Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Locked N' Loaded. Psichologinės Operacijos (PSYOPS) – kas tai ir kaip apsiginti? 

2019 vasario 8 d. 11:30
Aurimas Navys. 
Aurimas Navys. 
Alinos Ožič (LŽ) nuotr.

Kaip ir žadėjome, pristatome tekstą apie psichologines operacijas arba trumpiau PSYOPS. Šį kartą tekstas yra interviu formos, kadangi papasakoti ir pasidalinti savo patirtimi sutiko buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų karininkas Aurimas Navys, todėl manome, jog tai daug labiau perteiks psichologinių operacijų esmę ir į ką apie jas verta turėti galvoje. Pokalbis buvo neformalus prie kavos ir pyragėlio, tokį ir norime jį perteikti.

– Kas yra psichologinės operacijos ir kaip jos atsirado?

– Sakyčiau, jog psichologinės operacijos, taip, kaip jos yra apibrėžtos ir suprantamos šiandien, atsirado labai seniai. Jeigu grįšime į labai tolimų laikų Kiniją, Sun Tzu yra pasakęs, jog pirmiausia geras karvedys nugali, o paskui eina į mūšį. Kai kurie tokie pasakymai, galbūt, žmonėms nedaug ką reiškia arba jie nelabai supranta, ką norima pasakyti.

100-as buvo sparnuotieji husarai, kurie puldami totorius sudarė tokį vaizdą ir garsą, kad sukėlė didžiulę baimę priešo gretose ir tuo pasinaudojo bei išsklaidė priešo avangardą.

Kalbant apie Lietuvą, mes turim labai puikų pavyzdį: 1694 metais vykęs mūšis prie Chodovo yra puikus psichologinės operacijos pavyzdys, o pats mūšis nenusileidžia Termopilų mūšio pavyzdžiui. Chodove prieš sukilusius Krymo totorius (nuo 25 tūkst iki 70 tūkst.), kurie buvo įsiveržę į Abiejų Tautų Respubliką, stojo 400 karių pulkas. Iš jų 100-as buvo sparnuotieji husarai, kurie puldami totorius sudarė tokį vaizdą ir garsą, kad sukėlė didžiulę baimę priešo gretose ir tuo pasinaudojo bei išsklaidė priešo avangardą.

Šiais laikais, galime kaip pavyzdį pasitelkti Pirmąjį pasaulinį karą. Jo metu buvo suprasta, kad psichologinės operacijos yra svarbu: psichologinių operacijų panaudojimas buvo gando paleidimas, jog bus panaudotos dujos (tuomet dar buvo galima jas naudoti). Šis dujų panaudojimo gandas būdavo psichologinė operacija, skirta sunaikinti priešo moralę – absoliučiai karinė psichologinė operacija, karinės vadovybės daroma tyčia, su tikslu paveikti kario moralę.

Iš esmės, pagal NATO apibrėžimą, psichologinė operacija yra skirta palaužti supratimą, valią priešintis ir galimybes kariauti. Antras motyvas yra palaužti civilius gyventojus, kad jie neteiktų paramos. Iš esmės, tai yra tokia taktika, netiesioginiai veiksmai, kuriais siekiama, kad civiliai gyventojai nepalaikytų savo karių.

Iš žymesnių Antrojo pasaulinio karo operacijų tai būtų Londono bombardavimas, kada vokiečiai beveik du mėnesius nesustodami dieną, o vėliau naktimis bombardavo ištisus rajonus siekdami moraliai palaužti tiek karius, tiek civilius, tiek jų pasitikėjimą vadovybe ir jos sprendimais. Dažnai jau nebeturėdami bombų, bombonešių pilotai sukdavo ratus virš miesto ir tai sukeldavo civilių paniką.

Iš šiuolaikinių operacijų būtų galima paminėti Afganistaną, kur specialiosios pajėgos naudoja pakankamai primityvias, bet gerai veikiančias operacijas – klaidinimo taktiką, kuomet, kylant riaušėms, susirenka daug civilių nebe su šakėmis, o su automatais, per garso kolonėles paleidžiama atskrendančio sraigtasparnio, kartais ir šūvių, garsai. Tai veikia kaip gera minios nuraminimo ir išsklaidymo priemonė, žmonės išsilaksto, kadangi jie supranta, kas gali nutikti.

