Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Rusijos gestas supykdė Japoniją 

2018 gruodžio 19 d. 18:07
Šikotano saloje stovi Antrojo pasaulinio karo monumentas - sovietų tankas IS-2.
Šikotano saloje stovi Antrojo pasaulinio karo monumentas - sovietų tankas IS-2.
Reuters/Scanpix nuotraukos

Dėl keturių salų, kurias rusai vadina Pietų Kurilais, o japonai – Šiaurinėmis teritorijomis, šalys ginčijasi jau daugiau kaip septynis dešimtmečius. Tačiau atrodo, kad naujausias Maskvos žingsnis dar labiau atitolino taikos procesą.

Šią savaitę Rusija pranešė pastačiusi ketverias naujas kareivines Kurilų salose. Televizija „Zvezda“ aprodė statinius ir pranešė, kad ten taip pat atsiras darželiai bei sporto centrai karių šeimoms. Kaip teigiama Rusijos gynybos pareiškime, kareiviai į naujus bendrabučius galės įsikraustyti iki šių metų pabaigos. Šiuose būstų kompleksuose gali apsigyventi 188 karių sutartininkų šeimos.

Pranešime priduriama, kad naujosios kareivinės yra „karinės ir socialinės infrastruktūros vystymo“ salose dalis. Dvejos rusų kareivinės yra Iturupo saloje, o kitos dvejos – Kunaširo saloje. Ministerijos duomenimis, 2019 metais planuojama salose pastatyti dar trejas kareivines. Abiejose minėtose salose jau veikia modernios ir šildomos ginklų saugyklos. Jų ateityje turėtų atsirasti ir daugiau.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, 2019 metais planuojama salose pastatyti dar trejas kareivines.

Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Kono per spaudos konferenciją, vykusią antradienio rytą, sakė, kad Tokijas protestuos dėl tokių Maskvos veiksmų. Liepą Japonija reikalavo iš Rusijos sumažinti savo karinę veiklą salose, bet akivaizdu, kad ši jo neišgirdo.

Sausį – premjero vizitas

Sausio 21 dieną Maskvoje turėtų apsilankyti Japonijos premjeras Shinzo Abe. Manoma, kad per dvišales derybas bus aptartas nerimą keliantis kareivinių statymo salose klausimas ir stengiamasi išspręsti teritorinius nesutarimus.

Sovietų Sąjunga užėmė Kurilų salas Antrojo pasaulinio karo paskutinėmis dienomis. Dėl šio ginčo abi šalys taip ir nepasirašė formalios taikos sutarties.

Lapkritį Rusija ir Japonija susitarė spartinti derybas dėl oficialaus karo veiksmų užbaigimo. Tam ketinama pasinaudoti sovietinių laikų taikos deklaracija.

1956-ųjų spalį Maskvoje buvo susitarta atkurti diplomatinius ryšius. Sovietų Sąjunga sutiko perduoti Japonijai Šikotano salas ir keletą nedidelių negyvenamų Mažųjų Kurilų salų su sąlyga, kad jų faktinis perdavimas įvyks pasirašius taikos sutartį.

Šią deklaraciją abi valstybės ratifikavo dar tais pačiais metais. Tačiau Sovietų Sąjunga, reaguodama į Japonijos ir JAV saugumo sutarties pasirašymą 1960 metais, šį įsipareigojimą atšaukė, pareikšdama, kad jis galimas tik tada, kai Japonijoje neliks užsienio karinių pajėgų.

Kunaširo saloje į stačiatikių cerkvę žvelgia Lenino biustas.
Kunaširo saloje į stačiatikių cerkvę žvelgia Lenino biustas.

Tai vadinama „trolinimu“

Rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė, kad Maskva ir Tokijas šiemet „be jokių išankstinių sąlygų“ pasirašytų taikos susitarimą, turintį užbaigti abiejų šalių Antrojo pasaulinio karo laikų priešpriešą.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Georgijus Kunadzė suabejojo, ar V. Putinas iš tikrųjų nori imtis teritorinio ginčo. „Tai vadinama „trolinimu“. Prezidentas nieko nesitiki“, – radijui „Echo Moskvy“ tąkart aiškino G. Kunadzė. Pasak jo, Sh. Abe niekada nepasirašytų susitarimo, nes tai būtų politinė savižudybė.

Carnegie strateginių studijų centro Maskvoje ekspertas Aleksandras Gabujevas savo ruožtu užsiminė, kad Rusijos lyderio tariamai spontaniškas siūlymas liudija apie Maskvos nepasitenkinimą japonų investicijų stoka. „Veikiausiai tai tiesiog emocijos ir bandymas daryti spaudimą, o ne kas nors tikra“, – sakė jis.

Ėmėsi įvairių iniciatyvų

Tiek Rusija, tiek Japonija ėmėsi salose įvairių ekonominių iniciatyvų tokiose srityse kaip žuvų ir moliuskų veisimas, vėjo generuojama energija ir turizmas. Pernai šalys taip pat susitarė dėl galimybės japonams aplankyti Kuriluose palaidotų savo artimųjų kapus.

Keturias salas, turinčias 20 tūkst. gyventojų, rusai vadina Iturupu, Kunaširu, Šikotanu ir Chabomajais. V. Putino pirmtakas Dmitrijus Medvedevas 2010-aisiais tapo pirmuoju Rusijos prezidentu, apsilankiusiu Kunašire. Jo vizitas tąsyk išprovokavo Japonijos įtūžį.

Tokijas tvirtina, kad Kurilų salos, kuriose istoriškai gyveno ainų etnininė grupė, visada priklausė Japonijai. Tuo metu Rusija šias salas laiko karo laimikiu, atitekusiu pagal JAV prezidento Franklino Roosevelto ir Josifo Stalino 1945 metų susitarimą.

Rusijai kontroliuojant šias strategiškai svarbias salas, Vladivostoke dislokuota Rusijos karo laivų flotilė gali bet kuriuo metų laiku išplaukti į Ramųjį vandenyną, nes aplink salas esantys vandenys neužšąla.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"