Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Sprendžiama, kaip NATO adaptuosis prie naujų raketų dislokavimo Rusijoje 

2019 vasario 13 d. 11:26
Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO neplanuoja dislokuoti Europoje branduolinėmis kovinėmis galvutėmis apginkluotų naujų tipų raketų net ir iškilus grėsmei, kad žlugs JAV ir Rusijos sutartis dėl vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF), antradienį sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller.

„Dabar turime aptarti, kaip NATO adaptuosis prie naujų raketų dislokavimo Rusijoje. Tačiau neturime planų dislokuoti Europoje naujų nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti branduolinį užtaisą“, – Aljanso gynybos ministrų susitikimo išvakarėse pareigūnė sakė Vokietijos laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

Pasak R. Gottemoeller, tikimybė išsaugoti INF sutartį išlieka, jeigu prie jo prisidėtų kitos branduolinės valstybės.

Būgštavimai dėl naujų ginklavimosi varžybų Europoje išaugo po to, kai Vašingtonas pradėjo pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties procesą tvirtindamas, kad Rusija pažeidė šį susitarimą, sukūrusi naują raketų sistemą.

1987 metais JAV ir Sovietų Sąjungos pasirašyta INF sutartis, draudžianti šalims turėti nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų, bus vienas svarbiausių klausimų trečiadienio NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

Vakarų valstybės nori, kad Rusija sunaikintų savo turimas sparnuotąsias raketas 9М729, anot Vašingtono, neatitinkančias INF sutarties sąlygų.

„Ne tik raginame Rusiją sugrįžti prie (sutarties) laikymosi, bet ir ruošiamės pasauliui be INF sutarties ir su daugiau rusiškų raketų“, – anksčiau antradienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. – Neturime kartoti to, ką daro Rusija, bet mums reikia užtikrinti, kad turėsime veiksmingų atgrasymo ir gynybos priemonių.“

INF susitarimas, draudžiantis šalims turėti nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. km, užbaigė pavojingą branduolinių kovinių galvučių koncentravimą Europoje, bet baiminamasi, kad ši padėtis gali pasikartoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV sprendimą trauktis iš sutarties, pareiškė, kad Maskva taip pat iš jos pasitrauks, o Rusijos gynybos ministrui pranešus apie naujų raketų kūrimo planus, D. Trumpas pažadėjo aplenkti Maskvą.

Nors ir kaltina vienas kitą sutarties nesilaikymu, Kremlius ir Vašingtonas reiškia susirūpinimą, kad ši dvišalė sutartis nevaržo Kinijos, kurios sparčiai augančios kariuomenės gynybos strategija pagrįsta vidutinio nuotolio raketomis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika