Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Rusija prieš Ameriką: kas būtų laimėjęs Šaltąjį karą jūroje? 

2018 lapkričio 8 d. 14:21
"Kirovo" klasės kreiseris/
"Kirovo" klasės kreiseris/
nationalinterest.org nuotrauka

„The National Interest“ autorius Robertas Farley aiškinasi, kokį vaidmenį galėjo atlikti sovietų Karinės jūrų pajėgos, jei Vašingtonas ir Maskva būtų surėmę ginklus praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Pasak autoriaus, sovietai tuo metu turėjo galybę laivų ir lėktuvų, tačiau jų Karinės jūrų pajėgos vis viena gerokai nusileido bendroms NATO jėgoms.

Šaltojo karo metais jėgų balansas tarp NATO ir SSSR keitėsi dramatiškai. Skirtingu laiku, kariniai konfliktai būtų vykę pagal labai skirtingus scenarijus. Konfliktas galėjo užsimegzti Centrinėje Europoje, Arktikoje, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, Tolimuosiuose Rytuose ir net kosmose. Didžiąją dalį laiko abiejų pusių pajėgumai augo labai lėtai, išskyrus kelis svarbius technologinius proveržius.

Robertas Farley siūlo peržvelgti kelis galimus karo scenarijus.

Mūšis dėl Atlanto

JAV laivynas ilgą laiką manė, kad kilus Trečiajam pasauliniam karui, sovietai Atlanto vandenyne imtųsi panašios taktikos, kurią abiejų Pasaulinių karų metu naudojo vokiečiai. Manyta, kad pirmiausiai į šiaurinę vandenyno dalį skverbtųsi sovietų povandeniniai laivai, prasmukę per atvirą jūrų plotą tarp Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės.

Tuomet jie galėtų niokoti visą susisiekimą transatlantiniame „greitkelyje“, jungusiame JAV su sąjungininkais Europoje. SSSR turėjo pakankamai atominių ir dyzelinių – elektrinių povandeninių laivų ir būtų pajėgi tai padaryti. Tačiau koziriai, pasak „The National Interest“, buvo NATO rankose. Aljansas buvo puikiai pasirengęs.

Nors sovietų antvandeninis laivynas labai išaugo nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų, jam būtų tekęs gana ramus vaidmuo. Iš esmės, pagrindinė jo užduotis būtų neleisti sunaikinamam NATO povandeninių laivų ir JAV lėktuvnešių kovos grupių. Visas sovietų laivynas buvo padalintas į 4 vienas kito paremti negalinčius laivynus. 2 iš jų veikiausiai net nebūtų galėję patekti į pagrindinių operacijų arenas.

Bastionai

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Todėl sovietų Karinės jūrų pajėgos taikė „bastionų“ strategiją, skirtą ginti branduolines raketas nešusių povandeninių laivų patruliavimo maršrutus. 1972 metais SSSR paleido naujuosius 667B povandeninius laivus, kurie galėjo suduoti branduolinį smūgį JAV dideliu nuotoliu. Nuo tada sovietams nebeliko būtinybės atlikti pavojingą žygį į šiaurinę Atlanto dalį. Naujieji povandeniniai laivai nulėmė naują sovietų laivyno strategiją – koncentruotis į gynybą ir neleisti NATO laivams patekti į Arkties regionus.

Anot Roberto Farley, NATO ne iškart įvertino tokias sovietų naujoves, kaip kad naujieji povandeniniai laivai ir antvandeninės platformos, skirtos gintis nuo aljanso povandeninių laivų. „Maskvos“ klasės kreiseriai, gabenę kovinius sraigtasparnius, nebuvo labai stiprūs paviršius – oras tipo grumtynėse, bet visgi gabeno pakankamai daug sraigtasparnių, kad pridarytų rūpesčių NATO povandeniams laivams. Aštuntajame dešimtmetyje SSSR pastatė daug tokių kreiserių ir eskadrinių minininkų, turėjusių tapti „bastionų“ strategijos stuburu. „Kynda“ ir „Kresta I“ klasių kreiserius greitai pakeitė „Kresta II“ ir „Kara“ klasių kreiseriai, skirti kovai su povandeniniais laivais. Seni „Kašino“ klasės eskadriniai minininkai vis dar buvo pakankamai grėsmingi, o sovietų laivyną dar sustiprino „Krivak“ klasės fregatos.

1976 metais Šiaurės laivynas gavo pirmąjį „Kijevo“ klasės kreiserį – lėktuvnešį, gabenusį Jak-38 lėktuvus ir kovai su povandeniniais laivais skirtus sraigtasparnius. „Kijevo“ klasės laivai tapo gynybinių grupių branduoliu.

Nepaisant to, kad sovietai turėjo labai daug laivų ir orlaivių, jų Karinės jūrų pajėgos aiškiai nusileido bendrai sąjungininkų laivyno galiai.

Kitos misijos

Sovietai tuo metu baiminosi, kad JAV lėktuvnešių grupės galėtų atakuoti uostus ir karinius objektus. Todėl pakrančių gynybai sovietai pasitelkė skaitlingus „Komar“ ir „Osa“ klasių raketinius katerius ir dyzelinius – elektrinius povandeninius laivus. Sovietų laivyną taip pat turėjo remti sunkieji bombonešiai, galėję dideliu atstumu raketomis atakuoti amerikiečių lėktuvnešius.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje SSSR laivynas turėjo ne tik ilgo nuotolio bombonešius Tu-16 ir Tu-95, bet ir daugybę Tu-22M bombonešių. Tikėtasi, kad šiems lėktuvams pavyktų išvengti JAV laivyno naikintuvų F-14 „Tomcat“ ir suduoti masinius smūgius lėktuvnešių grupėms.

Juodojoje jūroje sovietai kėlė grėsmę ilgai ir neapgintai Turkijos pakrantei, galbūt net būtų galėję priversti Ankarą pasitraukti iš karo. Sovietų laivynas šiame regione galėjo sulaukti gausios Oro pajėgų paramos iš bazių SSSR teritorijoje.

Baltijos laivynas turėjo atlikti panašią funkciją ir pulti Danijos pakrantę ir pietų Norvegiją. Be to, NATO tikrai būtų erzinusi Penktoji operatyvinė flotilė Viduržemio jūroje, nors JAV remiamos Prancūzija ir Italija buvo pajėgios apsiginti.

Ramiajame vandenyne sovietai turėjo pakankamai pajėgų, kad užtikrinti „bastionų“ gynybą bei grasinti Japonijai ir Pietų Korėjai. Be to, kaip jau minėta, tam tikra dalis sovietų povandeninių laivų būtų pasiųsta į šiaurės Atlantą.

Išvada

JAV karinis pranašumas jūrose visgi buvo akivaizdus. Nepaisant to, kad sovietai turėjo labai daug laivų ir orlaivių, jų Karinės jūrų pajėgos aiškiai nusileido bendrai sąjungininkų laivyno galiai. Sovietų laivyno likimas konflikto atveju būtų nulemtas kovų sausumoje eigos. Kuo ilgiau sovietai būtų užtrukę įveikti NATO Centrinėje Europoje, tuo labiau būtų nukentėjęs jų laivynas, net jei ir laikytųsi prie savo bazių. Devintajame dešimtmetyje SSSR laivyno galia toliau augo, tačiau ir amerikiečiai sukūrė naujas, agresyvesnes strategijas naikinti sovietų branduolinį ginklą nešusius laivus ir smogti tiesiogiai SSSR teritorijai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"