Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Socdemai nepritaria partijų susitarimui dėl gynybos 

2018 rugpjūčio 28 d. 12:12
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Visos parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, turėtų rugsėjį pasirašyti susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos, antradienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

„Yra pastabų, pasiūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma, išskyrus galbūt vieną partijos lyderį, pritaria pagrindinėms nuostatoms. Sutarėme, kad savaitę laiko dar vertiname pastabas ir kai turėsime galutinį suderintą tekstą, galėsime tą dokumentą pasirašyti“, – Vyriausybėje žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, jei pastabas pavyks suderinti iš karto, politinių partijų pirmininkai dokumentą galės pasirašyti rugsėjį.

Vyriausybė siūlo partijoms pasirašyti susitarimą nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.

S. Skvernelis sako, kad sutarime planuojama numatyti, kur bus nukreipiamos lėšos – kariuomenės infrastruktūros vystymui, rezervo rengimui, kario profesijos prestižo ugdymui, visuomenės atsparumui, įtraukiant ir hibridines grėsmes.

Dokumento projekte numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.

Anot premjero, koks bus priimtas sprendimas, priklausys nuo to, ar lėšos bus daugiau nukreiptos kariuomenės modernizavimui, ar kariuomenės rezervo rengimui siejant tai su visuotiniu šaukimu.

„Kol kas iki 2022-ųjų tikrai matome, kad prioritetas yra kariuomenės ginkluotės įsigijimas ir modernizavimas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad gynybai pakanka skirti 2 proc. BVP, o jo partija kategoriškai nepritaria visuotinio šaukimo idėjai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Šie du punktai socialdemokratams kardinaliai netinka ir kol kas mes susitarimo pasirašyti neplanuojame“, – sakė jis.

Anot G. Palucko, užuot didinus finansavimą gynybai reikėtų skirti daugiau pinigų socialinei sričiai.

„Nemenkinu grėsmių, bet baimėje gyventi nesiruošiu. Savo ruožtu aš abejoju, kad ginklavimosi varžybose su Rusija laimėtumėme, todėl ir kalbame apie kolektyvinius gynybos principus, apie NATO įsipareigojimus“, – sakė jis.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Susitarimą pasirašyti siūloma „valstiečių“, konservatorių, liberalų, socialdemokratų, socialdemokratų darbo, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiams.

LVŽS siūlys visuotinio šaukimo alternatyvą studentams

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad partija sutinka su visomis nuostatomis, bet siūlo susitarimu įtvirtinti alternatyvą visuotiniam šaukimui studijuojantiems aukštosiose mokyklose.

„Būtų svarstomas privalomas karinis parengimas aukštosiose mokyklose, tai galėtų būti sprendimas, jeigu tu stoji į aukštąją mokyklą, tu nebeturėtum tarnauti kaip šauktinis, o gautum karinį parengimą aukštojoje mokykloje. Tokia diskusija turėtų būti, nes 2022 metai ateis greitai“, – sakė R. Karbauskis.

Savo ruožtu opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad partijų susitarimas turėtų būti tvirtinamas ir premjero parašu bei „vienokia ar kitokia forma“ – Seimo nutarimu. S. Skvernelis sako, kad pasirašyti susitarimą jam būtų didelė garbė.

„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad pagrindinis klausimas yra būtinybė užtikrinti pinigų panaudojimo skaidrumą ir pagrįstumą, taip pat, anot jo, „būtų geras dalykas“, kad lapkritį Seimui būtų pateikta krašto apsaugos strategija, apimanti visas detales.

Konservatorė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė susitarimo projektą pavadino „nelabai ambicingu“, nes juo „atrišamos rankos Vyriausybei mažinti augimą Krašto apsaugos finansavimui“.

Anot jos, konservatoriai susitarime siūlo formuluotę, kad 2,5 proc. nuo BVP gynybai būtų pasiekti „ne vėliau kaip 2030-aisiais“.

„Tai reiškia, kad mes negalime surišti rankų būsimoms Vyriausybėms finansavimo didėjimą pasiekti greičiau, nei numatyta“, – sakė ji.

Valdančiųjų Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad partija palaikys susitarimą ir prašys įtraukti keletą pasiūlymų.

Naujausias partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"