Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Ar JAV karas Afganistane artėja prie pabaigos? 

2019 sausio 30 d. 15:00
JAV kariai transportiniu lėktuvu C-17 skraidinami į Afganistaną 2009 metais. 
JAV kariai transportiniu lėktuvu C-17 skraidinami į Afganistaną 2009 metais. 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šeštadienį baigėsi 6 dienas Dohoje, Katare, trukusios Jungtinių Valstijų ir Talibano derybos. Šalys artėja prie taikos susitarimo, kuris leistų užbaigti ilgiausią Amerikos karą istorijoje.

Pirmadienį „The New York Times“ kalbintas JAV vyriausiasis derybininkas Afganistane Zalmay Khalilzadas patvirtino, kad amerikiečių ir Talibano pareigūnai sutarė dėl taikos susitarimo, kuris leistų išvesti JAV karius iš Afganistano mainais į ugnies nutraukimą ir sukilėlių derybas su Afganistano vyriausybe, esmės. Per šias derybas Talibanas taip pat pažadėjo ateityje niekada neleisti Afganistano teritorija naudotis teroristams.

„Mes turime juodraščio, kuris, prieš tapdamas susitarimu, dar privalo būti sukonkretintas, apmatus, – tvirtino Z. Khalilzadas. – Esame patenkinti, jog Talibanas įsipareigojo padaryti viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią Afganistanui kada nors vėl tapti tarptautinių teroristinių grupuočių ar individų platforma.“

Kaip rašo „The New York Times“, po 9 metus strigusių pastangų pasiekti taiką su Talibanu susitarimo juodraščio, nors ir preliminaraus, apmatai – didžiausias konkretus žingsnis į priekį stengiantis užbaigti 17 metų trunkantį karą. Talibanas valdė Afganistaną nuo 1996-ųjų iki 2001-ųjų ir dabar yra pagrindinė sukilėlių jėga šalyje. Jų valdymas baigėsi, kai į Afganistaną įsiveržė JAV pajėgos.

Prezidentas bijo skubos

Po derybų Katare JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo šeštadienį tviteryje parašė, kad naujienos iš Dohos padrąsina ir kad JAV rimtai nusiteikusios siekti taikos.

Vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas teigė, jog Talibano delegacija paprašė pertraukos, nes turi pasitarti su vadovybe dėl JAV reikalavimo sėsti sukilėliams prie derybų stalo su Afganistano vyriausybe ir nutraukti ugnį. Pasak pareigūno, amerikiečių derybininkai mėgino įrodyti Talibanui, jog visi šie dalykai susiję tarpusavyje.

Nors keli Talibano šaltiniai tikino, kad jau dabar sutarta dėl konkretesnių JAV karių išvedimo detalių, pirmadienį Amerikos pareigūnai pareiškė, jog tos detalės dar nėra suderintos.

Z. Khalilzadas iš Kataro į Afganistaną sugrįžo sekmadienį ir apie derybų smulkmenas informavo šalies vyriausybę Kabule. Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani, kreipdamasis į tautą po susitikimo su JAV derybininku, pabrėžė nuogąstaujantis, kad pernelyg skubama sudaryti taikos sutartį. Vadovas paminėjo ankstesnius susitarimus, kurie baigėsi kraujo praliejimu, tarp jų – Sovietų Sąjungos pasitraukimą iš Afganistano 1989 metais. Tuomet šalyje įsivyravo chaosas, o po kelerių metų už perėjimo periodą atsakingas Afganistano prezidentas buvo pakartas ant šviesoforo stulpo.

„Mes trokštame taikos greitai, bet norime, kad ji būtų pasiekta apdairiai, – kalbėjo A. Ghani. – Apdairumas ypač svarbus, jei nenorime kartoti praeities klaidų.“ Prezidentas taip pat pabrėžė, jog tam tikros vertybės yra neginčytinos, tarp jų „nacionalinė vienybė, nacionalinis suverenumas, teritorinis integralumas, stipri ir kompetentinga centrinė vyriausybė bei pagrindinės šalies piliečių teisės“.

Ne vienas komentatorius suabejojo, ar Afganistano kariuomenė sugebėtų atsilaikyti prieš Talibaną be JAV pagalbos. Kai amerikiečiai paliks šalį, kas užtikrins, kad Talibano ir vyriausybės paliaubos nenutrūks?

Buvęs JAV ambasadorius Afganistane Ryanas Crockeris įsitikinęs, jog amerikiečiai tiesiog nori kuo greičiau pasitraukti. „Nematau nieko daugiau, tik pastangas šiek tiek papudruoti tai, kad bus JAV pasitraukimas“, – teigė jis „The New York Times“.

