Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Vokietijoje diskutuojama dėl tarnybos valstybei 

2018 rugpjūčio 8 d. 15:00
Svarstoma, kad į tarnybą būtų šaukiamos ir merginos. 
Svarstoma, kad į tarnybą būtų šaukiamos ir merginos. 
zdf.de nuotrauka

Vokietijos valdančioji konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (Christlich Demokratische Union, CDU) svarsto galimybę grąžinti tam tikro pobūdžio civilinę ar karinę tarnybą jaunimui. Naujausios apklausos rodo, kad vokiečiai palaiko šią idėją.

Vokietija atsisakė privalomosios karo tarnybos 2011 metais. Šis kanclerės Angelos Merkel sprendimas labai nepatiko daugeliui jos partijos ultradešiniojo sparno politikų.

55,6 proc. vokiečių teigiamai vertina privalomąją karo tarnybą.

Šiuo metu bundesverą sudaro tik profesinės karo tarnybos kariai ir kariai kontraktininkai. Tiesa, kariuomenė jauniems savanoriams dar siūlo trumpalaikę mokamą karinę tarnybą.

Vis dėlto pastaruoju metu retėjančios bundesvero gretos nekelia pasitikėjimo. Šalies Gynybos ministerija net užsimena apie galimybę pasamdyti Europos Sąjungos narių piliečių.

Pasiūlymas miglotas

Praėjusią savaitę CDU generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer iškėlė karinės prievolės atgaivinimo klausimą. Ji keliauja po šalį ir apie tai kalbasi su partijos nariais. Diskusijų rezultatus ketinama pristatyti gruodį, kai vyks CDU suvažiavimas. Bet daugiau narių idėją vertina skeptiškai.

A. Kramp-Karrenbauer ir pati abejoja, ar privalomoji karo tarnyba bus grąžinta. Tačiau partija, anot jos, nori aptarti galimybę įvesti kol kas miglotai apibrėžiamą „pareigą atlikti bendrąją tarnybą“. Pasak CDU generalinės sekretorės, ateityje tai galėtų tapti vienu esminių partijos programos principų. Ji nepatikslino, ar tarnyba būtų privaloma. „Yra daugybė būdų, kaip galima tarnauti valstybės labui“, – vėliau tviteryje rašė politikė.

CDU jaunimo sparno lyderis Paulas Ziemakas šnekėjo apie „bendruomenės metus“, per kuriuos jaunuoliai galėtų dalyvauti kokioje nors privalomoje paslaugų programoje. Jo teigimu, tai būtų proga sustiprinti šalies vienybę. CDU įstatymų leidėjas Oswinas Veithas pridūrė, kad į šią bent 12 mėnesių programą turėtų įsitraukti tiek vaikinai, tiek merginos. Esą labai svarbu anksti išmokti prisiimti atsakomybę.

Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen atstovas spaudai Jensas Flosdorffas pirmadienį sakė, kad diskusija apie tam tikro pobūdžio nacionalinę tarnybą yra naudinga, nes atkreipia dėmesį į „didelę pridėtinę vertę“, kurią tarnaudami valstybei duotų jauni žmonės. Bet, kaip pabrėžė atstovas, apie senosios privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą negali būti nė kalbos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šiaip ar taip, konservatorių pasiūlymas kol kas labai miglotas, o reakcija į jį – gana prieštaringa.

Pinigų švaistymas

CDU atstovas, atsakingas už gynybos klausimus parlamente, Henningas Otte skeptiškai reagavo į šauktinių grąžinimą. „Privaloma karinė tarnyba –senamadiška. Ji nepadės mums įveikti dabartinių saugumo iššūkių“, – tvirtino politikas. H. Otte pažymėjo, kad jaunimas galėtų išbandyti jėgas ir kitur, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente.

Kai kurie politikai iš Socialdemokratų partijos sakė manantys, jog visa tai vertėtų apsvarstyti. Tačiau kiti, tarp jų ir gynybos reikalų įgaliotinis prie Vokietijos Bundestago Hansas-Peteris Bartelsas, palygino privalomą tarnybą su priverstiniu darbu, kuris šalyje yra draudžiamas.

Verslui palanki Laisvoji demokratų partija vadino pasiūlymą absurdišku ir įspėjo apie siaubingą pinigų švaistymą. Krikščionių socialinės sąjungos politikas Karlas Theodoras zu Guttenbergas irgi nurodė, kad kasmetis maždaug 700 tūkst. jaunuolių finansavimas reikštų „besaikes išlaidas“. Vadinasi, tektų mažinti sumas tokiems svarbiems dalykams kaip karo technika.

Opozicijoje esančios politinės jėgos – „Kairė“ ir Žaliųjų partija – taip pat nepritaria idėjai.

Uoliai gina radikalai

Radikalioji kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD) uoliai pasisako už privalomosios karo tarnybos grąžinimą. AfD parlamentinės frakcijos lyderė Alice Weidel tviteryje pareiškė, kad karo prievolės nutraukimas buvo „rimta klaida“. Anot jos, bundesveras vėl turi tapti patraukliu darbdaviu ir tinkamai atlikti savo pareigas.

Kai kurie analitikai teigia, jog CDU pradėjo šią iniciatyvą todėl, kad siekia paveržti rinkėjus iš populistų. Šauktinių sugrąžinimo idėją labai remia AfD šalininkai. Šiai minčiai pritaria 60,6 proc. jų. Viešosios nuomonės tyrimo instituto „Civey“ neseniai atlikta apklausa rodo, kad vokiečiai apskritai teigiamai reaguoja į privalomąją karo tarnybą. 55,6 proc. gyventojų palaiko sumanymą, o jam nepritaria – 39,6 procento.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"