Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Su J.Pilsudskiu susijęs nugriautas dvarelis – gilesnių problemų Vilniuje indikatorius 

2017 spalio 2 d. 16:55
Stanislaw Filibert Fleury Vilniaus nuotrauka. Žygimantų gatvė /
Stanislaw Filibert Fleury Vilniaus nuotrauka. Žygimantų gatvė /
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Čia būta dvaro“. Tokiu užrašu prieš kelis metus buvo padabinta iki dabar stovėjusi tvora Žygimantų gatvėje Vilniuje. Prieš kelis metus nusprendus šį griauti ir vietoje namo statyti kitą daugiabutį pastatą, viešojoje erdvėje pasigirdo keli paburnojimai, bet tik tiek. Jį pagaliau nugriovus socialiniuose tinkluose vilniečiai ėmė dalintis pastato nuotraukomis ir piktintis, kodėl čia taip nutiko ir ar to tikrai reikėjo.

Kad pastato laukia liūdnas likimas buvo žinoma jau prieš kelis metus, tačiau tai, kas iškils Žygimantų gatvėje, paaiškėjo tik šių metų kovo mėnesį. Bendrovės „Žygimantų 12“ ir Lietuvos architektų sąjungos surengtą konkursą laimėjo UAB AKG parengtas projektas. Mažas medinis namas nebuvo įtrauktas į paveldo sąrašą, tad iš esmės didelio nuostolio kaip ir neturėtų būti.

Marija Drėmaitė: „Universalių sprendimų nėra, kiekviena vieta yra savotiškai delikati ir reikia žiūrėti, kas joje vertingiausia.“

Anksčiau Žygimantų gatvėje 12 esantis namas tarp vilniečių buvo žinomas „dvarelio“ pavadinimu. Pastatą kaip skvotą panaudojo ir jame įsikūrė menininkas Simonas Nekrošius. Nusprendus „dvarelį“ griauti, menininkas persikėlė į Pylimo gatvę ir vietoje „dvarelio“ įkūrė menininkams atvirą erdvę „Studium P“.

Paklaustas apie „dvarelį“, S. Nekrošius pasakojo, kad apie jį garsas sklido iš lūpų į lūpas – kitaip, nei „Studium P“, tai nebuvo konkrečiai menui dedikuota erdvė, tačiau jei kas nors norėdavo pasirodyti ar koncertuoti, būdavo laukiami. „Tiesiog dalindavomės dalykais“, – teigė S. Nekrošius. „Studium P“ – vienu žingsniu toliau, nei „dvarelis“ – erdvė, veikianti laisvai, kurioje jauniems žmonėms suteikiamos visos galimybės pasirodyti ir dalintis savo kūryba.

Šiame name XIX amžiaus antroje pusėje buvo apsistojusi Marija Pilsudska su savo sūnumi, tuomet dar paaugliu Juzefu Pilsudskiu. Paklaustas, ar nugriauto namo ryšys su Juzefu Pilsudskiu yra reikšmingas ir ar gali būti suprastas neteisingai, istorikas bei seimo narys Arvydas Anušauskas atsakė, kad namo svarba nuo to tikrai nepriklauso ir kad J. Pilsudskio ryšio su namu nederėtų sureikšminti, mat su jo vardu Vilniuje yra siejama gausybė kitų vietų.

„Ten galėjo gyventi ir krūva lietuvių, lenkų ar žydų. Tačiau mes senamiestyje juk saugome autentiškumą. Yra, pavyzdžiui, autentiškos Neries krantinės fotografijos. Tokie įvairaus pobūdžio medinukai tose istorinėse nuotraukose yra vieninteliai išlikę, žvelgiant nuo Žaliojo tilto. Visi kiti namai atsirado šiek tiek vėliau“, – teigė Seimo narys.

A. Anušauskas mano, kad į bet kokio paveldo saugojimą nederėtų žiūrėti radikaliai, tačiau tam reikia pasitelkti vaizduotę. „Kitose šalyse tokie namai net nebūtinai būna perkeliami kur nors kitur, bet ir inkorporuojami į statomus naujus, išlaikant senus namus naujai pastatytų namų tūriuose ar panašiai. Vilniuje juk kur besi, ten atsiremsi į kažkokį paveldą, kuris svarbus ne tik mums, – LŽ pasakojo A. Anušauskas. – Tai – tarytum žinutė mums patiems, kad nesugebam tinkamai panaudoti mums duoto istorinio paveldo.“

Politologas Andžejus Pukšto mano, kad galbūt nugriautas namelis nėra toks svarbus, tačiau kur kas didesnį problemos mastą galima indikuoti pažvelgus į Misionierių vienuolyno Subačiaus gatvėje atvejį: „Mano nuomone Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas neturi bendros vizijos, kaip tvarkyti Vilniaus senamiestį ir kaip populiarinti istorinį paveldą. Kai nėra atskaitos taško, tai tampa labai sudėtinga. Jei buvo pamėginta pradėti ir toliau sėkmingai vystyti statybas Misionierių vienuolyno Subačiaus gatvėje apsaugos zonoje, net sulaukiant UNESCO nacionalinio komiteto pareiškimo, tai ką tada kalbėti apie tokius, kaip bebūtų, bet smulkesnius objektus, susijusius su istorinėmis asmenybėmis.“

Vilnius21.lt nuotr.
Vilnius21.lt nuotr.

Pasiteiravus apie nugriauto namo sąsajas su J. Pilsudskiu ir galimas tokio namo griūties interpretacijas, A. Pukšto to taip pat nelaiko svarbiu faktu, mat vis dėlto egzistuoja suvokimas, kad J. Pilsudskis – kontraversiška asmenybė.

Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo apsaugos skyriaus atstovas teigė, kad apie pastato griovimą nieko nežinojo ir kad tai – Kultūros paveldo departamento valioje.

Entuziastams norint kažką padaryti reikėjo imtis priemonių anksčiau, dar kai buvo sprendžiamas pastato likimas. Istorikė Marija Drėmaitė teigė, kad šiuo atveju, kaip ir kiekvienoje urbanistinėje situacijoje, universalus sprendimas neegzistuoja.

„Buvo jautresnių vietai sprendimų, buvo ir vietai nejautrių sprendimų, taikytų pagal užsakovą. Tačiau aš čia matau dvi problemas. Pirmoji – ar reikia kažką toje vietoje saugoti, antroji – kas ten bus pastatyta, architektūrinis konkursas. Universalių sprendimų nėra, kiekviena vieta yra savotiškai delikati ir reikia žiūrėti, kas joje vertingiausia“, – apibendrino ji.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika