Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Josephas Siracusa: „Australija yra nuolat pasirengusi karui“ 

2019 sausio 14 d. 17:05
Praėjusiame šimtmetyje Australija dalyvavo visuose reikšminguose karuose.
Praėjusiame šimtmetyje Australija dalyvavo visuose reikšminguose karuose.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Garsus gynybos ir saugumo ekspertas, Melburno technologijos universiteto profesorius Josephas Siracusa LŽ teigė, kad Australija ir australai, nors daugelio nuomone ir yra pasaulio „užkampyje“, labai domisi tuo, kas vyksta pasaulyje ir ypatingai Europoje, iš kur kilę daugybės australų protėviai.

Lietuvoje vykusiame „Sniego susitikime“ dalyvavęs profesorius juokavo, kad žmonės dažnai įsivaizduoja jog Australija – nuo visų konfliktų labai nutolęs žemynas, o australai nesidomi saugumo ir gynybos iššūkiais, su kuriais susiduria JAV, Europa, o tuo labiau tokios nedidelės valstybės kaip Baltijos šalys. Tačiau taip nėra, tvirtino Josephas Siracusa, pabrėždamas, kad australai visada pasirengę ateiti sąjungininkams į pagalbą.

Iš JAV kilęs, bet Australijoje jau 40 metų gyvenantis profesorius juokavo: „Australijoje manęs labai dažnai klausia ekspertinės nuomonės gynybos klausimais ir kai mano telefonas suskamba 5 valandą ryte, į galvą šauna mintis: su kuo mes dabar kariaujame – Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja?“.

„Australijoje politikai ir analitikai labai domisi tuo, kas vyksta pasaulyje ir jūsų regione taip pat. Bet mes ne vien aptarinėjame užsienio politiką – mes joje nuolat veikiame. Australijos kariuomenė yra visiškai parengta veikti kartu su amerikiečiais ir nuolat pasirengusi tai daryti. Taip, kaip jūs dabar esate tiesiogiai susiję su NATO, taip mes nuo 1952 metų esame tiesiogiai susiję su JAV“, – sakė profesorius Siracusa.

Nors asmenine Josepho Siracusos nuomone, Vladimiras Putinas „daugiau loja, nei kanda“, Australija labai nerimauja dėl Kremliaus politikos. „Visgi, Ukraina parodė, kad Rusija gali būti labai pavojinga. Prieš porą metų buvau Tailande ir poilsiavau su krūva „žaliųjų žmogeliukų“ – visi išsitatuiravę savo ženklais, visi nešnekūs. Nežinojau, kad rusų kareiviai poilsiauja Tailande“, – juokėsi profesorius.

LŽ paklaustas, ar mūsų regiono saugumo problemomis domisi ir Australijos visuomenė, Josephas Siracuso atsakė, kad taip, nes neretai tai lemia šeimos šaknys: „Mano uošvienė – lenkė. Ji visada domėjosi tuo, kas vyksta šiuose kraštuose. Kai kurios šeimos turi čia giminių. Apie tai, kas vyksta Lenkijoje ir Lietuvoje, pasakoja į Australiją studijuoti atvykstantys studentai. Taigi, žmonėms tikrai rūpi“.

Prof. Josephas Siracusa/Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka
Prof. Josephas Siracusa/Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

XX amžiuje australų kareiviai dalyvavo kiekviename reikšmingame kare. Pasak Josepho Siracusos, požiūris į šią pareigą nepasikeitęs ir šiandien. „Pernai bendravau su Australijos specialiųjų pajėgų kariais ir jie man pripasakojo daug gerų dalykų apie Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgas. Kaip matote, jie puikiai pažįsta vieni kitus“, – sakė profesorius iš Melburno.

Anot jo, australų supratimas apie Rusijos keliamas grėsmes nekyla iš paprasčiausio susidomėjimo – jie seniai žino, kokia pavojinga gali ši šalis: „Šaltojo karo metais rusai elgėsi lyg vagys viešbutyje – jei durys atrakintos – jie lįsdavo vidun. Jei durys užrakintos, jie eidavo prie kitų. Šiandien jie elgiasi panašiai ir per artimiausius porą metų Vladimiras Putinas bus itin pavojingas dėl to, kad toliau ieškos silpnų vietų, kuriomis galėtų pasinaudoti“.

Kaip teigė Josephas Siracusa, australai visada buvo patikimi sąjungininkai: „Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, Australijos premjeras kreipėsi į žmones radiją, sakydamas „Britanija kariauja, vadinasi, mes kariaujame“. Vėliau tokie santykiai Australiją susiejo su JAV“.

Sąjungininkų vaidmuo, pasak profesoriaus, visais laikais buvo labai svarbus ir šiandien tai nei kiek nepasikeitė. Australija atidžiai stebi JAV ir Kinijos varžybas Tolimuosiuose Rytuose – karinio konflikto tikimybė didėja. Tačiau, net jei JAV turės sukoncentruoti savo pajėgas ten, Rytų Europos šalys nebus paliktos vienos prieš Rusija: „JAV tikrai yra pajėgios vienu metu veikti dviejuose vienas nuo kito atitolusiuose regionuose. Jei jūsų regione kiltų karas ir žūtų bent keletas amerikiečių kareivių – to visiškai pakaktų, kad agresorius gautų galingą atsaką. Kai kurios šalys vis dar nesupranta, kad pats kvailiausias dalykas, ką jos gali padaryti yra žudyti amerikiečius. Panašu, kad šiandien to „nepagauna“ ir kai kurie Kinijos generolai. Donaldas Trumpas kelia nerimą, tačiau jis nėra JAV. Jums ir kitiems europiečiams neverta jaudintis, kad liksite vieni – JAV negali sau leisti prarasti sąjungininkų Europoje, o tuo labiau, atiduoti jų Rusijai“.

„Pirmojo Pasaulinio karo metu Australijoje tebuvo 4 su puse milijono gyventojų, o kare žuvo 59 tūkstančiai australų kareivių – maždaug tiek, kiek amerikiečių Vietname. Amerikiečiai tai laikė siaubingu nuostoliu, o australai į tai žiūri, kaip į neišvengiamybę – negali kilti klausimo: kautis kartu su sąjungininkais, ar ne. Klysta tie, kurie nuvertina sąjunginius ryšius“, – tvirtino Josephas Siracusa.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika