Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Kremliaus šnipų „degintojas“: GRU – pavojinga kompanija. Daug jų ir pas jus – Lietuvoje 

2019 sausio 21 d. 13:07
Sergejus Kanevas
Sergejus Kanevas
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sergejus Kanevas buvo vienas iš tų žurnalistų, kurie išaiškino Rusijos karinės žvalgybos – GRU karininkus, mėginusius nunuodyti Sergejų Skripalį. Jis talkino kolegoms olandams, užkertant kelią GRU kibernetinei atakai Nyderlanduose. Nenuostabu, kad Rusijoje jam vietos nebeliko – teko išvykti iš šalies.

Boriso Jelcino laikais Sergejus Kanevas dirbo profesionaliu diskžokėjumi. Po vieno atvejo Maskvos diskotekoje, kai banditai šokiuose beisbolo lazdomis užmušė vaikiną, o Sergejui savo kūnu teko dengti aparatūrą nuo siautėjančių banditų, jis pakeitė profesiją ir ėmėsi Maskvos kriminalų kronikininko vaidmens.

Darbavosi „Pirmajame kanale“, vėliau NTV (kol tai vis dar buvo bent kiek nepriklausomi kanalai), o vėliau darbavosi ir „Novaja gazeta“. Pradėjęs nuo laidų apie naktinę Maskvą, Sergejus Kanevas netruko imtis tyrimų apie milicijos pareigūnų valdomus nusikalstamus tinklus – taip pirmuoju jo priešu tapo Rusijos vidaus reikalų ministerija (VRM). Netrukus gavo ir bene pirmasis Rusijoje ėmėsi viešinti NKVD ir „Gestapo“ bendradarbiavimą liudijančius dokumentus.

Po kurio laiko į žurnalistą atkreipė dėmesį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir rasti darbą veik bet kurioje redakcijoje Rusijoje tapo neįmanoma. Raudona linija peržengta dalyvaujant tarptautiniuose tyrimuose apie Sergejaus Skripalio nuodytojus ir GRU rengtą kibernetinę ataką Nyderlanduose. Be to, žurnalistas sudarė net savotišką duomenų bazę, kurioje – Rusijos ambasadose po diplomatine priedanga besidarbuojančių GRU karininkų pavardės. Žinoma yra ir Baltijos šalys bei Lietuva.

Kaip ir daugeliui dabartinio Kremliaus režimo priešininkų, Sergejui Kanevui teko rinktis – tremtis arba kalėjimas. Kaltinimai parinkti „įtikinami“, ne daugiau, ne mažiau, o pasikėsinimas į prezidento gyvybę.

LŽ apie tai pasikalbėjo su Sergejumi Kanevu, kuris šiuo metu gyvena vienoje iš Baltijos šalių:

– Daugelis ištremtų rusų disidentų, įskaitant ir pabėgėlius Lietuvoje, turėjo rinktis tarp tremties ir kalėjimo. Jūsų atvejis toks pat?

– Pirmąjį įspėjimą gavau prieš 2 metus, kai atskleidžiau Ramzano Kadyrovo asmens apsaugos „verslą“ Maskvoje – jie išmušinėjo skolas. Vėliau ėmiausi tyrimo, kur ir kaip gyvena Vladimiro Putino dukra, kokiose jachtose linksminasi. Kai ėmiausi FSB „K“ valdybos viršininko „darbo“, o dar Skripalių apnuodijimo byla, žodžiu, iš vieno šaltinio Federalinėje saugumo tarnyboje sužinojau, kad jei neišvyksiu, man bus pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo į Vladimirą Putiną. Kaip paprastai ir būna tokiais atvejais, pririnko ir „liudytojų“, kurie štai taip paprastai, pro šalį eidami girdėjo, kaip Kanevas kažkam kalbėjo, kad prezidentą ketina nužudyti.

Kažkodėl nelabai norėjosi tūpti už grotų. Susisiekiau su dabartinės mano darbovietės – žurnalistinių tyrimo centro „Dosjė“ vadovais ir per Suomiją išvykau į Londoną. Man leido rinktis bet kurią šalį, iš kur toliau galėčiau dirbti. Pasirinkau vieną iš Baltijos šalių.

Kaip paprastai ir būna tokiais atvejais, pririnko ir „liudytojų“, kurie štai taip paprastai, pro šalį eidami girdėjo, kaip Kanevas kažkam kalbėjo, kad prezidentą ketina nužudyti.

– Dirbdamas su „Bellingcat“ žurnalistais, jūs išaiškinote Skripalių nuodytojus anksčiau, nei tai padarė britų kontržvalgyba. Naudojantis tik atvirų šaltinių informacija. Vakarų kontržvalgybos tarnybos blogai dirba?

– Mums nereikia sudarinėti veiksmų plano, nešti jį viršininkui – esame labai mobilūs. O ir ambicijų mums netrūksta. Skripalių bylą tyrė kelios žurnalistų grupės – visiems reikėjo dirbti kuo greičiau, kad pirmiems išaiškinti atvejį. Aplenkėme visus.

Nors tiesą sakant, daug proto čia nereikia. Galima nueiti į bet kurį Maskvos radioelektronikos turgų ir nusipirkti adresų duomenų bazę. Į ją įvedi, pavyzdžiui: Narodnogo opolčenija gatvė, namas 50 (Karinė diplomatijos akademija – GRU „kadrų kalvė) arba Chorošovskoje plentas 76B (GRU būstinė). Duomenų bazė išmeta apie 3000 ten registruotų asmenų, prie jų pridedi dar 5000 akademijos absolventų – ir ieškai.

Sistema vis dar sovietinė – „propiskos“ Maskvoje reikia, štai juos ir registruoja tais pačiais adresais. Dar keli bendrabučiai. Kas tuo domisi – tam ypatingai ieškoti ir nereikia. Patikrinai duomenų bazėje – taip, „GRUšnikas“.

Jie net vaikus savo tais pačiais adresais registruoja, tik kiekvienam po 100 metų amžiaus pridėjo. Juokas ima ir tiek.

– Pastaraisiais metais GRU „užsišvietė“ itin daug kartų. Kodėl nematyti Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos (SVR)? Geriau dirba, o gal kaip tik nedirba?

– SVR – politinė žvalgyba. Jie tokiais dalykais neužsiima, tai ir matomi mažiau. SVR naudojasi atvirais šaltiniais, verbuoja kitų šalių valdininkus ir panašiai. O štai GRU – jie užsiima diversijomis, kibernetiniais įsilaužimais, nuodijimais. Pirmasis Karinės diplomatijos akademijos fakultetas ruošia „švarkus“ (po diplomatine priedanga dirbančius žvalgus) ir „nelegalus“ (be diplomatinės priedangos dirbantys žvalgai), antrasis fakultetas rengia karo atašė, trečiasis – tuos „GRUšnikus“, kurie vadovavo Krymo užgrobimui, kurie dirba Donbase ir Sirijoje, o ketvirtajame fakultete studijuoja draugiškų šalių kariškiai – Sirija, Alžyras, Angola ir taip toliau.

Štai pažiūrėkite, Petrovas ir Baširovas (Skripalių byla). Baširovas – desantininkas, praėjęs „karštus taškus“. Buvo Kryme. Ką jis moka? Žudyti, kaulus laužyti, sprogdinti. O Petrovas – karo gydytojas, taigi, Baširovas jį saugojo. Manau, kad iš viso jų buvo 4, tačiau įrodyti versijos kol kas negaliu, dar vis renku medžiagą.

– Iš kur ta trauka nuodams? Taip viduramžiškai, bizantietiškai. Juk jie sugeba padaryti taip, kad žmogus tiesiog dingtų?

– Neįsivaizduoju. Gal jie tikrai mano, kad nuodų pėdsakų neaptiks. Kai kurie nuodai tokie ir yra. Versijų daug, o iki šiol tikrai nežinoma, kas „Novičioką“ kūrė, gamino, užsakinėjo, perdavinėjo. Galbūt jie tikėjosi, kad „Novičioko“ duomenų bazėse nebus. Kai poloniu apnuodijo Aleksandrą Litvinenką, panašu, kad GRU manė, kad niekas nesiims ieškoti radioaktyvių medžiagų. Neįvertino britų kriminalistų ir slaptųjų tarnybų – galvojo, kad ten žmonės tokie patys, kaip Rusijoje – po turgų vaikšto ir pinigus išmušinėja.

Klausiate, kuri tarnyba geresnė? Išeina, kad SVR – mažiau „apsišviečia“. Nors ir apie FSB penktąją valdybą (jos karininkai dirba atstovais ambasadose ir taip pat renka žvalgybinę informaciją) nedaug girdėti.

Baširovas – desantininkas, praėjęs „karštus taškus“. Buvo Kryme. Ką jis moka? Žudyti, kaulus laužyti, sprogdinti.

– Visi apie GRU tradiciškai laikėsi geresnės nuomonės, laikė elitine tarnyba?

– Taip, manyta, kad jie elitas, bet pažiūrėkite, kaip susidirba. Kiek žinau atvejų apie muštynes, portfelių pametimą, prostitučių užsakinėjimus! Betvarkė ir tiek. 2014 metais 2 karininkai budėję legendiniame „Akvariume“ (GRU būstinė) šventė Krymo užgrobimą ir vienas iš jų girtas užmigo su degančia cigarete – kilo gaisras, išdegė visas 10 aukštas. Iki šiol padarinių nesugebėjo pašalinti.

2015–2017 metais GRU labai akcentavo pasirengimą veikti aukštikalnėse. Dešimtys žmonių praėjo alpinizmo mokymus, kopė į aukščiausias Rusijos ir buvusio SSRS viršūnes. Visi svarstė: kam? Pasirodo, kad šitaip prie algos prisidurti galima.

2015 metais GRU nusipirko 12 melo detektorių. Matyti, kad labai pasitiki savo žmonėmis.

– Praėjusiais metais Arkadijus Babčenka paskelbė apie GRU rengtą operaciją nužudyti jį Vilniuje. Manote, kad tai tikėtina? Vykdant tyrimus, susidūrėte su informacija apie GRU veiklą Lietuvoje?

– Apie šį atvejį girdėjau, bet detalių nežinau. Sunku spręsti, bet lyg kalbėta apie Ukrainos piliečio samdymą tai padaryti. Ukrainoje potencialių GRU pagalbininkų pilna, o ir Lietuvoje, matyt, atsirastų ne vienas, mokęsis ar tarnavęs su dabartiniais GRU karininkais, pasirengęs jiems padėti, jei toks poreikis iškiltų.

Neseniai Vilniaus GRU rezidentūrai paskirtas vadovauti Viktoras Čačinas – jau anksčiau viešai skelbtas, kaip GRU karininkas. Rezidentūra yra, agentų tinklas taip pat.

Tomis pačiomis duomenų bazėmis naudodamasis, išskaičiavau dabar Rusijos ambasadose po diplomatine priedanga dirbančius GRU žmones, įskaitant ir Baltijos šalis. Juk GRU vadas paklūsta tiesiogiai Rusijos prezidentui. Štai, man ir pačiam įdomu, kokias užduotis GRU gauna ir kokiais būdais juos vykdo. Nepaisant to, kad betvarkės tarnyboje pakanka, GRU – pavojinga kompanija ir pas jus, Lietuvoje jie irgi veikia. Juos rengia diversijoms, sprogdinimams, žmogžudystėms, nuodijimams ir taip toliau. Į juos reikia žiūrėti rimtai.

