Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Karių sveikatai vėl teks nuleisti kartelę 

2019 sausio 21 d. 11:06
BNS nuotrauka

Vis daugiau jaunuolių veržiasi į savanorius, tačiau dažnam kelią į kariuomenę užkerta prasta sveikatos būklė. Kol vieni to šaknų ragina ieškoti dar mokyklos suole ir skatinti fizinį aktyvumą, kiti svarsto, ar nebūtų laikas šiandieniame kibernetinio karo fone keliamus medicininius reikalavimus sušvelninti.

Padaugėjo psichologinių problemų

Nors pastaraisiais metais jaunuolių, norinčių tarnauti savanoriškai, skaičius išlieka panašus – apie du tūkstančiai, vis daugiau jų neatitinka keliamų sveikatos reikalavimų. „Trisdešimt procentų labiausiai motyvuoto Lietuvos jaunimo nepraeina, ir tai yra gana liūdnas visuomenės sveikatos realijos atspindys“, – konstatavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Anot Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkės plk. ltn. Nijolės Bražinskaitės, kiekvienais metais dėl sveikatos karo tarnybai netinkančių savanorių skaičius kinta. 2017–2018 metais jis buvo didesnis nei 40 procentų.

„Karinės medicininės ekspertizės komisijos sveikatos patikrinimų duomenys atspindi bendrą šalies 18–26 metų amžiaus jaunimo sergamumą ir ligotumą. Tarp visų ligų grupių, dėl kurių jaunuoliai buvo pripažinti netinkamais atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT), pirmauja psichikos ligos ir psichologinės problemos. Lyginant kelių metų statistiką dėl šių priežasčių netinkamais tarnybai buvo pripažinti apie 30–37 proc. nuo bendro pripažintų netinkamais skaičiaus“, – pabrėžė N.Bražinskaitė.

Dėl terapinių ligų (vyrauja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligos) netinkamų buvo 29,8–33 proc., chirurginių ir traumatologinių ligų – 10–13 proc. jaunuolių. Dėl kitų organų sistemų ligų netinkamais buvo pripažinta 2,4–4,5 proc.

Dėl terapinių ligų (vyrauja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligos) netinkamų buvo 29,8–33 proc., chirurginių ir traumatologinių ligų – 10–13 proc. jaunuolių. Dėl kitų organų sistemų ligų netinkamais buvo pripažinta 2,4–4,5 proc.

„Daugėja atvejų, kai kandidatai į NPPKT pripažįstami netinkamais dėl chirurginių ir traumatologinių ligų. Daugiausiai pripažįstama netinkamais dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų, įgimtų formavimosi ydų, deformacijų (ryškios plokščiapadystės ar stuburo iškrypimų, inkstų akmenligės), tam tikrų išorinių paveikių padarinių (traumų)“, – komentavo pareigūnė.

L.S. skaičius 30 – tiek proc. savanorių privalomosios karinės tarnybos atlikti negali dėl sveikatos reikalavimų neatitikimo.

Kaltina ugdymą

Specialistai ir pareigūnai prastos jaunimo sveikatos priežasčių ragina ieškoti mokyklose, pažiūrėti, kaip vedamos kūno kultūros pamokos, kiek jaunimas sportuoja, o kiek laiko praleidžia prie kompiuterio namuose, mažai judėdami. „Valstybė per mažai investuoja į jaunimo sveikatą, fizinį užimtumą. Ne kartą kėlėme problemą dėl trečios kūno kultūros pamokos mokyklose ir apskritai dėl aktyvesnės popamokinės veiklos. Seime esame subūrę grupę „Už futbolo ateitį“, siekiame padėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kad būtų renovuojami stadionai prie mokyklų, Lietuvai ypač reikia dengtų stadionų“, – teigė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Juozas Olekas.

Pašnekovas pridūrė, kad problema – ne tik fizinio parengimo, bet ir laisvalaikio: „Jį netinkamai organizuojant atsiranda bėdų ir su narkotikais, alkoholiu. Reikia aktyviau kalbėti ir apie patyčias, kitus dalykus, kurie gadina psichologinę atmosferą.“

Problema – ne tik fizinio parengimo, bet ir laisvalaikio: „Jį netinkamai organizuojant atsiranda bėdų ir su narkotikais, alkoholiu. Reikia aktyviau kalbėti ir apie patyčias, kitus dalykus, kurie gadina psichologinę atmosferą.“

Reikalavimai per dideli?

Kita vertus, parlamentaras svarstė, ar šiais laikais kai kurie medicininiai reikalavimai nėra per aukšti. „Kariuomenė nėra vien tik fizinė jėga. Ji būtina specialiųjų pajėgų kariui ar pėstininkui, tačiau su daug iššūkių šiandien susiduriame kibernetinėje, informacinėje erdvėje, esama daug logistinių dalykų. Taigi yra tokių tarnybos vietų, į kurias galėtų būti pašaukti ir mažesnio fizinio pajėgumo jaunuoliai. Jie tarnaudami atliktų pareigą ir kartu sustiprintų fizinę sveikatą. Beje, kai kurios ligos, pavyzdžiui, psoriazė, dėl kurių nesi tinkamas tarnauti, man atrodo tikrai perteklinis reikalavimas. Esu sulaukęs skundų ir dėl kitų sutrikimų, kurie tarnybai tikrai neturėtų trukdyti“, – sakė J.Olekas.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė pastebėjo, kad nerimą keliančių signalų apie prastėjančią karių sveikatą sulaukdavo dar pati būdama ministrė. „Fizinio pasirengimo kartelę jau buvome priversti šiek tiek nuleisti dar priiminėdami karius – jaunus vaikinus ir merginas – į profesionaliąją karo tarnybą. Ir akivaizdu, kad tos tendencijos tik ryškėja, nes vaikai nejuda, nesportuoja. Tiek valstybė tuo mažai rūpinasi, tiek ir tėvai neskatina“, – sakė Seimo narė ir patikino, kad galinčiųjų atlikti tarnybą, gal ir ne tiek, kiek norėtųsi, bet bus.

Daugėja kviečiamųjų priverstinai

Nors užpernai ir 2015-aisiais privalomai šaukti jaunuolių neprireikė – į dalinius keli tūkstančiai jų susirinkdavo savanoriškai, pernai į kariuomenę ne savo noru buvo pašauktas 141 asmuo, 2017 metais jų buvo 53. Ministro tvirtinimu, privalomai šaukiamų jaunuolių skaičius susijęs ir su kasmet augančiu šauktinių skaičiumi. Nuo 2014 metų, kai buvo grąžintas šaukimas į kariuomenę, šaukiamųjų skaičius išaugo keliais šimtais karo prievolininkų.

J.Olekas sakė kategoriškai nesutinkantis, kad jaunimas atlikti karinę tarnybą būtų šaukiamas prievarta.

J.Olekas sakė kategoriškai nesutinkantis, kad jaunimas atlikti karinę tarnybą būtų šaukiamas prievarta. „Reikia tokių motyvacinių sąlygų, kad žmonės jaustų pasididžiavimą, patys ateitų, o ne būtų varu varomi ar gaudomi ir siunčiami į kariuomenę. Atėjęs savo noru jaunuolis yra gerokai vertesnis ir kur kas labiau motyvas pasiruošti“, – kalbėjo jis.

Parlamentaro nuomone, reikia keisti bendrą požiūrį į kariuomenę: „Tai turėtų būti vieta, kur susirandi draugų visam gyvenimui, taip pat įgyti naudingų – užsienio kalbų, kompiuterinių – įgūdžių, kurie ir vėliau pravers gyvenime.“

Ministerija tvirtino žadanti ieškoti būdų, kaip paskatinti daugiau jaunimo savanoriškai užsirašyti į šauktinių gretas, visgi R.Karoblis abejojo, ar savanoriškai į tarnybą ateinančius jaunuolius reikėtų skatinti didesnėmis išmokomis.

Komentaras

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas:

– Manau, kad teigiamas dalykas žiūrėti ne tik į mokyklą ir visuomenės problemas, bet ir galiojančius teisės aktus, kurie reguliuoja sveikatos patikrinimą. Galbūt reikėtų peržiūrėti reikalavimus, pašaukti kariai galėtų tarnauti pareigose, kur pakaktų atitikti žemesnius reikalavimus. Bet čia reikia bendro atsakingų institucijų darbo ir sprendimo.

Privalomą šaukimą taip pat esu linkęs vertinti pozityviai. Galbūt jaunuolis šaukimo etape ir nenori ateiti į tarnybą, bet tikrai turime ne vieną ir ne du pavyzdžius, kai pašauktas priverstinai išėjo norėdamas tarnauti toliau. Kartais žmonės dėl nežinojimo ar informacijos trūkumo, prisiklausę stereotipų iš vyresnių draugų ar pasakojimų, kas buvo prieš penkiolika dvidešimt metų, susidaro klaidingą požiūrį. Ne vienas atėjęs pamato kitą kariuomenės veidą ir išeina su kitomis nuostatomis.

Krašto apsaugos ministerijos atsakymas

Šiais metais planuojama peržiūrėti kriterijus sveikatai. Reikia įvertinti, kad kario tarnyba reikalauja tiek fizinės, tiek psichologinės ištvermės. Rengiant naują projektą bus atsižvelgta į bendrą populiacijos sergamumą įvairiomis ligomis, tačiau dalis reikalavimų tikriausiai išliks nepasikeitę. Šiuo metu sunku komentuoti apie detalius pakeitimus, nes projektas dar tik rengiamas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika