Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Į Europos kariuomenes grįžta šauktiniai 

2018 lapkričio 21 d. 17:34
Šiais metais karo prievolę atliks 4 tūkst. švedų.
Šiais metais karo prievolę atliks 4 tūkst. švedų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nemažai jaunų europiečių baigę vidurinę mokyklą ryžtasi padaryti pertrauką. Užuot panirę į mokslus ar susiradę darbą, šimtai tūkstančių absolventų šį laiką skiria kelionėms ir mėgaujasi laisve. Tačiau vis daugiau vaikinų ir merginų renkasi karo tarnybą.

Po šaltojo karo daugelis Europos šalių atsisakė šaukimo į kariuomenę, nes tai laikė brangia atgyvena. Vis dėlto Rusijai vis agresyviau demonstruojant karinius raumenis ir didėjant įtampai Senajame žemyne privalomoji karo tarnyba atgimsta. Apie tai rašo leidinys „The Washington Post“.

Saugumo poreikis

Šiemet Švedijoje surengtas pirmas šaukimas atlikti karo prievolę. Lietuva šiuo keliu pasuko 2015-aisiais. Norvegija savo ruožtu užpernai pradėjo šaukti į kariuomenę ir moteris, nes siekia lyčių lygybės ir ilgesnio galimų šauktinių sąrašo.

Pastaraisiais mėnesiais Italijos, Rumunijos ir Vokietijos įstatymų leidėjai aktyviai diskutuoja dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia įvesti nacionalinę tarnybą, kuri truktų 1–12 mėnesių. Ekspertai nemato jokių ženklų, kad Danija, Estija, Suomija, Kipras, Graikija, Austrija ar Šveicarija greitu metu atsisakytų šauktinių sistemos.

Pasak Karališkojo ginkluotųjų pajėgų instituto Londone tyrėjos Elisabeth Braw, pagrindinė tokių pokyčių priežastis yra kintanti Europos saugumo aplinka, kurią ypač paveikė Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Ji taip pat pažymėjo, kad valstybėms, kurių ekonomikos rodikliai yra didesni, sunkiau sekasi sukomplektuoti kariuomenę.

Kai kurios šalys, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, mano, kad privalomoji karo tarnyba būtų naudinga migrantams integruoti į visuomenę. Pavyzdžiui, Estijos pareigūnai tai oficialiai laiko būdu sumažinti rusakalbių bendruomenės atskirtį.

Tačiau Švedijoje šaukimas į karo tarnybą iš esmės yra susijęs su didesnio saugumo poreikiu. „Mūsų kariuomenė nėra integracijos mokykla“, – pabrėžė Švedijos gynybos universiteto rektoriaus pavaduotoja Eva Skoog Haslum.

Didelė atranka

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Naujoji Švedijos šaukimo sistema yra labai selektyvi – atsižvelgiama į asmens fizinius ir psichologinius duomenis bei motyvaciją. Šiais metais iš beveik 100 tūkst. jaunuolių, kuriems sukako 18 metų, buvo atrinkta tik 4 tūkst. vaikinų ir merginų. Iki 2022-ųjų metinis prievolininkų skaičius turėtų siekti aštuonis tūkstančius.

Švedija viliasi, kad nemažai šauktinių vėliau pasirinks profesinę karo tarnybą. Tačiau net jei taip ir nenutiks, šie mokymai sustiprins valstybės gynybos potencialą, o gyventojai jausis saugiau. Kariuomenės atstovų teigimu, labai nedaug šauktinių atsisakė atlikti karo tarnybą.

Rytų Švedijoje, Kungsengene, kur vyksta kariniai mokymai, „The Washington Post“ kalbinti naujokai gyrė šauktinių sistemą. „Mokykloje buvau per daug atsipalaidavusi. Čia turiu griežtą tvarkaraštį, o tai yra iššūkis“, – sakė 19 metų Sally. Ji prisipažino, kad greičiausiai niekada nebūtų ėjusi į kariuomenę, o dabar net svarsto apie tolesnę karjerą.

Po šaltojo karo daugelis Europos šalių atsisakė šaukimo į kariuomenę, nes tai laikė brangia atgyvena.

Bendraamžis Viktoras dar nežino, ar pereis į profesinę tarnybą. Tačiau vaikinas sakė, kad tarnaudamas kariuomenėje gauna daug pamokų ir turi progą geriau pažinti save. „Gerai, kad jie grąžino šią sistemą“, – atviravo Viktoras.

Šaukimą į kariuomenę Švedija pirmą kartą paskelbė 1901 metais, o nutraukė jį 2010-aisiais. „Pamatėme, kad mūsų daliniai negali būti užpildyti vien tik savanoriškumo pagrindu. Siekiame papildyti savanorių sistemą, todėl ir grąžiname šaukimą“, – teigė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

Gynybos mokslinių tyrimų instituto atstovo Roberto Dalsjo manymu, Švedija pamažu bunda iš amžinosios taikos sapno. Štai gegužę gyventojams pristatyta brošiūra „Jei ateis karas“. Joje švedams patariama, kur slėptis, kokias maisto atsargas kaupti ir kokia informacija galima pasitikėti. Ši atmintinė nebuvo atnaujinta nuo 1961 metų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"