Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Ugniagesiai ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus 

2018 birželio 23 d. 13:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ugniagesiai gelbėtojai ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus ir pasirūpinti gesinimo priemonėmis.

„Degus skystis, degantis laužas, neatsargus šuolis per jį, liepsną nešantis vėjas... Kartais šventė per kelias akimirkas gali virsti tragedija“, – sako gelbėtojai.

Artėjant šventėms, ugniagesiai dar kartą primena, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tėvams patartina saugoti mažamečius vaikus, kad jie nebūtų per arti laužų.

Šašlykines, kepsnines, lauko židinius ar ugniakurus naudoti galima ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų, o nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 metrai.

Baigus kūrenti laužą, jį būtina kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu. Visada reikia įsitikinti, kad ugnis užgeso, o žarijos nustojo rusenti.

Vien pernai per Jonines ugniagesiams net 130 kartų teko vykti gesinti gaisrų, o iš vandens telkinių tąkart jie ištraukė tris nuskendusius gyventojus.

„Kai susiburia daug žmonių, išauga ir įvairių nelaimių, tarp jų ir gaisrų, tikimybė“, – sako Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Kandratavičius.

Per Jonines įprasta kurti laužą, bet prieš tai būtinai reikėtų pasirūpinti ir gesinimo priemonėmis.

Per sausrą itin dažnai liepsnoja pievos, per sausą žolę ugnis plinta žaibiškai. Ji bet kada gali atkeliauti iki sodybų ar persimesti į miškus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak A. Kandratavičiaus, nors ir palijo, bet kad degumas sumažėtų, dar reikėtų, kad lytų ne vieną savaitę. Sausros metu gaisrą gali sukelti ir numestas degtukas, neužgesinta nuorūka ar smilkti lauže likusios žarijos.

Miškuose šiemet jau užregistruota 160 miško gaisrų (82,03 ha plote), iš jų 61 miško gaisras privačiuose miškuose (26,97 ha plote). Beje, 90 proc. gaisrų juose įsiplieskia dėl neatsargaus žmonių elgesio.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"