Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Valstybių galios žaidimai Arktyje 

2019 vasario 4 d. 14:00
Norvegijos premjerė Erna Solberg lankosi NATO pratybose. 
Norvegijos premjerė Erna Solberg lankosi NATO pratybose. 
AFP/Scanpix nuotrauka

Arktyje tirpstant ledynui atsiveria laivybos keliai, taip pat didėja geopolitinė įtampa ir vėl atidaromos senos šaltojo karo laikų bazės. Valstybės siekia įtvirtinti savo galią regione, kurio dugne slypi turtai. Tai praėjusią savaitę aptarė Norvegijoje surengtos „Arctic Frontiers“ konferencijos dalyviai.

Trumsė, kurioje vyko konferencija, kadaise buvo mažas prekybos miestelis. Šiandien tai turizmo centras ir vartai į mineralų turtingą šiaurę. „Susidarė keista padėtis. Dabar čia atvyksta daug žmonių, įskaitant verslo ir valstybės atstovus iš Kinijos, Pakistano, Singapūro bei Maroko“, – sakė Trumsės merė Kristin Roymo.

Prognozuojama, kad iki 2035 metų Arktis vasaros mėnesiais nebus sukaustyta ledo. Taigi susidomėjimas šiuo keliu didėja. Pavyzdžiui, praeitą vasarą „Maersk“ konteinerinis laivas pirmą kartą įveikė šiaurinį maršrutą iš Azijos į Europą. Ekspertai teigia, jog šis kelias gali sutrumpinti kelionę nuo 21 tūkst. kilometrų (plaukiant per Sueco kanalą) iki 12,8 tūkst. kilometrų.

Regione, kaip manoma, slypi iki ketvirtadalio dar neatrastų naftos ir dujų išteklių.

2017-ųjų rugpjūtį Rusijos tanklaivis, gabenantis suskystintas gamtines dujas, 4060 km iš Norvegijos į Pietų Korėją šiaurės jūrų keliu įveikė per rekordiškai trumpą laiką – šešias dienas ir 12 valandų. Ledlaužis jam nepadėjo.

Vis dėlto aplinkosaugininkai kritiškai vertina šį maršrutą. Jiems kelia nerimą ekstremaliomis sąlygomis judančių tanklaivių avarijos ir plukdomų medžiagų išsiliejimas. Kai tai nutinka šaltame vandenyje, teršalams išvalyti ir išsisklaidyti prireikia dešimtmečių.

Aktyvios yra ir energetikos bendrovės, kurios regione įžvelgia daug potencialo. Arktyje, kaip manoma, slypi iki ketvirtadalio dar neatrastų naftos ir dujų išteklių.

Arkties amžius

Pasak Rusijos ambasadoriaus Norvegijoje Teimurazo Ramišvilio, šio regiono potencialas toks didelis, kad kai kas entuziastingai kalba apie Arkties amžių. „Mums tai – Rusijos teritorijos tvaraus vystymosi reikalas. Šie vandenys nėra atviri, tai Rusijos teritorija“, – aiškino diplomatas. Jis pridūrė, kad šioje vietoje ilgą laiką gyveno rusai.

Didžioji maršruto dalis kerta išskirtinę Rusijos ekonominę zoną, todėl norint ją perplaukti reikia kreiptis į Rusijos Šiaurės jūrų maršruto administraciją dėl leidimų. Rusai taip pat ima mokestį už navigacinę ir ledlaužių pagalbą. Tačiau ledui ištirpus tai pasikeis.

2015 metais Rusija pateikė Jungtinėms Tautoms pakoreguotą pretenziją į didžiules teritorijas Arktyje. Maskva pretenduoja į 1,2 mln. kv. km Arkties vandenyno šelfo, nusidriekiančio daugiau kaip 350 jūrmylių (maždaug 650 km) nuo kranto. Kitos šalys taip pat reiškia teises į Arkties dalis, nes mažėjant ledo kepurei atsiveria naujos tyrinėjimų galimybės.

Kinai, vadinantys save „artima Arkčiai tauta“, irgi aktyviai domisi šia teritorija. Praėjusiais metais jie paleido antrą „Snow Dragon“ ledlaužį ir parengė Arkties baltąją knygą, kurioje pristatoma „Poliarinio šilko kelio“ vizija bei nagrinėjama galimybė investuoti į infrastruktūrą regione.

JAV šioje teritorijoje gerokai atsilieka. Šalies karinis jūrų laivynas menkai pasirengęs veikti Arktyje. „Visi jau ten, tik ne mes“, – praėjusį mėnesį skundėsi karinio jūrų laivyno sekretorius Richardas Spenceris. Jis ragino įkurti strateginį uostą Aliaskoje ir šiais metais atlikti žvalgomąsias operacijas šiaurės jūrose.