Rusijos valdžia pametė saiką: kas davė įsakymą dviem „Rusijos didvyrio“ ordino kavalieriams nunuodyti Sergejų Skripalį? Aukščiausia šalies vadovybė, kuri tokiais įsakymais gali siųsti žmones bet kur. Be to, jais pasitikima. Manau, kad Skripalių atveju, galvota, kad net ir sugauti, šie žmonės nieko neišpasakos. Nenustebčiau, jei viena iš Baširovo užduočių buvo, nesėkmės atveju, nužudyti Petrovą ir nusižudyti pačiam.

– Bet jie susimovė. Aišku, kad GRU karininkai – įsakymams paklūstantys kariškiai, bet būti karininku, reiškia ir būti patriotu, garbės žmogumi. Jie juk mato, kas šalyje darosi. Visi lojalūs Kremliui?

– Olandijoje jie taip pat susimovė. Atvykusią GRU grupę pasitiko ambasados patarėjas – GRU rezidentas. Tai, ką vėliau rado pas šiuos „GRUšnikus“, įskaitant ir pagarsėjusį taksi čekį – labai juokinga, bet tuo pačiu metu ir lengvai paaiškinama. Jiems juk buhalterijai reikia atsiskaityti, negi savus kelis šimtus rublių paklos? Štai ir „padegė“.

Prieš tampant kadriniais GRU darbuotojais, jie praeina patikrinimą, įskaitant ir provokacijas: pas kandidatą ateina kitas karininkas su buteliu, pasikalba apie Putiną, apie opoziciją. Jei parodys gailestį „vargšams opozicionieriams“ – į GRU nepateks.

Tai, ką vėliau rado pas šiuos „GRUšnikus“, įskaitant ir pagarsėjusį taksi čekį – labai juokinga, bet tuo pačiu metu ir lengvai paaiškinama. Jiems juk buhalterijai reikia atsiskaityti.

Dabar rašau tokią instrukciją, padedančią atpažinti GRU karininkus arba kaip juos pravardžiuoja – „sapogus“ (auliniai batai). Rašau ironiškai, kad jie visi privalo mylėti Putiną ir Staliną bei neapkęsti opozicijos ir akiniuotų žmonių, bet ja bus galima vadovautis praktikoje. Jie patys save laiko elitu, pabandyk, pavadink jį „sapogu“ – taip ir kaimynystėje gyvenantį GRU karininką išaiškinsi pagal jo reakciją.

Žiūrėjau, kokias knygas GRU užsakinėja savo bibliotekai. Vis tie autoriai, pagal kuriuos dėl visko kalti amerikiečiai – sugriovė didžią šalį, Rusijos imperiją griovė britai – kemša žmonėms į galvą šitą šlamštą nuo aukštosios mokyklos laikų, o dabar ir tarpusavyje.

Visgi nemanykite, kad vos įjungus „Kalinką“, GRU karininkas ims šokti. Nebent be užkandos butelį degtinės ir 5 bokalus alaus susivertęs būtų.

Anksčiau jie ir patys manė, kad Vakarų saugumo tarnybos pro pirštus žiūri į tai, kuo jie užsiiminėjo. Jeigu taip ir buvo, po Skripalių visi juokai baigėsi.

Ne visi jie tokie. Su manimi kalbėjo vienas žmogus iš GRU, kuris tai darė kaip sykis dėl to, kad supranta, kas vyksta šalyje. Putiną jis tiesiai vadino išdaviku. Bet toks sovietinis mąstymas šiandien Rusijoje dominuoja – užgrobti teritoriją ir panašiai.

– Dabar jūs gyvenate Baltijos šalyse. Jaučiatės saugus?

– Nė kiek. Žinau, ką gali GRU ir jų kolegos iš kitų tarnybų. Kol kas „uodegos“ nepastebėjau, bet tai nereiškia, kad jie manęs negali susekti.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika