesiog palaikysiu lenkų karininkų nuomonę, kad jiems tokie šarvai atrodo pakankami. Tiesa, jos šarvai, o ypač dugnas, yra kuklesni, nei Lietuvos kariuomenei nupirktų „Boxerių“. Turbūt daugelis pažįstate tą jausmą, kai atsisėdęs į net visai silpnai šarvuotą mašiną pasijunti daug saugesnis. Toks neobjektyvus, bet malonus jausmas.

Taigi, pradėsiu nuo vairuotojo vietos. Į ją patekti per vairuotojo liuką – vienas malonumas. Sėdėti ir naudotis visais prietaisais – taip pat. Nesu aukštas vyrukas, bet į plotį užimu pakankamai vietos, tačiau „Rosomake“ man buvo patogu VISUR. Ko norėtųsi vairuotojo vietoje – didesnio ekrano, bet, kaip jau minėjau, buvo šiek tiek pataupyta ir, pagaliau, nuo jų gamybos pradžios jau praėjo 15 metų. Tačiau pasikartosiu – vairuotojo vietoje jaučiausi labai komfortiškai.

Na, o toliau – taikytojo vieta. Nuotraukoje ji yra dešinėje, kairėje matyti vado ekranas.

Į ją atsisėdęs savo žinioje turi 30 mm pabūklą „ATK Mk 44 Busmaster“ ir 7,62 mm kulkosvaidį UKM-2000. Po pirmų džiaugsmingų sekundžių erdvioje, patogioje vietoje, pradėjau ieškoti „tarakonų“. Pirmas – mažokas taikytojo ekranas, kuris dar buvo man ne itin patogioje vietoje. Naudotis „joysticku“reikėtų pasipraktikuoti, nes neįgudusiais pirštais vietoje bokštelio pasukimo į kairę kartais kilstelėdavau pabūklą aukštyn. Į dešinę viskas ėjosi kaip šimtas pirmą kartą. Sekantis nelabai patogus elementas – optinis taikiklis. Juo reikėtų naudotis, jeigu dėl kokių nors priežasčių taikymuisi negalėčiau naudotis ekranu. Nuotraukoje jis pažymėtas dešinėje viršuje.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Norint juo taikytis, tenka pasisukti dešinėn, šiek tiek kampu važiavimo kryptimi, ir asmeniškai man tenka nevisai patogiai palinkti bei kelti taikytojo sėdynę aukštyn. Ilgesnį laiką pabuvus tokioje padėtyje gerai nesijausčiau. Pats bokštelis „Hitfist-30P“ buvo sukurtas naudoti su 25 mm lengvesniu pabūklu „Bushmaster“. Ar dėl šios priežasties, ar dėl kitos, bokštelis nesisukioja taip lengvai, kaip norėtųsi. XIX a. pabaigos vokiškas plieninis tvirtovės stebėtojo bokštelis net šiandien sukiojasi maloniau. Teko girdėti, kad dėl bokštelio perkrovimo ant jo negalima sumontuoti ir prieštankinių raketų „Spike“ paleidimo įrenginių. Didesnis nei suplanuota svoris patrumpina eksploatacijos laiką – matomai dėl šios priežasties ir buvo padaryti keli gana ankstyvi atsarginių dalių bokšteliui remontuoti pirkimai. Bet kokiu atveju, bokštelis smagesnis, nei ukrainietiško BTR-4, kuris tiesiog begėdiškai apkrautas ginkluote. Bus labai įdomu palyginti lietuviškų „Boxerių“ bokštelius.

Pačiu pabūklu lenkai tiesiog entuziastingai sužavėti.

Rosomakui dažnai prieštaraujama dėl paprastesnės, kaip sako, sunkvežimio, važiuoklės. Čia vėlgi linkęs tikėti lenkų karininkais, kurie sako, kad važiuoklė pasirodė pakankamai patikima ir po Afganistano didelių remontų jai nereikėjo. Vėlgi, kalbant apie „Boxerius“, jiems grįžus iš Afganistano važiuoklė buvo remontuojama visiems. Ar čia labiau vokiškas tvarkingumas, ar dėl didesnio mašinos svorio tikrai nežinau. Jeigu žinote kaip yra iš tikrųjų – būsiu dėkingas už komentarus.

Neslėpsiu, „Rosomakas“ man patiko. Tuo labiau, kad išlandžiojom skersai išilgai su mašiną ne tikrai gerai pažįstančiu ir su ja Afganistane tarnavusiu, bet ir mylinčiu karininku :) A, taip, korpusas atrodo erdvus, tačiau variante su bokšteliu desanto skyriuje patogiai telpa tik 6 pėstininkai su ginklais ir ekipuote, todėl lenkams teko atitinkamai sumažinti motorizuotą pėstininkų skyrių dviem žmonėmis.

Kaip jau sakiau, nekantriai laukiu galimybės palyginti su mūsų „Boxeriu“.

Na, o kitas maloniai jaudinantis susitikimas laukė šalimais – lenkiškos pėstininkų kovos mašinos, „bėvupo“, arba „BWP-1“ (sovietinė BMP-1) bokštelis su mokomąja vieta taikytojui. Tiesa, buvo išmontuotas prieštankinių raketų paleidimo įrenginys ir jo valdymo aparatūra bokštelio viduje. Čia jau nėra net ką lyginti su „Rosomak“, bet jaunystės laikų mašiną prisiminti vis tiek smagu.

Tekstas pirmą kartą paskelbtas https://egidijuspapeckys.blogspot.com/

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"