Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus valdžia susiginčijo su opozicija: bus sekami darbuotojai ar ne? 

2018 spalio 31 d. 15:58
Meras Remigijus Šimašius susikirto su Žilvinu Šilgaliu: duomenų apsauga lygi ar ne darbuotojų sekimui?
Meras Remigijus Šimašius susikirto su Žilvinu Šilgaliu: duomenų apsauga lygi ar ne darbuotojų sekimui?
LŽ montažas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija palaimino naują programinės įrangos pirkimą. Įrangos kaina – 50 tūkst. eurų. Savivaldybės opozicija tikina, kad įranga reikalinga darbuotojams sekti.

Seks kiekvieną darbuotojo elektroninį judesį

Laisvės sąjungos frakcijos nariai savivaldybėje ėmė atidžiau gilintis į Vilniaus valdžios vykdomus pirkimus, susijusius su viešinimu. Pirmiausia frakcijai į akis krito viešiesiems ryšiams plėtoti didinamos išlaidos nuo 60 tūkst. Eurų iki 260 eurų. Pasidomėjus, kam konkrečiai bus skirtos Vilniaus biudžeto lėšos, paaiškėjo kad vienas įdomesnių pirkinių – nauja programinė įranga, skirta duomenų praradimo prevencijai. Frakcijos seniūno Žilvino Šilgalio teigimu, ši įranga – ne kas kita, kaip efektyvi darbuotojų sekimo priemonė.

Žilvinas Šilgalis: „Administracija galės matyti, kokį dokumentą darbuotojas buvo atsidaręs ir kiek laiko jis buvo atidarytas, kokius interneto puslapius naršo. Programinė įranga netgi galės šifruoti USB rakto duomenis“.

Mat įdiegusi įrangą savivaldybės administracija galės matyti, ką veikia savivaldybės darbuotojai. Bus įmanoma perskaityti visus gautus ir siunčiamus darbuotojų laiškus, vidinį susirašinėjimą. Net bus galima matyti, jeigu darbuotojas pasidarė ekrano nuotrauką, kur išsisaugojo dokumentą, ar įsirašė jį į atminties raktą, atsispausdino, perkėlė į išorinį diską ar persiuntė elektroniniu paštu. Šios programinės įrangos pirkimui planuojama išleisti apie 50 tūkst. eurų.

„Nors jau ir dabar Vilniaus miesto savivaldybės administracija gali matyti, kokius dokumentus ir koks darbuotojas buvo atsidaręs savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje, naujos programinės įrangos įdiegimas užtikrins visapusišką darbuotojo sekimą. Administracija galės matyti, kokį dokumentą darbuotojas buvo atsidaręs ir kiek laiko jis buvo atidarytas, kokius interneto puslapius naršo. Programinė įranga netgi galės šifruoti USB rakto duomenis. Tai reiškia, kad kažkas nuolat turės stebėti, ką daro darbuotojai, o jeigu jie netgi atsitiktinai atsidarys ne jiems skirtą dokumentą – jiems bus taikomos nuobaudos?“, – piktinasi savivaldybės opozicijoje esančios Laisvės sąjungos frakcijos seniūnas.

Pašnekovas Vilniaus savivaldybės užmojį sekti darbuotojus palygino su Šiaurės Korėjos metodais. Esą šiame kontekste labai ironiškai skamba Vilniaus mero nuolat akcentuojami žmogaus laisvės principai bei teiginiai, kad Vilnius yra atvirų duomenų miestas.

Pirkimas apsaugos miestą nuo baudų

Vilniaus miesto valdžia tikina, kad Žilvinas Šilgalis be reikalo gąsdina savivaldybės darbuotojus. Savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Ričardas Kukevičius aiškina, kad nauja programinė įranga būtina norint įgyvendinti bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas.

„To nepadarius, Vilniaus miesto savivaldybei gali tekti Valstybinei asmens duomenų inspekcijai sumokėti iki 60 tūkst. eurų baudą už reglamento pažeidimus. Pirkimo tikslas, ne „nutekinti“, o kaip tik apsaugoti vartotojo duomenis nuo vagysčių. Be to, gavus duomenų apaugos vadovo sutikimą, bus galima operatyviai sužinoti, kas „nutekino“ arba siekė pavogti duomenis“, – pabrėžė Ričardas Kutkevičius.

Darbuotojas prieš diegiant stebėjimo priemones turi būti apie tai aiškiai informuotas. Jam turi būti pateiktos aiškios taisyklės dėl elektroninės darbdavio įrangos naudojimo tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Siūlo darbuotojus supažindinti raštu

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme šiek tiek detalizuojamas asmens duomenų tvarkymas darbe. Dokumente nurodoma, kad tvarkant vaizdo ir garso duomenis darbo vietoje, tvarkant asmens duomenis, susijusius su darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėsena, šie darbuotojai apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai.

„Prieš diegiant sekimo priemones darbdavys turi įvertinti jų su darbuotojo teise į privatumą. Pavyzdžiui, jei „Facebook“ socialinio tinklo nėra numatyta naudoti darbo tikslais, galima jį apskritai blokuoti. Darbuotojas prieš diegiant stebėjimo priemones turi būti apie tai aiškiai informuotas. Jam turi būti pateiktos aiškios taisyklės dėl elektroninės darbdavio įrangos naudojimo tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais. Neturėtų būti fiksuojamas elektroninės komunikacijos turinys“, – vardijo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė – Šečkuvienė.

Beje, specialistė priminė Ruminijos atvejį, kai pernai Europos Žmogaus teisių teismas išsprendė bylą darbuotojo naudai. 2007 m. Rumunijos pilietis buvo atleistas iš darbo, kai darbdavys išsiaiškino, kad asmuo darbo priemones naudojo asmeniniam susirašinėjimui. Atleistasis ginčijo darbdavio sprendimą, teigdamas, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą. Po ilgų nagrinėjimų įvairiuose teismuose 2017 m. Europos Žmogaus teisių teismo kolegija nusprendė, kad darbdavio veiksmai pažeidė darbuotojo teisę į privatumą. Mat darbuotojas nebuvo iš anksto informuotas apie darbdavio atliekamą darbuotojo informacinių technologijų naudojimo stebėseną.

Inspekcija taip pat primena, kad pagal naują asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą už netinkamą asmens duomenų tvarkymą galimos įvairios sankcijos. Griežčiausia jų – administracinė bauda, kuri gali siekti ir 10–20 mln. eurų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"