Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus reklama ir giriama, ir teisiama 

2018 rugpjūčio 13 d. 10:20
Reklamos "Go Vilnius" eskizas
Reklamos "Go Vilnius" eskizas

Reklaminė kampanija, kuria Vilnius užsieniui pristatomas kaip Europos „G taškas“, – visuomenės dėmesio centre. Tai, kas vieniems atrodo originalu, kitiems – vulgarumo viršūnė.

Turizmui į Vilnių skatinti skirta reklama, raginanti atrasti „karščiausią“ Europos tašką, sukėlė nemenką ažiotažą tiek mūsų šalies, tiek užsienio žiniasklaidoje. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje jau pasirodžiusi reklama skelbia, kad „Vilnius yra Europos „G taškas“. Niekas nežino, kur jis yra, bet kai randa, – tai nuostabu“. Apie pasirinktą būdą reklamuoti sostinę savo nuomonę jau pareiškė visi – nuo premjero ir Katalikų bažnyčios hierarcho iki paprastų piliečių.

Dalia Henke: „Vilniaus reklama vienus patrauks, kitus – atstums.“

Sėkmingiausia žinia – iš lūpų į lūpas

Ūkio ministro „valstiečio“ Virginijaus Sinkevičiaus manymu, nauja reklama – „labai drąsus sprendimas“. „Yra įvairių reklamos būdų, aš gal būčiau pasirinkęs kitokį. Bet pažiūrėsime, koks bus rezultatas. Tada galėsime ir teisti. Kritikuoti visada lengviau nei kurti. Ši žinutė tikrai atkreips dėmesį. Bet ar tokį, kokio norime, – klausimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ministras.

Jis neatmetė galimybės, kad ši reklama turės įtakos užsieniečių nuomonei apie mūsų šalį. Kita vertus, Lietuvos įvaizdis, V. Sinkevičiaus įsitikinimu, dar tik formuojasi. „Nėra vienos žinios apie Lietuvą. Kol kas buvo paskleista tik daug nišinių žinučių“, – pabrėžė jis. Tačiau geriausia žinutė, ministro akimis, „yra sukurta natūraliai ir perduodama iš lūpų į lūpas“. „Pavyzdžiui, jei profesorius Virginijus Šikšnys, o paskui dar keli mūsų mokslininkai gyvybės mokslų srityje laimėtų Nobelio premiją, manau, niekas nesiginčytų, kad Lietuva yra gyvybės mokslų valstybė. Tokia žinia apie šalį natūraliai skambėtų per visą pasaulį. Mačiau labai didelių sėkmingų valstybių, kurioms taip pat nepavyko sukurti tų dirbtinių žinučių“, – tvirtino V. Sinkevičius. Todėl ministras ir dėl Vilniaus reklamos poveikio prisipažino nesantis „labai didelis optimistas“.

Kūrybiškas požiūris

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė teigia, jog Vilniaus reklama – kontroversiška, ją reikėtų suprasti perkeltine prasme. „Matau, kad daugelis supranta būtent tiesmukai. Matyt, reikėtų pažvelgti giliau“, – ragino ji.

Liberalės nuomone, išvadas apie naująją reklamą daug kas darė vien pamatę plakatą, kuriame vaizduojama pataluose (ant jų nupieštas Europos žemėlapis) gulinti moteris. Išplėtojus idėją, t. y. „paleidus“ interneto svetainę, paviešinus reklaminius vaizdo klipus, A. Armonaitė tikina pamačiusi, kad reklama visai ne apie seksą, o apie įvairias gražias Vilniaus vietas, atradimus. „Man regis, ji yra kūrybiška“, – įvertino Seimo narė.

