Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Emmanuelio Macrono idėja Lietuvoje didelio entuziazmo nekelia 

2018 lapkričio 8 d. 08:40
Daugelis mūsų politikų mato tvirtą Aljanso šalių narių laikyseną ir nemano, kad Europos Sąjungos pajėgos kaip nors galėtų pakeisti NATO, nebent jį papildyti./Reuters/Scanpix nuotrauka
Daugelis mūsų politikų mato tvirtą Aljanso šalių narių laikyseną ir nemano, kad Europos Sąjungos pajėgos kaip nors galėtų pakeisti NATO, nebent jį papildyti./Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gaivina kai kurių Senojo žemyno politikų seniai brandinamą idėją sukurti bendras Europos ginkluotąsias pajėgas. Mūsų šalies politikai į tokią idėją žiūri gana atsargiai.

E. Macrono manymu, europiečiai negali kliautis vien JAV saugumo garantijomis. Prie ES sienų kylant ir vėl ginkluojantis autoritarinėms jėgoms, anot Prancūzijos prezidento, apsisaugoti įmanoma tik turint tikrą Europos kariuomenę. Be to, jis akcentavo, kad jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins planus trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties su Rusija, pagrindine auka taps Europa ir jos saugumas.

Nėra alternatyvų NATO

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teigimu, Lietuvos pozicija yra paprasta: pasitikime NATO ir nėra jokių alternatyvų šiandien egzistuojančiai saugumo architektūrai, ją reikia toliau stiprinti. Iš įvairių sprendimų informacijos politikas mato tvirtą Aljanso šalių narių laikyseną ir esą nėra kontroversijų, kad ES pajėgos kaip nors galėtų pakeisti NATO.

Prancūzija su E. Macronu priešakyje tapo pagrindine iniciatore įkurti devynių Europos valstybių pajėgas, galinčias greitai surengti bendrą karinę operaciją, evakuaciją iš karo zonos, suteikti pagalbą ištikus stichinei nelaimei. Prie šio darinio, anot V. Bako, buvo pasirengusi prisidėti ir Lietuva. Jis priminė, kad mūsų šalis yra ne tik saugumo vartotoja, bet ir donorė. Pavyzdžiui, Lietuvos kariai dalyvauja taikdarių misijoje Malyje, kur prancūzų vadovaujama tarptautinė bendruomenė siekia pažaboti islamistų kovotojus.

Marius Laurinavičius: „Kuo tai virs, anksti kalbėti, tačiau kiekvienu tokiu atveju mums svarbiausia būti aktyviems ir šioje idėjoje ieškoti savo galimybių.“

Neseniai Paryžiuje lankęsis Seimo NSGK pirmininkas iš Prancūzijos politikų išgirdo patikinimą, kad Europos pajėgos nedubliuotų NATO, o ši šalis išlieka patikima Aljanso sąjungininke.

Nemato JAV tolimo

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas priminė, kad idėja kurti bendrą Europos kariuomenę keliama nebe pirmą kartą. Apie tokias karines pajėgas kalbama pastarąjį dešimtmetį. „Tačiau iki šiol visada buvo pabrėžiama, kad jos turi papildyti, o ne dubliuoti NATO funkcijas. Juo labiau kad didžiuoji dalis ES narių yra ir NATO narės. Mums ypač aktualu, kad funkcijos nebūtų dubliuojamos, NATO būtų pajėgi atlikti tuos įsipareigojimus, kurie Aljanso yra suteikti sąjungininkėms. Šiuo atveju labai rezervuotai žiūriu į tokias E. Macrono pastangas. Pagal dabar išskiriamą kontekstą susidaro įspūdis, tarsi būtų norima pakeisti bent jau nemenką dalį pačios Prancūzijos įsipareigojimų NATO, padaryti ją kitokią. Priminsiu, kad ši šalis į karinį Aljansą – karinę, ne politinę dalį – sugrįžo bene prieš dešimtmetį“, – sakė jis.

A. Anušauskui abejonių sukėlė E. Macrono žodžiai apie JAV. Parlamentarui susidaro įspūdis, kad taip kalbėdamas Prancūzijos vadovas žaidžia išimtinai Rusijos prezidento Vladimiro Putino primestą žaidimą. Esą niekam ne paslaptis, kad JAV į Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį pradėjo žiūrėti kitaip, kai Rusija aktyviai plėtojo savo pajėgumus, juos dislokavo ir Kaliningrade – savo veiksmais iš šios sutarties pasitraukė gerokai anksčiau. Amerika, jo manymu, tik reaguoja į susiklosčiusią realybę.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Mindaugo Ažušilio (delfi.lt) nuotrauka
Mindaugo Ažušilio (delfi.lt) nuotrauka

Kartu A. Anušauskas pabrėžė nemanantis, kad JAV tolsta nuo Europos. Priešingai, politiniais pareiškimais ši valstybė „verčia“ Senojo žemyno šalis daugiau pastangų kreipti į gynybą, didinti tam skiriamas išlaidas, o tai esą prisideda prie saugumo. „Manyčiau, kad, nepaisant visų prekybinių konfliktų, nesutarimų, kai D. Trumpas gina išimtinai JAV interesus, apie nutolimą nuo Europos kalbėti tikrai anksti“, – teigė Seimo NSGK narys.

Kaip bendros Europos karinės pajėgos galėtų papildyti NATO? A. Anušauskas aiškino, kad jos galėtų prisidėti prie tokių operacijų, kokias ES vykdo Viduržemio jūroje gelbėjant pabėgėlius arba Afrikos šalyse kovojant su islamistais. „Čia ES valstybės gali parodyti tam tikrą solidarumą, padėti viena kitai tokiose vietose, kur vyksta pilietiniai konfliktai ar atsiranda nenumatytų staigių migracinių srautų. Tokiais atvejais nereikia įtraukti NATO pajėgumų, tikrai gali susitvarkyti ES šalys“, – dėstė jis.

Europos stiprinimas – naudingas

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, E. Macrono idėja, iki kurios įgyvendinimo – labai toli, gali būti išnaudota dvejopai. Viena vertus, jei Europos kariuomenė būtų kuriama, gali įvykti tai, dėl ko nuogąstaujama Lietuvoje ir kitose panašiose valstybėse, – kad toks darinys dubliuos NATO, atsiras konfrontacija su Aljansu, o tai būtų nenaudinga mūsų saugumui. „Kita vertus, ta idėja (esanti tik idėjos stadijoje) gali būti paversta beveik bet kuo. Europos vaidmens saugumo architektūroje stiprinimas yra naudingas, beje, ir Lietuvai. Kol kas kalbėti apie tai, kuo virs ši idėja, ir ar ji virs kūnu, dar labai anksti. Manau, kaip ir kiekvienu tokiu atveju, mums svarbiausia būti aktyviems bei šioje idėjoje ieškoti savo galimybių“, – kalbėjo ekspertas.

Prieš keletą metų dalis mūsų politikų atsargiai vertino Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio pasiūlymą kurti ES kariuomenę. M. Laurinavičius pažymi, kad pradinis ryškus atsargumas yra pakitęs. „Tikrai nevertinčiau, kad šiuo metu Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra labai atsargi. Manau, kaip tik yra ne vienas pavyzdys, kai ieškoma būdų, kaip tas idėjas paversti mums naudingomis“, – sakė jis.

M. Laurinavičius sutinka su E. Macrono nuomone, kad Europai grėsmę kelia Rusija ir Kinija. Jis priminė, kad šios šalys kaip pagrindinės grėsmės įvardijamos ir JAV nacionalinio saugumo doktrinoje. Tačiau jis nemano, kad teisingos yra Prancūzijos prezidento pastabos apie JAV. „Tai šiek tiek diplomatinis žaidimas, kuris ne visai išreiškia būtent tai, ką jis norėjo pasakyti. Tikrai negalvoju, kad Prancūzija mano, jog JAV pasitraukimas iš sutarties su Rusija sukels ypatingą grėsmę Europai, ir dėl to reikia tos kariuomenės. Manau, vykstantys procesai yra išnaudojami viešiesiems ryšiams siekiant pagrįsti savo poziciją. Nors pozicija, kad D. Trumpo vienašališkumas (kalbant gerokai plačiau nei vien tik apie pasitraukimą iš branduolinės sutarties su Rusija) gali kelti grėsmę arba galimybę, jog Amerika kada nors gali trauktis iš Europos, ir tada liks saugumo vakuumas, yra suprantama bei pripažįstama ir Vokietijoje. Kartais ir mes Lietuvoje pradedame suprasti, kad net jei tai teorinė galimybė, apie tai reikia galvoti, taip pat rengtis ir tiems blogiausiems scenarijams. Europos vaidmens transatlantinėje saugumo architektūroje didinimas yra vienas pagrindinių būdų atsakyti į tas ne teorines grėsmes“, – įsitikinęs analitikas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"