Aliaskos senatorė Lisa Murkowski priekaištavo, kad Baltieji rūmai neatnaujino savo strategijos, kaip kovoti su sparčia kaita regione. Ši administracija, anot jos, be reikalo pro akis praleidžia JAV vaidmenį Arktyje.

Kelią skinasi JAV ledlaužis. / AFP/Scanpix nuotrauka
Kelią skinasi JAV ledlaužis. / AFP/Scanpix nuotrauka

Žvangina ginklais

Pastaruosius kelerius metus Rusijos kariškiai skyrė daug pastangų ir pinigų apleistiems sovietinių laikų avanpostams Arktyje atkurti bei modernizuoti, senoms oro bazėms atstatyti ir naujam priešlėktuvinės gynybos inventoriui dislokuoti.

Sausio pradžioje pasirodė pranešimas, kad Rusijos karinė aviacija šiemet reguliariai patruliuos Arktyje. Praėjusiais metais laivai ir žvalgybos orlaiviai surengė per 100 patruliavimo misijų tarptautinėje oro erdvėje virš Arkties vandenyno. Per skrydžius Arktyje pilotai ne tik vykdė pagrindines užduotis, bet ir žvalgė padėtį ledynuose – šie duomenys leidžia civiliniams laivams daug lengviau manevruoti šiaurės jūrų kelyje.

Spalį NATO surengė Norvegijoje pratybas „Trident Juncture“. Jose dalyvavo apie 50 tūkst. karių, 10 tūkst. mašinų, 65 laivai ir 250 orlaivių iš 31 valstybės. Nors pratybos vyko tolokai nuo 198 km ilgio Norvegijos ir Rusijos arktinės sienos, Maskva neslėpė įtūžio dėl šių manevrų. „Tokia veikla yra provokacinė, net jei bandoma pagrįsti ją esant grynai gynybinio pobūdžio“, – nurodė Rusijos ambasada Osle.

Rudenį Didžioji Britanija paskelbė apie naują Arkties gynybos strategiją. Šalis ketina dislokuoti Norvegijoje 800 komandosų ir keturis Karališkųjų oro pajėgų naikintuvus.

2017 metais, kad ir kaip smarkiai Rusija prieštaravo, Norvegijos centrinėje dalyje esančiame Vernese buvo dislokuota 330 JAV jūrų pėstininkų. Oslas nori padidinti jų skaičių iki 700 ir perkelti karius labiau į šiaurę prie Stermueno, už 420 kilometrų nuo Rusijos. Norvegijos vyriausybė tvirtina, kad NATO kariai nuolat dalyvauja pratybose šioje šalyje, o jų dislokavimas ir rotacija ne tas pat kaip nuolatinės JAV bazės atidarymas.

Nors šie strateginiai žingsniai primena šaltojo karo metus, kuklus karo pajėgų telkimas toli gražu nėra toks kaip anuomet, mat daugelyje sričių tvyro stipri bendradarbiavimo dvasia.

Arkties regiono gyventojas - baltasis lokys. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Arkties regiono gyventojas - baltasis lokys. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Nori dominuoti

Už poliarinio rato gyvena beveik 10 proc. Norvegijos gyventojų. Didžioji dalis šaliai priklausančios jūrinės teritorijos plyti už poliarinio rato. Todėl Norvegija siekia vaidinti svarbiausią vaidmenį sprendžiant regiono ateities perspektyvas.

Norvegijos politikai stengiasi neteikti daug reikšmės kariniam telkimui Arktyje. Buvęs gynybos ministras Espenas Barthas Eide'as palygino padėtį su Pietų Kinijos jūra, kurioje Kinija, JAV ir kitos šalys konkuruoja ne ginklais, bet demonstruodamos karines pajėgas. „Tam tikru mastu dabar tai vyksta Arktyje“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad čia nėra teritorinių ginčų, dėl kurių virtų aistros.

Sakydama vieną pagrindinių kalbų konferencijoje Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Marie Eriksen Soreide skundėsi dėl Rusijos komunikacijų skverbimosi į šiaurę. Ji planuoja surengti susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Riabkovu ir tai aptarti. „Svarbiausia – palaikyti politinį dialogą ir kalbėti ne vien apie tai, dėl ko sutariame, bet ir dėl ko – ne“, – sakė ministrė.

Norvegija taip pat prisideda prie strateginės įtampos. Šalis neseniai patvirtino daugiau kaip 80 naujų naftos žvalgymo licencijų Arktyje, o vienas jos pilietis, įtariamas šnipinėjimu, pernai balandį buvo sulaikytas Rusijoje. Frode Bergas prisipažino keletą kartų padėjęs Norvegijos žvalgybos tarnybai kaip kurjeris, bet tikino nežinojęs, kokią informaciją jam pavesta perduoti.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika