Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Sutrikusio vystymosi kūdikių namus kamuoja nerimas 

2018 lapkričio 16 d. 13:40
Lietuvoje vis dar veikia ketveri sutrikusio vystymosi kūdikių namai – Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Alytuje. /
Lietuvoje vis dar veikia ketveri sutrikusio vystymosi kūdikių namai – Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Alytuje. /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalies valdžios užmojai iki 2020 metų nepalikti jokių institucinių vaikų globos įstaigų aukštyn kojomis verčia sutrikusio vystymosi kūdikių namų gyvenimą. Vieni jų plečia siūlomų paslaugų spektrą, kiti ketina išdalyti globotinius savivaldybėms ir užsidaryti.

Specialistai perspėja, jog pertvarkant tokias įstaigas labai svarbu paisyti vaikų interesų ir užtikrinti, kad jie sulauktų visos įmanomos pagalbos.

Valė Gibienė: „Toje globos įstaigoje nėra nė vieno vaiko iš Alytaus, todėl tokia įstaiga miestui nereikalinga.“

Nusiteikę uždaryti

Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai (AASVKN) veikiausiai skaičiuoja paskutinius savo gyvavimo metus. Miesto savivaldybės administracija vietos tarybai siūlo šią įstaigą likviduoti nuo kitų metų spalio mėnesio. Anot merijos vyriausiosios specialistės (savivaldybės gydytojos) Irmos Maskeliūnienės, Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų plane numatyta, kad visi Lietuvoje veikiantys kūdikių namai turi būti pertvarkomi. AASVKN nėra jokia išimtis, todėl būtina apsispręsti dėl jų ateities.

„Šiuo metu šiuose kūdikių namuose auga 12 vaikų iš Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Šakių, Jurbarko, Prienų, Alytaus rajonų. 10 vaikų nustatyta nuolatinė globa, dviem – laikinoji globa. Visų vaikų globėju paskirti AASVKN“, – aiškino I. Maskeliūnienė.

Pasak jos, į šiuos namus patenkantys kūdikiai turi įvairių sveikatos problemų, 8 globojamiems vaikams yra nustatytas neįgalumas: šešiems – sunkus, dviem – vidutinis. Specialieji ugdymosi poreikiai nustatyti 10 vaikų (labai dideli – trims, dideli – šešiems, vidutiniai – vienam globotiniui). Keturiems vaikams reikalingos paliatyviosios pagalbos paslaugos.

„Globos įstaigoje nėra nė vieno vaiko iš Alytaus, todėl tokia įstaiga miestui nereikalinga“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Alytaus vicemerė Valė Gibienė. Ji pažymėjo, kad galutinį žodį dėl AASVKN ateities dar šį mėnesį turėtų tarti miesto taryba, bet vargu ar ji turės kitokį pasirinkimą.

Vicemerės tvirtinimu, kai tik vietos politikai priims sprendimą, apie jį bus informuotos visos suinteresuotos savivaldybės, kad pačios spręstų, kur turėtų glaustis iš AASVKN iškeldinami mažamečiai. Esą pačiame Alytuje numatoma palikti tik kūdikių namus, kaip Alytaus šeimos centro padalinį prie Alytaus vaikų globos namų. Jame galėtų būti teikiamos bendruomeninės paslaugos Alytaus apskrities savivaldybių gyventojams – vaikams, turintiems negalią, šeimoms, besilaukiančioms neįgalaus vaiko, šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, šeimoms, auginančios vaiką, turintį raidos sutrikimų.

Siūlo kitas paslaugas

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvoje vis dar veikia ketveri sutrikusio vystymosi kūdikių namai – Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Alytuje. Tačiau nuo 2020 metų šių įstaigų neturėtų likti arba jų veikla turėtų keistis iš esmės. Įstaigų vadovai „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad bando išgyventi pertvarkydami veiklą, siūlydami įvairias kitas paslaugas, kad tik nereikėtų apskritai užsidaryti.

„Pertvarkos link einame jau dvejus metus. Plečiame paslaugas šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus. Teikiamos ankstyvosios reabilitacijos, dienos socialinės globos, „atokvėpio“ paslaugos. Taip tampama įstaiga, kuri teikia paslaugas šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus“, – aiškino Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Renata Rimdžiuvienė. Anot jos, šiuo metu paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, bet perspektyvoje numatyta, kad paslaugų neįgalūs vaikai sulauks iki pat pilnametystės.

R. Rimdžiuvienės teigimu, šiuo metu įstaigoje yra 24 nuolat globojami specialiųjų poreikių turintys vaikai, tačiau jau kurį laiką tokių vaikų ne daugėja, o mažėja, nes naujų vaikų nebeatvežama. Į globos įstaigą patekusius vaikus po truputį įsivaikina mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečiai.

Apie tai, kad plečia paslaugų, skirtų šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, spektrą, „Lietuvos žinioms“ pasakojo ir Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė. Anot jos, kūdikių namai su 14 globotinių yra tik nedidelė dalis visos veiklos. Mat prasidėjus pertvarkai buvo išplėstas paslaugų šeimoms tinklas – teikiamos vaikų sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, trumpalaikės socialinės globos – „Atokvėpio“, paliatyviosios pagalbos ir slaugos paslaugos, veikia kompleksinio užimtumo vaikų dienos centras.

„Daliai mūsų globojamų vaikų reikia nuolatinės medikų priežiūros – paliatyviosios slaugos. Todėl vargu ar kuri šeima ryšis globoti tokį vaiką ar įsivaikinti. Jie ir toliau bus prižiūrimi mūsų specialistų, kol sulauks 18 metų“, – pažymėjo A. Nikolajevienė.

Valė Gibienė: „Toje globos įstaigoje nėra nė vieno vaiko iš Alytaus, todėl tokia įstaiga miestui nereikalinga.“ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Valė Gibienė: „Toje globos įstaigoje nėra nė vieno vaiko iš Alytaus, todėl tokia įstaiga miestui nereikalinga.“ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pirmenybė – vaiko interesams

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės aiškinimu, į tokias įstaigas vaikai atvyksta iš šeimų, kurios susiduria su sociodemografine rizika – skurdu, nedarbu, priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų, vaikų nepriežiūra, skyrybomis. Visi šie veiksniai daro neigiamą įtaką vaikų priežiūrai, raidai, sveikatai, socializacijai. Todėl labai svarbu, kad tokiems vaikams nuo pat pirmųjų dienų padėtų tinkamai tam pasirengę specialistai.

„Manome, kad mes labai reikalingi tokiems vaikams, nes esame sukaupę daug darbo su jais patirties, ypač su tais, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba. Toli gražu ne visose sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose bus specialistų, pasirengusių dirbti su tokiais vaikais, reikiamos aparatūros“, – tvirtino A. Nikolajevienė.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kuriuose šiuo metu globojama 40 vaikų, direktorė Audronė Kardašienė taip pat tikino, kad tokių kūdikių priežiūra, jų lavinimas yra kur kas sudėtingesnis nei kitų vaikų, nes jie labai dažnai turi tiek elgesio, tiek emocinių sutrikimų, jau nekalbant apie fizinės sveikatos problemas.

„Vaikai tokiose įstaigose kaip mūsų yra nuolat gydomi ir reabilituojami. Visuomet stengiamasi, kad vaikui būtų suteikta visa įmanoma pagalba ir kad jis galėtų grįžti į šeimą, nes jokie globos namai tokių vaikų nepriima“, – pabrėžė A. Kardašienė.

Pasak jos, Lietuvoje pertvarkant sutrikusio vystymosi kūdikių namus, pagrindiniu siekiu turėtų tapti vaiko gerovė, jo poreikiai, o ne užsibrėžtas tikslas, kad neliktų institucinės globos. Mat tik tokiose įstaigose globojant vaikus yra galimybė prisitaikyti prie individualių jų poreikių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"