Susitikdama su užsienio kolegomis A. Armonaitė nežada atkreipti jų dėmesio į naują Vilniaus reklamą, nes ši – pramoginio pobūdžio, skirta ne sprendimų priėmėjams, o tiesiog planuojantiesiems savo atostogas. „Nemanau, jog tai naudotina politiniu lygmeniu. Artimesniam žmogui galbūt galima sakyti: „Ar matėte? Yra toks pokštas, reklama“, – svarstė ji.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

A. Armonaitė pažymėjo, kad Lietuva per visą nepriklausomybės laikotarpį neturėjo jokios įvaizdžio strategijos, reklamos. Vilniaus rinkodara pastaruoju metu irgi nebuvo pati geriausia ir rezultatyviausia. „Tai, kad grupė jaunų žmonių sukūrė reklamą, visiems paprasta kritikuoti ir badyti į juos pirštais. Tačiau tai, jog 30 metų šioje srityje nieko nebuvo daroma, ir iki šiol, tiesą sakant, nematau, kad Vyriausybė ką nors pasiūlytų, niekam neužkliūva“, – pažymėjo parlamentarė.

Staigmena, kuri neišgąsdins

Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Dalios Henke, naujoji Vilniaus reklama yra inovatyvi ir greičiausiai atkreips pasaulio dėmesį. „Tačiau vertinti sudėtinga. Įžvelgiu egzistuojant tam tikrą rinkodaros niuansą, todėl tik specialistai galbūt pasakys, ar daugiau išlošime, ar pralošime pasiuntę pasauliui tokią žinutę. Išmatuoti gali būti sudėtinga. Bet kokiu atveju reklama vienus patrauks, kitus – atstums“, – kalbėjo PLB vadovė. Kita vertus, jos žodžiais, Lietuva orientuojasi į atvirą Vakarų pasaulį, kuriam tokia reklama gal ir bus staigmena, bet neišgąsdins.

Paklausta, kokį poveikį „G taškas“ galėtų daryti vokiečių auditorijai, daug metų Vokietijoje gyvenanti D. Henke spėjo, kad reklama tikriausiai bus sutikta palankiai. „Vokiečiai, kalbant apie gyvenimo būdą, yra atvira tauta, gal tik ekonomikos požiūriu konservatyvesni. Žiniasklaidos atstovai politikų, verslininkų pirmiausia klausia, ką jie dirba, o ne kaip ar su kuo gyvena. Pavyzdžiui, buvęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas gyveno su nauja partnere, nors dar nebuvo išsiskyręs su žmona. Ir vokiečiams dėl to nekilo jokių klausimų“, – pasakojo D. Henke.

Dalia Henke. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Dalia Henke. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Anot pašnekovės, tai lemia vokiečių kultūra, tolerancija, atvirumas. „Todėl labai sudėtinga lyginti vokiečius ir lietuvius. Kad pasiektume kai kuriuos dalykus, mes dar turime subręsti, nueiti tam tikrą kelią. Be to, negalima atmesti ir tikėjimo faktoriaus. O kalbant apie emigrantų sugrįžimą, jiems visai nerūpi, kokia reklama paleista. Svarbiausia, kaip žmonės čia jaučiasi tolerancijos, pagarbos asmenybei atžvilgiu. Jei to nestigs, nereikės kurti jokių sugrįžimo programų“, – pabrėžė D. Henke.

Nesuvulgarintas stilius

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko nuomone, tai pirma mūsų sostinės ar valstybės reklaminė kampanija, kuri nuo pat pradžių plėtojama taip, kaip turėtų būti daroma. Sukurta istorija, siunčiama provokuojanti, bet nesuvulgarinta žinutė, sudėliotas įgyvendinimo planas, parengta strategija, nufilmuoti kokybiški vaizdo klipai.

Arijus Katauskas: „Pasirinkta reklama yra ties riba, bet ji neperžengta.“

„Tai pirmoji kampanija, kuri potencialiai pretenduoja būti pabaigta. Esu įsitikinęs, bent jau labai tikiuosi, jog organizatoriai turi tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos galės įvertinti sėkmę ar nesėkmę: kiek auditorijos pasiekėme, kaip ji sureagavo, kaip pakito jos nuomonė, ar privertėme tikslinę auditoriją vienaip ar kitaip elgtis. Tai, kad kas nors apie mus rašo, apie tai diskutuoja, nieko nerodo. Šios kampanijos tikslinė auditorija „balsuos“ pinigais dabar arba šiek tiek vėliau. Taip pat svarbus žinomumo pokytis – ar jį turėsime ir koks jis bus“, – aiškino ekspertas.

A. Katausko teigimu, Vilniaus reklaminės kampanijos tikslinė auditorija gana jauna. Dėl pasirinkto provokuojančio reklamos stiliaus kilo daug svarstymų, ar tinkama būtent taip pristatyti miestą. „Šios diskusijos visiškai suprantamos.

Arijus Katauskas. Romo Jurgaičio nuotrauka
Arijus Katauskas. Romo Jurgaičio nuotrauka

Kampanijos, kurios nesukelia ginčų, paprastai nesukelia jų ir tikslinėje auditorijoje. Jei vertintume, ar pasirinktas tinkamas būdas, asmeniškai aš, kaip jaučiantis tam tikrą simpatiją šiai kampanijai, nes ji man patiko pagal stilių ir viską, sakyčiau, kad autoriai buvo šiek tiek labiau įsigilinę nei daugelis dabar kalbančiųjų. Prisiminę mitologinę būtybę Europą, mitologinį G tašką, staiga pradedame regėti visai kitokį kampą, kurį labai lengva suvulgarinti.

Kol matėme vien vizualumą, atrodė, kad viskas ir bus nukreipta lovos link. Tačiau iš to galima „išspausti“ ir papildomų netikėtumų. Viename vizualinių klipų vaikinas stovi Katedros aikštėje ir jaučia malonumą nuo to, ką regi. Atvirai pasakius, tai ne mažiau provokuojanti žinutė. Tačiau dabar, kai informacinis laukas, seksualumas socialinėje medijoje ir visur kitur toks perkrautas, manau, pasirinkta reklama yra ties riba, bet ji neperžengta. Nematyti suvulgarinimo ir to, kad kviečiame sekso turistus.

„G taškas“ ir viešojoje erdvėje pateikta jo išraiška, mano įsitikinimu, tikslinei auditorijai nesako, jog Vilnius yra sekso turizmo kryptis. Tikiuosi, tai tik kampanijos pradžia, pamatysime kur kas daugiau (jei būtų plečiama iki Lietuvos masto – ežerus, pliažus, architektūrą, jeigu bus paliktas vien Vilnius – puikų senamiestį ir daugybę kitų dalykų). Visa tai finale galėtų savotiškai virsti tikslinės auditorijos provokacija: „O apie ką pagalvojote, kai išgirdote, kad tai yra „G taškas“? Brangieji, malonumas susideda iš daugybės dalykų, ir nereikia visko vulgarinti“, – pažymėjo komunikacijos ekspertas.

Neatskleidžia sostinės pranašumų

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto prisipažino nesąs naujosios Vilniaus reklamos šalininkas. „Man ji atrodo vulgaroka, daugiau siejasi su sekso turizmu. O Vilnius tikrai turi kitokių pranašumų. Tokia reklama galbūt labiau tiktų Bankokui“, – svarstė politologas. Jo akimis, Vilniaus garsinimo vizija labai miglota.

Andžejus Pukšto. Šarūno Mažeikos (delfi.lt) nuotrauka
Andžejus Pukšto. Šarūno Mažeikos (delfi.lt) nuotrauka

„Man asmeniškai labiausiai širdį skauda dėl nesinaudojamo turtingo istorinio ir kultūrinio miesto paveldo, jo daugiatautiškumo. Lenkui ir žydui, gyvenančiam kurioje nors Europos šalyje, Vilnius bus 10 ar 20 kartų artimesnis nei ispanui ar prancūzui. Tai lėmė istorijos vingiai“, – sakė A. Pukšto.

Be to, jo manymu, nesugebama pabrėžti Lietuvos sostinės svarbos visos Europos kontekste. „Vilnius visada buvo vienas Vidurio Europos centrų, europinės kraujotakos dalis. Gaila, kad reklamos kūrėjai pasuko tokiu paprastu, gal net kur nors nukopijuotu keliu. „G taškas“ tikrai neatskleidžia Vilniaus pranašumų“, – tvirtino A. Pukšto.

Žodį tarė ir Bažnyčia

Savo nuomonę apie naująją Vilniaus reklamą anksčiau išsakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Jis teigė, jog toks prisistatymo būdas, galimas dalykas, sustiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto, įvaizdį ir išnaudoja moters lytiškumą. Arkivyskupas pabrėžė, kad Bažnyčia ir valstybė aktyviai veikia Šv. Mortos grupėje, kuri kovoja su moderniomis prekybos žmonėmis formomis, o viena šio skaudaus reiškinio priežasčių – moters sudaiktinimas.

Vyriausybės kanceliarija prašė atidėti reklamos kampaniją iki popiežiaus Pranciškaus vizito, vyksiančio rugsėjo 22–23 dienomis, pabaigos. Premjerui Sauliui Skverneliui atrodo, jog pasirinktas keistas reklaminis būdas siekiant pritraukti daugiau turistų į sostinę. Tačiau moralės normos, anot jo, nėra peržengtos. Premjeras taip pat minėjo, kad popiežiaus vizitas – puiki galimybė parodyti, kas yra Vilnius, kokia yra Lietuva, todėl galbūt reikėjo atsižvelgti į tai numatant reklaminės kampanijos pradžią.

Naujoji Vilniaus reklama sulaukė daug dėmesio užsienio žiniasklaidoje. Dar iki reklaminės kampanijos pradžios, pasak Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, apie tai buvo publikuota per 900 straipsnių.

Pristatymas šlubuoja

Nemažai ažiotažo visuomenėje sukėlė ne tik Vilniaus reklama, bet ir ligšioliniai bandymai pristatyti šalį užsieniui. Pavyzdžiui, 2008 metų projektas „Lietuva – drąsi šalis“. Juo norėta pabrėžti lietuvių ryžtingumą, iniciatyvumą, veržlumą, veiklumą, inovacijų kūrimą ir diegimą. Tarp pasiūlymų, didinančių mūsų krašto žinomumą, buvo užsieniečių dėmesį patraukiančio ekstravagantiško pastato statyba, Holivudo filmas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas ir mūsų šalies angliško vardo keitimas (esą dabartinis „Lithuania“ per ilgas ir sunkiai ištariamas).

Andžejus Pukšto: „Tokia reklama galbūt labiau tiktų Bankokui.“

Mažiau nei prieš metus Valstybinis turizmo departamentas pateikė naują Lietuvos turizmo prekės ženklo koncepciją, kurios šūkis – „Lithuania. Real is beautiful“ („Lietuva. Tikra yra gražu“). Mūsų šalis turistams pristatoma kaip vieta, kurioje branginami tikri dalykai: lietuviškas maistas, gamta, bendravimas, nenupudruota architektūra, pasaulyje vertinama kultūra, nedirbtinis svetingumas ir pan. Tačiau ir šioje istorijoje neapsieita be skandalo – reklamos paslaugų teikėjai turėjo sukurti kelis šimtus Lietuvos gamtos bei kultūros objektų nuotraukų, tačiau 140 tūkst. eurų vertės projektui buvo naudojamos ne mūsų valstybėje darytos ir pigiai kainuojančios fotografijos.

Nemažai vargta ieškant Lietuvos prekės ženklo. 2007 metais skelbtas logotipo konkursas baigėsi skandalu. Paaiškėjus, kad nugalėtojų kūrinys galėjo būti plagiatas, konkursas buvo anuliuotas ir paskelbtas naujas. Jį laimėjo simbolis, kuriame Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės sudaro žodį „Lithuania“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"