Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Alternatyvų būdą tarnauti Tėvynei renkasi nedaugelis 

2018 lapkričio 28 d. 08:00
Iki šiol pakako atliekančiųjų privalomąją pradinę karo tarnybą./
Iki šiol pakako atliekančiųjų privalomąją pradinę karo tarnybą./
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šiuo metu mūsų šalyje yra 26 kandidatai, norintys atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Atsižvelgdamas į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, 2015-ųjų kovą Seimas atnaujino devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Į ją šaukiant 19–26 metų vyrus, pašauktiesiems buvo suteikta galimybė atlikti ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, t. y. 10 mėnesių darbuotis įvairiose šalies įstaigose atliekant visuomenei naudingus darbus. Atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą per trejus metus pageidavo 29 karo prievolininkai, tačiau tokia teisė suteikta tik 26. Beje, atlikti alternatyviosios tarnybos kol kas neteko nė vienam jos pageidaujančiajam, nes iki šiol pakako atliekančiųjų privalomąją pradinę karo tarnybą.

Netenkino trijų prašymų

Pasak Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko Arūno Balčiūno, tarp daugiau kaip 27 tūkst. mūsų šalies karo prievolininkų, patekusių į šių metų šaukiamųjų sąrašus, yra 14 asmenų, kurie pareiškė norą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pasak jo, ši tarnyba skirta išimtinai tiems asmenims, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti rankose laikydami ginklą. „Vis dėlto rašant prašymą leisti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą toli gražu nepakanka vien nurodyti, kad esi pacifistas ar priklausai religinei bendruomenei, kurios narių įsitikinimai nedera su tarnyba kariuomenėje. Šį faktą privalu įrodyti religinių bendruomenių vadovų pasirašytais dokumentais bei pažymomis apie šaukiamojo veiklą tose bendruomenėse“, – sakė A. Balčiūnas. Tokius prašymus svarsto komisija, sudaryta iš įvairių šalies institucijų bei nevyriausybinių organizacijų narių, tarp jų – ir įvairių bažnyčių atstovų. Nuo 2015-ųjų šiuos prašymus svarstanti komisija iš visų pateiktųjų kaip nepagrįstus atmetė tris.

2015-aisiais gauti keturi šauktinių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, 2016 metais – vienas, 2017-aisiais – 10, o šiemet prašymų padaugėjo iki 14 (bet patenkinta tik 10). Atliekantiesiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą numatyta skirti 140,6 euro mėnesio išmoką buitinėms išlaidoms, jiems mėnesiui skiriama nuo 76 iki 194,6 euro kaupiamoji išmoka ir 8 eurų – kasdien maistui. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba trunka ilgiau nei privalomoji pradinė karo tarnyba – 10 mėnesių.

Nauda savivaldybėms

2015-aisiais atnaujinus privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnauti į ją buvo nuspręsta pašaukti 3 tūkst. asmenų, toks pat šaukiamųjų skaičius buvo nustatytas 2016-aisiais. 2017 metais jų skaičius padidintas iki 3537, o šiemet siekia per 3800. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko A. Balčiūno teigimu, 2015 ir 2016 metais tarnauti kariuomenėje ėjo tie, kas šią tarnybą rinkosi savo noru, bei tie, kurie buvo įtraukti į šaukiamųjų sąrašus ir niekieno neraginami patys pareiškė norą tarnauti.

Prašymus leisti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą svarsto komisija, sudaryta iš įvairių šalies institucijų bei nevyriausybinių organizacijų narių, tarp jų – ir įvairių bažnyčių atstovų.

2017-aisiais vien pageidavusiųjų krašto apsaugos tarnybą atlikti savo noru nepakako, tad į šią tarnybą privalomai buvo pašaukti 53 asmenys iš šaukiamųjų sąrašo. Iš šiųmečio šaukiamųjų sąrašo privaloma tvarka tarnauti pašaukta 60 vyrų. Beje, asmenys, pageidaujantys atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, į karo prievolininkų eilę įrašyti toliau nei tie, kurie jau pašaukti atlikti pradinę karo tarnybą. Todėl pasirinktos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos jiems neteko atlikti.

Tačiau, anot A. Balčiūno, to prireikus kreipiamasi į įvairias šalies įstaigas ir teiraujamasi apie galimybę jose įdarbinti karo prievolininkus, pageidaujančius atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Jis pabrėžė, kad gaunama daugybė pasiūlymų. Dažniausiai seniūnijų administracijos siūlo dirbti įvairius pagalbinius darbus. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas atkreipė dėmesį, kad daugiausia pasiūlymų priimti norinčius atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia Kauno regiono savivaldybių seniūnijos. „Savivaldybių administracijų specialistai suvokia, kad įdarbinę alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karo prievolininką patirs dvigubą naudą“, – teigė jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tarnautų be uniformos

Numatyta, kad paskelbus mobilizaciją ginti Tėvynę būtų šaukiami vyrai iki 60 metų, o tie, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra patenkinti, būtų pašaukti tarnauti tose srityse, kuriose nereikia naudoti ginklo. Jie, pavyzdžiui, slaugytų sužeistuosius, dalytų maistą ar atliktų kitas pareigas.

Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantieji taikos metu neturėtų nieko bendra su kariuomenės struktūromis, išskyrus tai, kad į vietą, kur jie atliktų šią tarnybą, būtų palydėti kariuomenės atstovo, o baigę tarnybą taip pat Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai turėtų pristatyti tai liudijantį dokumentą. Beje, jiems uniformos neskiriamos, tokį karo prievolininką aprūpinti reikiama apranga, darbo įrankiais ir kitomis būtinomis priemonėmis privalės jį įdarbinusi įstaiga.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kurios esmė – užtikrinti įsitikinimų laisvę, A. Balčiūno žiniomis, nepopuliari ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Štai Skandinavijos šalyse pasirinkusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paprastai siūloma dirbti pagalbininkais medicinos ir slaugos įstaigose.

Nors atliekančiųjų privalomąją pradinę karo tarnybą paprastai netrūksta, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas pažymėjo, kad trečdalio asmenų, įtrauktų į šaukiamųjų sąrašus, neįmanoma prisikviesti, sunku juos surasti. Vien šiemet nuo 30 iki 180 eurų siekiančiomis baudomis nubausta beveik 7 tūkst. vyrų, vengiančių bendrauti su karo prievolės specialistais. „Griežčiausia bausmė už vengimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – treji metai nelaisvės“, – pabrėžė jis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"