Doha priminė R. Crockeriui Paryžiaus taikos derybas dėl Vietnamo. „Sėsdami prie stalo mes Šiaurės Vietnamo ir Vietkongo atstovams sakėme: „Mes pasiduodame. Esame čia tik tam, kad sutartume dėl sąlygų“. Nemanau, jog mes galime daug pasiekti. Neturime čia daug svertų“, – aiškino buvęs ambasadorius.

Vien pastarąjį dešimtmetį karas pareikalavo per 24 tūkst. civilių gyvybių, ir tuos skaičius abiejose šalyse reikėtų bent padvigubinti, kad sužinotume, kiek žmonių buvo sužeista ar suluošinta dažnai visam likusiam gyvenimui.

Talibano ženklas

Per derybas, vykusias praėjusią savaitę, Talibanas parodė, kad yra rimtai dėl jų nusiteikęs, – pagrindiniu taikos derybininku paskyrė vieną svarbiausių savo pareigūnų ir judėjimo įkūrėjų mulą Abdulą Ghani Baradarą.

Nors A. G. Baradaras tiesiogiai nedalyvavo Dohoje vykusiame susitikimų maratone (kai kurie posėdžiai truko net iki 8 valandų), jis, kaip manoma, vadovaus kitam derybų etapui. Amerikiečių pareigūnai informavo, kad aukšto lygio derybos prasidės šių metų vasario pabaigoje, tačiau leido suprasti, jog abiejų šalių komandos dėl techninių detalių gali pradėti tartis jau anksčiau.

Duodamas interviu „The New York Times“ Z. Khalilzadas pasakojo, jog Talibanas nedvejodamas sutiko su reikalavimu neleisti Afganistano teritorija naudotis tokioms grupuotėms kaip „Al Qaeda“ ar kitiems tarptautiniams teroristams. Taip pat pažadėjo suteikti garantijų ir sukurti šio pasižadėjimo įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą.

Tai buvo pagrindinis Amerikos pareigūnų reikalavimas stengiantis užkirsti kelią Afganistanui vėl tapti tokia teroristų baze, koks jis buvo karo pradžioje, po 2001 metų rugsėjo 11 dienos atakų prieš Jungtines Valstijas.

Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani nuogąstauja, kad pernelyg skubama sudaryti taikos susitarimą. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani nuogąstauja, kad pernelyg skubama sudaryti taikos susitarimą. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Nenori tartis su vyriausybe

Kita svarbi JAV iškelta sąlyga – jos išves savo 14 tūkst. karių iš Afganistano tik tuo atveju, jei Talibanas sės prie derybų stalo su šalies vyriausybe Kabule ir sutiks garantuoti ilgalaikį ugnies nutraukimą.

Būtent šiems dviem reikalavimams Talibano pareigūnai priešinosi ilgiausiai. Ir tai ateityje, pasak amerikiečių derybininkų, gali vis dar kelti keblumų. Talibanas ilgai nenorėjo leistis į bet kokias kalbas su šalies vyriausybe, nes laiko ją JAV marionete. Tačiau Katare Talibano delegacijos nariai pareiškė, jog dėl šių detalių turi pasikonsultuoti su savo vadovybe.

Jau vien tai, kad jie iš principo sutiko dėl to diskutuoti, laikoma svarbiu proveržiu metų metus strigusiose derybose. Kita vertus, aukšto rango Afganistano pareigūnai nerimauja, nes šalies vyriausybė vis dar nėra įtraukiama į derybas. A. Ghani artimi asmenys „The New York Times“ informavo, kad jis itin susirūpinęs dėl to, jog amerikiečiai, nepasitarę su Afganistano vadovybe, gali susiderėti dėl svarbių susitarimų, pavyzdžiui, dėl laikinosios vyriausybės. A. Ghani ne sykį reikalavo, kad tokios detalės būtų aptariamos tik per tiesiogines vyriausybės derybas su Talibanu.

Pirmadienį Z. Khalilzadas patikino, jog stengiasi įkalbėti Talibaną šiuos klausimus svarstyti tiesiogiai su valdžios atstovais. „Pasirodė daugybė pranešimų, kad mes tarėmės dėl laikinosios vyriausybės. Ne, neįsitraukiau į jokias diskusijas tuo klausimu“, – pabrėžė Z. Khalilzadas.

17 metų trunkančio karo kaina didžiulė: 2419 amerikiečių ir 1142 JAV sąjungininkų aukos, žuvo mažiausiai 62 tūkst. Afganistano kariuomenės ir policijos pareigūnų, panašiai tiek pat kovotojų urbūt neteko ir Talibanas. Vien pastarąjį dešimtmetį karas pareikalavo per 24 tūkst. civilių gyvybių, ir tuos skaičius abiejose šalyse reikėtų bent padvigubinti, kad sužinotume, kiek žmonių buvo sužeista ar suluošinta dažnai visam likusiam gyvenimui.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika