Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Sovietai kūrė požeminį laivą, galintį suduoti branduolinį smūgį 

2018 rugpjūčio 26 d. 20:28
Aleksandro Trebelevo požeminio laivo koncepcija
Aleksandro Trebelevo požeminio laivo koncepcija
commons.wikimedia.org nuotrauka

Kai kurie istoriniai ginklai atrodo kaip kažkas iš fantastinio filmo. Pavyzdžiui, nuo pat praeito amžiaus ketvirto dešimtmečio Sovietų Sąjungoje buvo kuriamas požeminis laivas, kuris turėjo veikti kaip nesusekamas ginklas, galintis suduoti branduolinius smūgius slapčiausioms JAV karinių pajėgų bazėms.

Šią mašiną sugalvojo Aleksandras Trebelevas. Įkvėpimo jis sėmėsi iš kurmių ir povandeninių laivų. Toks požeminis laivas priekyje būtų turėjęs įprastą kalnakasybos grąžtą, kuris ardytų gruntą ir stumtų jį atgal. Gale turėjo būti sraigtas, stumiantis sutrupintą uolieną ar dirvožemį dar toliau nuo laivo – šis sraigtas turėjo veikti kaip galinės kurmio kojos. Tikriausiai tokiame laive būtų dirbusi dviejų žmonių įgula. Nors karinis potencialas buvo akivaizdus, buvo svarstomi ir civiliniai technologijos panaudojimo būdai. Visgi, pakankamai anksti buvo suprasta, kad grąžtas tiesiog neveiks – jis nebus pakankamai stiprus sutrupinti uolienai. Taigi, projektas buvo paliktas iki šeštojo dešimtmečio.

Tam, kad toks požeminis laivas galėtų tikrai stumtis į priekį, jo grąžtas turėjo būti labai karštas – bent 700–930 laipsnių pagal Celsijų. Jam taip pat reikėjo galingo energijos šaltinio. Taigi, buvo nuspręsta į tokį laivą sumontuoti branduolinį reaktorių. Todėl buvo pagaminta nauja kur kas didesnė mašina, dabar jau turint omenyje karinį požeminio laivo potencialą.

Nikita Chruščiovas nurodė tirti šio laivo galimybes pasitarnauti branduolinėms atakoms vykdyti. Buvo numatyta, kad toks požeminis monstras, tada vadintas koviniu kurmiu, galėtų tiesiog prisikasti prie požeminių raketų bazių, slaptų saugyklų ir kitų objektų visiškai nepastebėtas. Net jei sprogimas nebūtų stiprus, jis galėtų būti labai tikslus ir sukelti didžiulę žalą priešui. Tačiau viskas pasisuko kita linkme.

Buvo sukurtas 23 metrų ilgio ir 3,6 metrų skersmens prototipas. Jame buvo nedidelis branduolinis reaktorius, teikiantis energiją grąžtui, sraigtams bei vikšrams. Jis taip pat iki labai aukštos temperatūros įkaitindavo grąžto antgalį, kad šis iš esmės išlydytų uolienas ir jas būtų lengviau nustumti palei laivo kraštus atgal. Teigiama, kad šis prototipas buvo išbandomas įvairiomis sąlygomis – nuo Maskvos apylinkių grunto iki Uralo kalnų uolienų. Tačiau projektas baigėsi netikėta tragedija.

Yra priežasčių, kodėl branduoliniai reaktoriai įprastai nėra montuojami į itin mažas, karštas ir vibruojančias konstrukcijas. 1964 metais prototipas (vienas iš prototipų?) Urale sprogo, nusinešdamas visų 5 įgulos narių gyvybes. Su tuo projektas buvo uždarytas, nusprendus, kad technologijos nepavyks išvystyti iki patikimo lygio – sunku pagaminti tokią mašiną, kuri būtų saugi ir efektyvi.

Aišku, amerikiečiai, nuo kurių projektas buvo labai saugomas, nusprendė ir patys pabandyti susikurti ką nors panašaus. Aštuntajame dešimtmetyje jie sukūrė panašią, tik gerokai didesnę mašiną su išlydytu ličiu kaitinamu grąžtu. Ši mašina buvo skirta tuneliams kasti (pavyzdžiui, įvairiems kabeliams ar net vamzdynams), patentas jai išduotas 1972 metais. Visgi, ir šis projektas toliau nepasistūmėjo.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"