O iš „gerosios pusės“ tai yra lapelių barstymas, vadinamosios „listovkės“, kaip sovietai darydavo 1989–1990-aisiais metais: jie barstydavo ant mūsų lapelius, kuriuose agituojama neiti į susirinkimus. Taip pat, žinoma, radijo laidos, televizija – tai jau aukštesnė psichologinių operacijų pakopa. Apibendrinant, tai yra skirta paveikti priešo – pačio kario – valią priešintis arba apskritai kariauti, taip pat paveikti tą karį palaikančios civilinės visuomenės arba jos politinės valdžios valią, kad jie nepriimtų sprendimų, kurių reikia.

– Kuo skiriasi psichologinės operacijos nuo informacinių operacijų?

– Tai, ką pasakojau, yra ir informacinės operacijos, tačiau psichologinės operacijos dažniausiai siejamos su tuo, kad išnaudoja žmogaus psichologinio mąstymo standartus bei šablonus, pateikiant tikrovės neatitinkančią, iškraipytą, melagingą informaciją (dezinformaciją). Geras pavyzdys būtų Rusijos pajėgų paskleista informacija su vaizdais, kad ukrainiečių kariai nukryžiavo mergaitę. Taip iš karto išnaudojama to žmogaus silpnybė, kad tai buvo vaikas, nukankintas vaikas.

Kai yra įjungiama stresinė situacija (organizme išsiskiria kortizolis, širdis ima plakti dažniau, padažnėja kvėpavimas), tu pasiruoši arba kautis, arba bėgti. Ir kas tada nutinka? Žmogus nustoja mąstyti, priima spontaniškus veiksmus.

Pagal NATO standartą, psichologinę operaciją galima vykdyti tik su priešo kariais ir su priešo neutralia populiacija, su savais gyventojais – ne. Informacinės operacijos yra žymiai platesnė sąvoka, dėl to, kad tai yra ilgalaikė strategija, kurios metu naudojamos įvairios informacinės priemonės, taip pat ir psichologinės, kibernetinės operacijos, išpuoliai, ekonominiai dalykai, kai užblokuojamos sienos.

Dažniausiai informacinis poveikis orientuotas į visuomenės lūžio taškus arba strateginius dalykus.

Taigi, tai – ilgalaikis planas, kuriame įvairios priemonės įskaičiuotos ir kurios turi ilgalaikį poveikį. Dažniausiai informacinis poveikis orientuotas į visuomenės lūžio taškus arba strateginius dalykus. Jei psichologinės operacijos yra mažesnės apimties taktika, tai informacinės operacijos – aukščiausias strateginis lygmuo.

Taip pat, informacinės operacijos apima ir socialinį marketingą arba reklamą, ir viešuosius ryšius. Tu gali „informacinę operaciją“ taikyti savo gyventojams (nes pateikiama tikra informacija, faktai), o to geras pavyzdys – reklaminė kampanija kviesti jaunuolius eiti tarnauti į kariuomenę.

– Tai informacinės operacijos yra tarsi marketingas?

– Psichologinėmis operacijomis tu gali manipuliuoti, apgaudinėti. Informacinės operacijos tai nėra tiesioginė apgaulė. Galima paminėti atvejį, kai atvažiuoja baletas „Gulbių ežeras“ Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą dienos minėjimo išvakarėse – birželio 30 d. ir tai vyksta Trakų pilyje bei suvažiuoja visi žymiausi diplomatai, atstovai, ir tai yra padaroma. Čia niekas nieko neapgaudinėja, tačiau tai – akivaizdi informacinė operacija, nes tu bandai parodyti, kad Trakai – tai ta pati Rusija.

Dar yra sportas, „dainų dainelės“ – popmuzikos festivalis „Novaja volna“, „Miss SSRS“ Londone – niekas nieko neapgaudinėja, bet tai yra operacija.

– Kaip plačiai kariuomenės naudoja psichologines operacijas?

Išnaudojama baimė, daromas psichologinis spaudimas, bet realiai tu apgaudinėji – o gal ir neapgaudinėji, gal tikrai panaudosi.

– Plačiai. Strategine psichologine operacija galime tam tikra prasme įvardinti netgi atgrasymą. Tam tikra prasme, strateginiu mastu, tai yra psichologinė operacija. Iš dalies, mes šiek tiek ir apgaudinėjame: grasinimas panaudoti branduolinį ginklą ir lieka tik grasinimu. Tą patį daro ir Putinas – gal panaudos, gal ne. Išnaudojama baimė, daromas psichologinis spaudimas, bet realiai tu apgaudinėji – o gal ir neapgaudinėji, gal tikrai panaudosi. Nors, greičiausiai, kad ir koks beprotis yra Putinas, jis nepanaudotų atominio ginklo, nes pabaiga būtų viskam. Kariuomenės labai plačiai naudoja psichologines operacijas, ir Lietuvos kariuomenė naudoja.

Puikus istorinis pavyzdys – Salaspilio mūšis, kuomet švedams apgauti, pamiškėje buvo pastatytos kareivių iškamšos, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama, sugebėjo nuvilioti juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Taktiškai pasinaudojo situacija, privertė priešą trauktis ir galop sutriuškino.

Kalbant apskritai, kuo toliau, tuo labiau tai bus daroma, ir tai yra labai gerai. Gerai dėl to, jog nežūsta žmonės. Taip, galbūt kažkas įtakojama, bet žmonės dažniausiai lieka gyvi, ir tai yra labai svarbu.

– Gal galite papasakoti, kaip mūsų Rytų kaimynai vysto šiuos karinius pajėgumus?

– Rusai yra juos labai plačiai išvystę – nuo pat strateginio lygmens, kur įtrauktos ministerijos ir visa kita. Kaip pas mus būtų ryšių reguliavimo tarnyba, ten yra „Roskomnadzor“. Su ryšiu reguliavimu tai turi mažai ką bendro, paprastai tai yra reguliuojama, kas, kur, kaip, turi ką išspausdinti ir parašyti arba ko negali parašyti.

Be to, aišku, ir reguliuoja ryšius, tačiau kartu ir reguliuoja televizijos programų tinklelį, arba prižiūri tuos žmones, kas reguliuoja, prižiūri, kas turi ir ko neturi būti „VKontakte.ru“. Prie „Roskomnadzoro“ yra tarnyba „Rospechat“ – tarnyba, kuri užsiima viskuo, kas išspausdinta popieriuje – prižiūri, kad nebūtų išleista tai, ko nereikia.

Taip pat, aišku, yra organizacijos, kurios veikia užsienyje. Pirma, „Rossotrudnichestvo“, kurios tikslas, neva, puoselėti rusų kultūrą, bet realiai jie finansuoja įvairiausius ekstremalus – tai tarsi smegenys. O konkrečiai vykdytojas yra pravfond.ru – organizacija, skirta ginti tėvynainių teises Rusijoje. Pasirodo, mes taip pat esame tėvynainiai – mus gina nuo mūsų pačių. Pravfond.ru – tai kartu ir trolių fabrikas Peterburge, ir įvairių psichologinių operacijų finansavimo šaltinis.

Jei pas mus yra ethical hacking, pas juos – unethical hacking.

Tai ką pasakoju, yra susiję su civiline valdžia. Iš karinio sparno, yra karinės žvalgybos psichologinių operacijų padalinys. To padalinio žmonės, kurie sėdi Kremliuje, ir tampo viską už virvučių. Jie sugalvoja tuos grandiozinius planus, kuriuos vėliau paleidžia įgyvendinti. Tai daugiau veikia užsienio kryptimi, į Lietuvą, ir t.t. „Rossotrudnichestvo“ ir pravfond.ru yra tie įrankiai, per kuriuos veikia tas GRU PSYOPS padalinys.

Neabejoju, kad yra dar kažko, tačiau daugiau man žinomos, atvirai prieinamos informacijos nėra. Tiesa, dar yra kibernetinis padalinys, kuris iš esmės pats nieko nedaro, tik surenka gudrius, gerus jaunuolius, kurie turi gerą galvą ir juos apmoko iš valstybės pinigų. Jei pas mus yra ethical hacking, pas juos – unethical hacking. Po to jie yra paleidžiami su tam tikromis užduotimis, tačiau pagrindinė šio žvalgybos kibernetinio padalinio užduotis – ne patiems kažką daryti, bet samdyti anoniminius įsilaužėlius, kuriems suteikiamos ir priemonės – programos, kurios yra labai toli pažengusios. Dėl to galima atsekti, jog tai ateina iš Maskvos, kadangi įsilaužimo įrankiai tokie, kokių privatūs asmenys neturi.

Dar, žinoma, rusų specialiųjų operacijų pajėgų štabas, įkurtas NATO pavyzdžiu, kaip atskira rūšis – po juo pajungta daugiau dalinių, tame tarpe yra ir tų, kurie užsiima strategine komunikacija. Man žinomas karinio PSYOPS panaudojimo pavyzdys yra Krymo užgrobimo metu, kuomet 22-oji Specialiųjų operacijų brigada („obrspecnaz“) ten veikė ir atliko veiksmus.

– Ar galit papasakoti, kaip psichologinės operacijos atrodo ant žemės, t.y. kaip karys gali su jomis susidurti operacijos lauke?

– Pasakysiu labai paprastai: man atvažiavus į pirmąją misiją, amerikiečiai mums padavė laikraštukų vietiniams gyventojams, kaip koalicijos pajėgos jiems padeda: duoda vaistų, suteikia drabužius, duoda vandens, kasa šulinius, atstato namus – visi laimingi. Tačiau aš paėmiau ir klausiu, kas tai, juk viskas anglų kalba. Jie atsako, jog taip, anglų kalba. Nors iš tų penkių šimtų gyventojų trys moka skaityti ir tikrai nemoka angliškai. Jie nustebo, iš tiesų, kaip mes čia neapsižiūrėjome. Taigi, ant žemės būna juokingų variantų. Aišku, tada tie laikraščiai buvo verčiami, tačiau neintensyviai, nes žmonės (mes sakytume – tikslinė auditorija) juk buvo beraščiai.

Tikroji operacija ant žemės, kaip minėjau, kai imituojamas sraigtasparnio garsas, ar transliuojamos radijo laidos vietinių gyventojų kalba. Tačiau kita problema: kaip žmonės išgirs tą radijo stotį, kai nėra elektros, nėra radijo imtuvo, nėra baterijų? Taigi, buvo sugalvota dalinti radijo imtuvus, „maitinamus“ rankiniu būdu: sukama dinamo krauna bateriją ir radijas pradeda veikti. Tai – „graži“ psichologinė operacija. O iš tokių, kur mažai kas įtaria, jog yra psichologinė operacija, tai – mobilaus tinklo stočių įrengimas, dažnai ir keistose vietose, taip pat ir mobiliųjų telefonų dalinimas ar skatinimas jais naudotis. Neva žmonėms reikia bendrauti ir tai yra gerai, tačiau vėliau patys talibai ir „Al Qaeda“ suvokė, kad buvo „prakišta“ psichologinė operacija su techniniu tikslu, siekiant, kad telefonas kitų rankomis atsidurtų ten, kur reikia (psichologinė, nes civiliams rodomas dėmesys ir lengvinamas bendravimas, ir tai daroma iš tiesų, tuo tarpu priešas ima naudotis galvodamas, kad mes – durneliai, nesuprantam, kad ne tik civiliai, bet ir jie naudojasi planuoti kovai su mumis). Žinoma, tai ir žvalgybos operacija, nes tokiu būdu renkami duomenys. Mūsų kariai taip pat yra su tuo ne kartą susidūręs ant žemės.

Standartinės psichologinės operacijos, skirtos pateikti tam tikrą žinutę, taip pat yra ir atsišaukimai, tie patys išbarstomi lapeliai su žinutėmis ar tiesog rėkimas kariui, gulinčiam ant žemės: „American, go home!“

ISIS ar „Al Qaeda“ per savo žurnalą ar feisbuką demonstravo egzekucijas: sudeginimai, nukirsdinimai ir pan. Tai – psichologinė operacija prieš mūsų karius, bauginimas: tu čia nelįsk, nes ir tau taip pasibaigs. Jie pajuto, kad tai – labai didelė jėga, veikianti žmogaus sąmonę.

Kitas dalykas – psichologinės operacijos ir apgaulės taktikos išnaudojimas, jeigu yra sužeidžiami ir kažkur numetami civiliai. Ir tada, važiuodamas konvojus, nors ir žino, kad galbūt šis laukas yra užminuotas ar rengiama pasala, yra priverstas sustoti, nes, netgi nesigilinant į teisę, tai yra vakariečių žmogiškoji prigimtis pagelbėti. Standartinės psichologinės operacijos, skirtos pateikti tam tikrą žinutę, taip pat yra ir atsišaukimai, tie patys išbarstomi lapeliai su žinutėmis ar tiesog rėkimas kariui, gulinčiam ant žemės: „American, go home!“

– Su kokiomis PSYOPS atakomis šiandien susiduria Ukrainos kariai?

– Tai būtų smulkios niekšybės. Kiek teko girdėti keletą variantų, tai yra į telefonus gaunamos žinutės, kad iš jų algos buvo kažkiek nuskaičiuota. Tuomet, žinoma, moralė krenta: kažkas pradeda aiškintis, kas ir kaip, paskui atsekama, kad tai jiems buvo išsiųsta per Rusijos tinklus.

Įsivaizduokite, gaunate pusę penkių ryte žinutę, neva nuo mūsų civilinės saugos krizių centro, kad sprogo Astravas. Štai ir pavyzdys – net nereikia karo.

Kitas variantas: gauni trumpąjį pranešimą, kur parašyta, jog aš žinau, kur tu esi. Kariui nėra ypatingai smagu gauti tokią žinutę kovos lauke. Bet labai sunku to išvengti. Apskritai, karys neturėtų turėti mobilaus telefono dėl įvairių dalykų, tačiau visų pirma dėl to, kad telefonas yra radijo signalas.

– Esu girdėjęs, kad kai Ukrainos kariai atkovoja kažkokią dalį, gyventojai jau būna įbauginti, kad jiems kažkas bus tų karių padaryta.

– Taip, tai taip pat tiesa, kalbant apie civilius gyventojus. Ten visi gyvena tais mitais bei pasakomis ir, iš tiesų, tie paprasti, neišsilavinę žmonės tuo tiki: kad ateina ukrainiečių kariai ir jiems blogai baigsis.

– Kaip manote, kokių PSYOPS atakų galėtų susilaukti Lietuvos kariuomenės kariai gindamiesi Lietuvoje? Kas galėtų veikti, o kas ne?

– Kalbant ne tik apie Lietuvos karius, tačiau apskritai visą visuomenę, vienas pavojingiausių psichologinių ginklų yra Astravo atominė elektrinė. Jei rusai gali išsiųsti žinutes ukrainiečiams mūšio lauke, tai (o jų techninės galimybės yra keliasdešimt kilometrų nuo sienos) jie gali nusiųsti trumpąsias žinutes ir mums. Įsivaizduokite, gaunate pusę penkių ryte žinutę, neva nuo mūsų civilinės saugos krizių centro, kad sprogo Astravas. Štai ir pavyzdys – net nereikia karo.

O jeigu apkasų, okupacinio, partizaninio karo metu, tai labiausiai būtų naudojamos tokios psichologinės operacijos, kurios kirstų per bet kokią valią kariauti ir priešintis per artimus šeimos narius. Šiais laikais nėra sudėtinga išsiaiškinti per žvalgybą, kas yra tavo artimi žmonės. Taip pat, ir bendrąja, strategine prasme: kam mums kariauti, kam priešintis, juk prie ruso gerai, bus nemokamos naftos, Sibire yra nemokami viešbučiai ir visa kita. Kalbu sarkastiškai, tačiau toks elgesys būtų tipiškas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad rusams nereikia išdegintos žemės – reikia veikiančios visuomenės. Taigi, turėtume kalbėti ne apie tai, kas būtų daroma, o tai, kas jau yra daroma. O kas yra daroma, mes matome: tai – platesnio pobūdžio informacinės operacijos: televizija, sportas, baletas, kultūrinė programa. Toks karas, koks vyksta dabar yra parengiamasis karas, naudojant NATO terminus – vadinamosios formavimo operacijos (angl. shaping operations).

– Kokios priemonės yra gintis nuo PSYOPS atakų?

– Turime tiek savo strateginių komunikacijų, tiek Lietuvos psichologinių operacijų padalinį. Funkcijos yra dvi. Viena funkcija tai yra PSYOPS priešo atžvilgiu, antra funkcija – tai kontrpropaganda. Idėja yra ne šiaip reaguoti į įvykius, bet numatyti, kas gali būti ir prieš tai pasiruošti galimiems variantams. Tai nėra labai sudėtinga.

Tarkime, mūsų šventės: Vasario 16-oji, Liepos 6-oji. Toliau, pavyzdžiui, įvykusios Vanago laidotuvės. Zacharovos pranešimai, kai laidojom Vanagą – šias reakcijos iš Rusijos taip pat buvo galima numatyti, tereikėjo užbėgti tam už akių.

– O kaip tas taktinis lygmuo ant žemės, kuomet kariai operacijos rajone yra vieni ir neturi priskirtų psichologinių operacijų ar strateginės komunikacijos pajėgumų?

– Pagrindinis dalykas yra pirmiausia žinoti ir suvokti, kad tokie dalykai yra daromi ir suprasti, kad pagrindinis mūšis šiuolaikiniame kare vyksta galvoje. Jei tai jau vyko, gyvenant Sun Tzu, tai vyksta ir pas mus, ir labai aktyviai.

Taigi Lietuvos strateginės komunikacijos uždavinys yra savo kariui suformuoti tokią vertybių sistemą, tokį, vadinkime, patriotiškumą, kad priešas sunkiai ar iš viso negalėtų jo paveikti. Tiems partizanams, kurie buvo miške karo po karo metu, buvo labai gerai teigiama prasme „praplautos smegenys“, nes jie tikėjo nepalaužiama valia. Jie juk iš esmės miške buvo vienui vieni – tokį tikėjimą kariams reikia skiepyti ir dabar, nuolat su jais reikia dirbti, negalvojant, kad „aj, čia jau kalbėjome vieną kartą, tai gal užteks...“

Tai ir yra tas taktinis uždavinys – ir ne tada, kai jau prasidėjo veiksmai, bet prieš, nes kai jau veiksmai prasideda – yra per vėlu.

Iš priešo pavyzdžių – Antrąjį pasaulinį karą egzistavo radijo, tarkime, laida „Kalba Maskva“, 1941-ųjų rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje ji skelbė, jog „mūsų Raudonosios armijos daliniai ties Varšuva sumušė fašistus“, nors realiai naciai tuoj ruošėsi įžengti į Maskvą. Tam tikra prasme, tai irgi yra kario palaikymas. Žinoma, apgaudinėti nereikia, kalbant apie savo kariuomenę, tačiau palaikyti juos reikia visomis priemonėmis.

Bėda yra ta, kad žmonės užsidaro savo burbule ir mano, jog viskas yra gerai: esu Antakalnio ar Žirmūnų rajonėlyje su savo draugais ir viskas yra gerai. Bet pabandyk nuvažiuoti į kitus regionus ir sužinoti, ką žmonės galvoja.

Tai būtų ir šaulių, ir piliečių svarbus uždavinys – palaikyti savo karį visais įmanomais būdais: padrąsinti, suteikti informacinę pagalbą, naudojant visas priemones pastiprinti kario moralę.

– Ką visuomenė, kariuomenė, jos įvairių lygių vadai gali padaryti, kad būtume atsparūs PSYOPS atakoms?

– Privaloma kuo daugiau apie tai šnekėti, kuo daugiau apie tai pasakoti, kuo daugiau šviesti visuomenę ir, svarbiausia, neužsidaryti savo burbule. Bėda yra ta, kad žmonės užsidaro savo burbule ir mano, jog viskas yra gerai: esu Antakalnio ar Žirmūnų rajonėlyje su savo draugais ir viskas yra gerai. Bet pabandyk nuvažiuoti į kitus regionus ir sužinoti, ką žmonės galvoja.

Reikia važiuoti ir aiškinti: tą daro Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Lietuvos šaulių sąjunga, reikalinga ir valdžios atstovams važiuoti į jautriausius Lietuvos rajonus, kalbėtis, išklausyti ir rasti bendrų sąlyčio taškų. Jeigu mes to nepadarysime, tai padarys priešas. Tai, apie ką aš kalbu, kariškai vadinama presence, posture and profile.

Mano geras kolega iš britų SAS sakydavo: jeigu nori turėti gerą santykį su vietos gyventojais, turi kiekvieną dieną eiti pas juos gerti arbatos (ir pats kiekvieną dieną ateidavo jos gerti su manimi

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika