Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Ginklavimosi varžybos grįžta 

2018 gruodžio 17 d. 08:59
Saulius Gasiūnas: “Mūsų viešoje žvalgybos ataskaitoje įrašytas teiginys, kad karinis konfliktas su Rusija menkai tikėtinas, bet neatmestinas, yra visiškai adekvatus.”
Saulius Gasiūnas: “Mūsų viešoje žvalgybos ataskaitoje įrašytas teiginys, kad karinis konfliktas su Rusija menkai tikėtinas, bet neatmestinas, yra visiškai adekvatus.”
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Geriau apsiginklavus, karo grėsmė gali ir sumažėti. Todėl neverta dramatizuoti vertinant galimas JAV pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pasekmes.

Tai „Lietuvos žinioms“ sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos ir euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas.

Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF) pastaruosius 30 metų draudė JAV ir Rusijai dislokuoti Europoje vidutinio nuotolio branduolines raketas. Tačiau šį rudenį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukrėtė daugelį europiečių pareikšdamas, kad ketina vienašališkai nutraukti INF sutartį reaguodamas į Rusijos atsisakymą nutraukti vykdomus sutarties pažeidimus. Apie tai, kaip subrendo JAV ir Rusijos konfliktas dėl sutarties ir kokios gali būti vienašališko sutarties nutraukimo pasekmės, „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su KAM Gynybos politikos ir euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktoriumi Sauliumi Gasiūnu.

Dešimtečio problemos

– Trumpai prisiminkime: kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašyta INF sutartis.

– Sutartis pasirašyta 1987 metais JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos. Pagal ją šalys įsipareigojo nekurti, negaminti ir Europoje nedislokuoti vidutinio nuotolio raketų, paleidžiamų iš sausumos ir galinčių skrieti 500–5500 km atstumu. Pasirašius sutartį, Sovietų Sąjunga pašalino šio tipo raketas iš visos savo teritorijos Europoje, taip pat, beje, ir iš Lietuvos teritorijos. JAV taip pat pašalino vidutinio nuotolio raketas iš Europos. Žlugus Sovietų Sąjungai, jos teises ir pareigas pagal sutartį perėmė Rusija, todėl sutartis nenustojo galioti.

– Kodėl dabar JAV grasina vienašališkai pasitraukti iš sutarties?

– Problemos susikaupė per pastarąjį dešimtmetį. Dar tuomet, kai JAV prezidentu buvo Barackas Obama, buvo gauta informacijos, kad Rusija kuria, gamina ir dislokuoja sutarties draudimą pažeidžiančias raketas. Rusija tai neigia. Vis dėlto NATO sąjungininkų (visų pirma – JAV) surinkta informacija liudija, kad Rusija savo ginkluotėje jau turi ginklą, pažeidžiantį INF sutarties draudimą.

– Ar tai garsiojo „Iskander“ komplekso raketos?

– Ne, kalbama apie kitas raketas. Tai – sparnuotosios raketos, paleidžiamos iš sausumos (NATO klasifikacijoje jos žymimos 9M729). Yra duomenų, kad šios raketos jau dislokuotos Rusijos teritorijos europinėje dalyje. „Iskander“ kompleksai naudoja raketas, skriejančias iki 500 km atstumą, tokių – trumpojo nuotolio – raketų INF sutarties draudimas neapima. Todėl kol kas „Iskander“ klasifikuojami kaip trumpojo nuotolio raketų kompleksai. Viešojoje erdvėje yra įtarimų, kad naujausias „Iskander“ variantas yra modifikuotas ir gali paleisti vidutinio nuotolio raketas – tas pačias 9M729. Tačiau tai nepatvirtinti duomenys, ir formuluodami pretenzijas Rusijai dėl sutarties nesilaikymo JAV atstovai nurodo ne „Iskander“ kompleksus.

– Taigi JAV įtaria, kad Rusija sukčiauja ir nesilaiko sutarties?

– Buitine kalba – taip.

Ultimatumą palaiko visa NATO

– Kokia yra NATO sąjungininkų pozicija šiuo klausimu? Iki šiol atrodė, kad Europos valstybės nelinkusios pritarti vienašališkam JAV pasitraukimui iš sutarties. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai bei Europos Komisijos atstovai buvo pareiškę susirūpinimą, kai JAV prezidentas paskelbė apie savo ketinimus.

– Po bendro NATO užsienio reikalų ministrų pareiškimo gruodžio 4 dieną galima tvirtinti, kad sąjungininkai Europoje (tarp jų – ir Lietuva) sutinka ir remia JAV žingsnius, įskaitant ir vienašališką pasitraukimą iš sutarties. NATO šalių užsienio reikalų ministrai sutartinai parėmė JAV pretenzijas, atvirai apkaltino Rusiją pažeidus sutartį ir paragino skubiai grįžti prie jos laikymosi. NATO nėra sutarties dalyvė, todėl negali reikšti tiesioginių pretenzijų. Tačiau pareiškimo 4-ajame punkte aiškiai pasakyta, kad INF sutartis negali būti tvari, jei tik JAV laikosi sutarties draudimų, o Rusija juos pažeidžia. Neatsitiktinai būtent po šio NATO ministrų susitikimo ir pareiškimo JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pateikė Rusijai ultimatumą. Rusijai duota 60 dienų sutarties pažeidimams pašalinti. Galima nedviprasmiškai tvirtinti, kad šį reikalavimą palaiko visa NATO. Tik užsitikrinus Europos paramą ir buvo žengtas toks žingsnis.

– Kokių konkrečiai veiksmų iš Rusijos reikalaujama šiuo ultimatumu? Ką šiuo atveju reiškia pašalinti sutarties pažeidimus?

– Draudžiamos raketos turėtų būti išvežtos iš Europos teritorijos ir sunaikintos. Taip buvo pasielgta ir 1987 metais, sutarčiai įsigaliojus. Europoje vėl neturi likti vidutinio nuotolio raketų.

– O kokios JAV pasitraukimo iš sutarties galimos pasekmės? Kas nutiks, jei Rusija nepaisys ultimatumo?

– Visas pasekmes sunku nuspėti. JAV įgytų teisinę galimybę kurti, gaminti ir dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje. INF sutarties draudimo ginklavimosi varžyboms tokiu atveju nebeliktų. Žinoma, Europos valstybės – suverenios, todėl JAV raketų dislokavimas negalėtų būti vienašališkas JAV žingsnis. Tai visiškai atskiras klausimas. Viešojoje erdvėje galima aptikti teiginių, kad techniniu požiūriu JAV galėtų labai greitai išvystyti reikiamus vidutinio nuotolio raketų pajėgumus Europoje. Tačiau JAV vyriausybė to nekomentuoja. Kol kas kalbama tik apie INF sutarties draudimo pabaigą.

– Kokia tikimybė, kad Europoje vėl bus dislokuotos JAV vidutinio nuotolio raketos?

– Šiandien sunku vertinti. Aš asmeniškai sakyčiau, kad tokia tikimybė labai nedidelė. Tai būtų labai didelis iššūkis Europos politikams ir visuomenei. Galima prisiminti, kas vyko XX amžiaus pabaigoje, kai tos raketos buvo dislokuotos. Kilo visą Europą apėmusi protestų banga, ir politikams teko padėti labai daug pastangų, kad užbaigtų pradėtus raketų dislokavimo darbus. Taigi ir šiandien tai būtų labai komplikuotas bei sudėtingas klausimas.

– Kas nulėmė Europos valstybių apsisprendimą paremti JAV?

– Manau, kad daugiausia įtakos turėjo Rusijos elgesys. Rusija neigia pažeidžianti sutartį, bet atsisako įgyvendinti pagal ją numatytus patikrinimo mechanizmus. Europiečiai labai jautrūs teisiniams ginklų kontrolės aspektams. Jų suvokimu, Rusija vengia šioje srityje būtino skaidrumo, nenori pateikti informacijos, atskleisti tikrosios padėties. Susiklosčius tokiai padėčiai, NATO sąjungininkams neliko kitos išeities, tik remtis JAV informacija. O ta informacija buvo įtikinama.

– Ar griežtesnė JAV politika sietina su Rusijos kariuomenės modernizacija ir apskritai Rusijos galios augimu?

– Svarbiau tai, kad JAV negali ignoruoti sutarties pažeidimų. JAV de facto yra pasaulinis saugumo garantas. Jei vykstant akivaizdiems pažeidimas JAV apsiribotų vien pareiškimais, raginimais ir nusivylimais, tai galėtų paskatinti Rusiją naujiems pažeidimams. JAV administracija nusprendė imtis griežtesnių veiksmų. Kol kas tai vis dėlto yra tik pareiškimas, pats ultimatumas yra perspėjimas. Manau, kad tai labai natūrali problemos raida. Rusija nereaguoja į pareiškimus, neina į derybas, nesikalba, neleidžia patikrinti įtartinų faktų.

Naujos ginklavimosi varžybos

– Ar sutinkate, kad vienašališkas INF sutarties nutraukimas didina grėsmę taikai Europoje?

– Kai kalbame apie ginklavimosi varžybas, visada sunku pasakyti, ar jos didina, ar mažina grėsmę taikai. Ir vieną, ir kitą požiūrį galima pagrįsti. Juk geriau apsiginklavus karo pavojus gali ir sumažėti. Bet taip, žinoma, INF sutartis buvo vienas Europos saugumo architektūros ramsčių. Tai savo pareiškime pabrėžė ir NATO užsienio reikalų ministrai. Jų vertinimu, tas ramstis griaunamas, bet tai daro ne JAV, o Rusija. Vadinasi, įtampa auga.

– Kaip smarkiai šiandien jau išaugusi įtampa Europoje? Ar karo grėsmė reali?

– Šiuo atveju kalbame apie galimą karinį konfliktą su Rusija. Manau, kad mūsų viešoje žvalgybos ataskaitoje įrašytas teiginys, jog toks konfliktas menkai tikėtinas, bet neatmestinas, yra visiškai adekvatus. Tai nėra nei spalvų sutirštinimas, nei nepagrįstas optimizmas. Panikuoti neverta, karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO tikimybė yra labai nedidelė, tarptautinės politikos požiūriu padėtis valdoma. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje mes mokomės gyventi naujoje realybėje. Rusija parodė, kad iš principo ji pasirengusi naudoti ginkluotą jėgą savo interesams kitose valstybėse paremti. Dabar tą paveikslą gali papildyti ir INF sutarties pabaiga.

– Ir naujos ginklavimosi varžybos?

– Tai žurnalistų mėgstamas terminas, jame daug dramatizmo. Bet kai kas panašaus vyksta. INF – ne pirmoji sutartis, kurios laikytis Rusija atsisako. 2015 metais ši šalis pasitraukė iš įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, ne visai veiksmingas ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Vienos dokumentas, numatantis ginkluotės stebėseną bei keitimąsi informacija. Taigi padėtis nesikeičia staiga ir radikaliai. Įtampa auga jau dešimtmetį.

– Ar NATO pasirengusi ginkluotam konfliktui su Rusija?

– NATO tam sukurta. Jokio kito tikslo ji iš esmės ir neturi. Tačiau kalbėdami apie NATO pirmiausia turėtume turėti galvoje save, tik paskui – sąjungininkus. Jokiu būdu ne priešingai. Lietuvos kariuomenės pajėgumai didėja.

– Taigi mes pasirengę?

– Pasirengimui nėra „lubų“. Yra „grindys“, gali būti apskritai nepasirengęs. Tačiau saugumo ilgai nebūna per daug. Dvi spynos ant durų geriau negu viena, o trys – dar geriau. Nežinau, kur sveikas protas lieps sustoti, jei pagrįstai baiminiesi plėšikų. Panašiai ir valstybės karinį pasirengimą riboja tik sveikas protas. Manau, kad Lietuva tikrai neperžengia sveiko proto ribų. Virš „grindų“ pakilome, o iki „lubų“ – dar toli.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"