Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilhelmo kanalas tapo konflikto zona 

2018 rugsėjo 18 d. 17:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Paveldosaugininkų sprendimas suteikti valstybės apsaugą garsiojo Vilhelmo kanalo jungčiai su Kuršių mariomis įsuko teismų karuselę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) siekia, kad apsauga minėtai daliai būtų panaikinta, mat ten verslo interesų turi uosto krovos kompanijos.

„Mūsų įsitikinimu, jungtis su Malkų įlanka yra labai svarbi ir istoriškai, ir geografiškai, todėl privalu ją saugoti. Žvelgiame į ateitį. XIX amžiuje žmonių rankomis iškastas Vilhelmo kanalas dabar nėra visiškai išnaudojamas turizmui, bet jis turi didžiulį rekreacinį potencialą. Mūsų kaimynai lenkai puikiai pritaikė Augustavo kanalą turizmui, žmonės ten plūsta pasiplaukioti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją priėmusios Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis.

Vilhelmo kanalas turi didžiulį, bet kol kas neišnaudojamą turistinį potencialą.

Kitą mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų skelbti savo sprendimą, kuris bet kuriuo atveju bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, tad bylinėjimasis veikiausiai užtruks.

Sujaukė planus

KVJUD į teismą kreipėsi siekdama panaikinti Kultūros paveldo departamento (KPD) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto dalį, kuria Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija išplečiama giliau į uostą.

„Iš naujo buvo atliktas Vilhelmo kanalo kompleksinis tyrimas, vertinimas ir nutarta į Kultūros vertybių registrą įtraukti kanalo dalį prie Malkų įlankos – jungtį su ja. Toks sprendimas užkliuvo uostininkams, todėl dabar tenka bylinėtis“, – pasakojo R. Pakalnis.

Uosto direkcijos teigimu, papildomų apribojimų ir reikalavimų, susijusių su kultūros vertybės apsauga, nustatymas uosto teritorijoje riboja uosto ir jo naudotojų galimybes plėsti krovą bei jai būtiną infrastruktūrą. KVJUD teismui nurodė, kad teritorija dar 2000-aisiais buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga. Per kanalą toje vietoje yra nutiestas metalinis tiltelis, jungiantis du terminalus. Paaiškėjo, kad teismų akiratyje atsidūrusioje ginčytinoje paveldosauginėje teritorijoje savo planų turi uosto krovos kompanijos. Anot UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos, paveldosaugininkų sprendimas sujaukė įmonės plėtros planus.

„Planuojame savo veiklą 5–10 metų. Buvo atlikti naujo geležinkelio per Vilhelmo kanalą projektavimo darbai, išleisti pinigai. Ta teritorija nebuvo paveldosauginė, todėl ir plėtojome planus didinti krovos apimtį. Tačiau visiškai netikėtai, mums to nežinant, pernai kanalo jungtis su Malkų įlanka buvo įrašyta į paveldo registrą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Esą bendrovės neplanuoja užpilti kanalo jungtį su mariomis. „Norime tik geležinkelį nutiesti. Ta kanalo dalimi juk apskritai nesinaudojama, ir vargu ar ateity tai bus įmanoma. Kol vyksta bylinėjimasis, mūsų planai sustabdyti. Gaila ir laiko, ir investicijų – kad ir koks būtų teismo sprendimas, jau jaučiamės pralaimėję. Nebegalime įgyvendinti planų dėl pasikeitusių aplinkybių. Paveldosaugininkų veiksmų teisėtumas kelia rimtų abejonių“, – komentavo V. Šileika.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Bylą pirmosios instancijos teismas jau išnagrinėjo, sprendimas turėtų būti skelbiamas spalio 1 dieną.

Pasak KPD Juridinio skyriaus vedėjo Andriaus Vaicekausko, nepalankus paveldosaugininkams sprendimas tikrai būtų skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui. „Manau, tą patį darys ir KVJUD, jei sprendimas bus nepalankus jai. Tad laukia dar mažiausiai metai bylinėjimosi“, – prognozavo jis.

Neišnaudotas potencialas

Paklaustas, kodėl taip svarbu buvo šiauriausią Vilhelmo kanalo dalį pripažinti saugoma, prof. R. Pakalnis nurodė keletą priežasčių.

„Juk Vilhelmo kanalas XIX amžiuje ir buvo iškastas tam, kad jungtų Kuršių marias su Minijos žiotimis. Todėl ta jungtis yra istoriškai svarbi. Keista, kad uosto kompanija net nesikreipė į KPD dėl galimybės tiesti geležinkelį. Pasirinktas kitas kelias – pradėta bylinėtis. Niekas nedraudžia tiesti to geležinkelio. Visai kas kita, jei toje teritorijoje ateityje būtų imtasi kitokių veiksmų. Gal uostininkai nuspręs, kad prie geležinkelio reikia krantinės? Tada ta kanalo atkarpa taps kliūtimi ir ji bus užpilta. Taip galėtų įvykti, jei objektas nebūtų saugomas“, – svarstė jis.

R. Pakalnio teigimu, per 25 km ilgio Vilhelmo kanalas anksčiau ar vėliau bus pradėtas naudoti rekreacijai, vidaus vandenų laivybai, todėl jis turi išlikti vientisas, be naujų kliūčių.

Šiemet atidarytas kanale esantis Lankupių šliuzas, kuris ribojo keliautojų galimybes iš Drevernos pasiekti Minijos upę. Dabar šiuo ruožu gali plaukioti laiveliai.

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, jog Vilhelmo kanalo turistinio potencialo išnaudojimas yra principinis keturių pamario savivaldybių susitarimas.

„Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos miesto bei Šilutės rajono merai yra pasirašę keturšalę sutartį dėl bendro veikimo plėtojant turizmą. Vilhelmo kanalas įvardytas kaip vienas prioritetų. Nesvarbu, kad dabar šis vandens kelias nėra eksploatuojamas visas, bet tai nereiškia, jog to nebus ateityje. Pažiūrėkime į kaimynus: Lenkijoje ir Baltarusijoje puikiausiai veikia Augustavo kanalas. Turistai plūsta pakeliauti juo“, – kalbėjo jis.

Esą nereikėtų atmesti tikimybės, kad ateityje bus galima plaukioti visomis Kuršių mariomis, jeigu pavyks suderinti atitinkamus klausimus su Rusija.

„Įplauki į Vilhelmo kanalą pro Malkų įlanką, ramiai, neblaškomas vėjo, bangų keliauji juo iki Minijos žiočių, o tada – vėl į marias ir tolyn. Todėl ir siekiame apsaugoti jungtį su Malkų įlanka nuo galimų neigiamų pasekmių ateityje. Labai svarbu ir hidrologinės sąlygos, marių ryšys su kanalu. Jei jungtis būtų panaikinta, kanalu nebepratekėtų vanduo, jis taptų stovintis, o tai paveiktų visą ekosistemą“, – aiškino R. Pakalnis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"