Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

JAV pasitraukimas iš INF sutarties: Rusija – čia niekuo dėta, atsakymas – Kinijoje 

2018 spalio 26 d. 11:12
Donaldas Trumpas / 
Donaldas Trumpas / 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Sutartis ilgą laiką buvo neveiksni, o Maskva šiandien negali sau leisti įsigyti naujų ginklų. Šiandien oficialiai palaidojęs Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) Vašingtonas gali apversti aukštyn kojomis Pekino žaidimą, rašo nationalinterest.org.

Spalio 20 dieną Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jis atsitrauks iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), kurią prieš daugiau nei tris dešimtmečius pasirašė Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas. Įkvėpta Kubos raketų krizės, iš kurios vos išsisukta, sutartis buvo sukurta kaip deeskalacijos priemonė paskutiniai Šaltojo karo metais.

Jei Xi Jinpingas yra protingas, jis laiku atsitrauks dėl brangių ginklų sistemų plėtros prieš Kinijai nueinant per toli. Kinija turėtų palinkti prie derybų stalo ir susitarti dėl status quo Ramiąjame vandenyne.

Plačiai manoma, kad už šio sprendimo stovi Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Vyras šią savaitę lankosi Maskvoje ir aptaria užsienio politiką bei nacionalinį saugumą. Jis ilgai tikino, kad Jungtinėms Valstijoms reikėtų atsitraukti iš INF sutarties.

Vertinant iš karinės perspektyvos galima teigti, kad INF sutartis buvo pasmerkta nuo pat pradžių. Ja buvo apribojamos tik ant žemės esančios raketos. Taigi net egzistuojant INF sutarčiai, tiek Jungtinės Valstijos, tiek Sovietų Sąjunga (vėliau Rusija) galėjo vidutinio nuotolio branduoline įranga apginkluoti laivus ir povandeninius laivus, esančius greta viena kitos krantų. Taip pat – sutartyje nedraudžiamos raketos su didesniais nei 5500 kilometrų nuotoliu.

Sutartis taip pat nedraudžia dronų, iš jų leidžiamų raketų, ore ar jūroje leidžiamų raketų. Nedraudžia Amerikos sąjungininkėms pačioms gaminti savo vidutinio nuotolio raketų. Jei Rusijai kada nors pavyks įsigyti sąjungininkų, jiems taip pat nebus taikomi apribojimai. Turbūt svarbiausia yra tai, kad sutartis netrukdė Kinijai kurti ant žemės esančių vidutinio nuotolio raketų, kurios gali pasiekti tiek Rusiją, tiek Jungtines Valstijas.

Tad kam apskritai reikėjo pasirašyti tokią, regis, tuščią sutartį? Atsakymas yra paprastas: pinigai. Tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas beviltiškai stengėsi išlipti iš deficito skylės, kurią pats iškasė per pirmąją kadenciją. Ištisų ginklų sistemų, tokių, kaip „Pershing II“ balistinių raketų ir BGM-109G kruizinių raketų, uždraudimas prezidentui leido smarkiai apkarpyti gynybos biudžetą neparodant, kad Jungtinės Valstijos yra silpnesnės už Sovietų Sąjungą. Kaip mes dabar žinome, Michailo Gorbačiovo vadovaujama Sovietų Sąjunga skendėjo rimtoje ekonominėje krizėje. Valstybė negalėjo sau leisti išlaikyti turimus ginklus, ką jau kalbėti apie naujų kūrimą.

Per tuos 30 metų abiejų šalių arsenalų trūkumai buvo smarkiai papildyti. Abi pusės laikėsi sutarties sąlygų, tačiau taip sugadino sutarties dvasią, kad šiandien pati sutartis yra bereikšmė.

Šiandien stiprių sąjungininkų neturinti Rusija, kurios ekonomika Jungtinėms Valstijoms nusileidžia daugiau, nei dešimt kartų, negalėtų lygiavertiškai konkuruoti su Amerika aukštųjų technologijų ginklų varžybose. Tačiau Kinija – visai kitas reikalas. Donaldo Trumpo administracija smarkiai spaudžia Kiniją dėl įvairių reformų valstybės viduje vos Kinijos planinė ekonomika pradeda klūpčioti, o Kinija sunkiai gali sau leisti naujas išlaidas gynybai.

Neseni įvykiai parodė, kad Kinija savu tempu, nesivaržydama su niekuo galėjo laisvai tobulinti vidutinio nuotolio raketas, nejausdama jokio tiesioginio spaudimo iš Jungtinių Valstijų ar Rusijos. Panašu, kad Kinijos DF-26 balistinės raketos ir DH-10/CJ-10 raketos, idealiai atitinka INF sutarties parametrus. Tačiau greitu metu Kinija gali susidurti su konkurencija.

Jei Xi Jinpingas yra protingas, jis laiku atsitrauks dėl brangių ginklų sistemų plėtros prieš Kinijai nueinant per toli. Kinija turėtų palinkti prie derybų stalo ir susitarti dėl status quo Ramiąjame vandenyne. Nes kaip prieš 30 metų sužinojo Sovietų Sąjunga, ekspansionizmas turi savo kainą. Johnas Boltonas, panašu, pasirengęs pamokyti Kiniją šios paprastos istorinės pamokos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"