Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Sostinės senamiesčio nakties triukšmą girdi visi, išskyrus savivaldybę 

2019 vasario 25 d. 13:05
Islandijos gatvė Vilniuje.
Islandijos gatvė Vilniuje.
Rasos Pakalkienės nuotrauka

Visuomenės sveikatos saugos specialistai tiria nakties triukšmą sostinės gatvėse ir nustato, kad senamiestyje gerokai viršija leistinas normas. Miesto bendruomenių atstovai tuo piktinasi. Barų ir kavinių bei viešbučių atstovai teigia, kad varžančių taisyklių ir baudų pakankamai, jog ėmėsi ne vienos iniciatyvos problemos spręsti, bet nesulaukė palaikymo – „vežimas nejuda iš vietos“.

Kai kuriose sostinės gatvėse nakties metu triukšmas toks didelis, kad gali būti prilyginamas net intensyvaus eismo automagistralėms, teigia tyrėjai. Tačiau kad ir kiek apie tai diskutuojama, pažangos nėra. Tad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuo vasario 22 dienos pradeda vykdyti susitikimų su gyventojų bendruomenėmis kampaniją visos Lietuvos mastu.

NVSC atstovai teigia siekiantys atkreipti dėmesį į senamiesčio gyventojų problemas, išgirsti juos ir kartu ieškoti efektyvių būdų gerinti situaciją, paskatinti savivaldybės, verslo atstovų ir kitų institucijų dialogą. Pirmasis susitikimas surengtas su Vilniaus Senamiesčio bendruomene, per kurį pristatytas „garsiausių“ – Islandijos ir Vilniaus – gatvių triukšmo tyrimas.

Triukšmas gerokai viršija nustatytas normas

Per spaudos konferenciją pristatymas NVSC Vilniaus departamento tyrimas parodė, kad Vilniaus senamiestyje triukšmas net iki 16 decibelų (dB) viršija nustatytas higienos normas, o tai prilygsta nesibaigiančiam sunkvežimių judėjimui šalia atvertų langų.

Triukšmo matavimai buvo atliekami 2018 metų lapkritį naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus ir Islandijos gatvėse, kai veikia visos populiarios pasilinksmino vietos, ir naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kai jos neveikia. Nustatyta, kad sekmadienio naktimis nuo 4 iki 5 valandos, kai barai ir klubai uždaryti, triukšmas gerokai žemesnis už leistinas normas ir siekia 43–51 dB. Tačiau penktadienio naktimis tokiu pat metu triukšmas gerokai viršija nustatytas normas – ekvivalentinio triukšmo lygis penktadienio naktį buvo 61–71 dB, tai įvardijama kaip labai didelis triukšmas. Higienos normos leistinas dydis lauke nakties metu yra 55 dB.

Spaudos konferencija. / Rasos Pakalkienės nuotrauka
Spaudos konferencija. / Rasos Pakalkienės nuotrauka

Senamiestis ūžia lyg intensyvaus eismo automagistralė

Pasak NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Astos Razmienės, didelė koncentracija laisvalaikio vietų pritraukia minias lankytojų ir ženkliai padidina senamiesčio transporto srautus, kurie sukelia didžiausią triukšmą ir senamiesčio gatvės ūžia lyg intensyvaus eismo automagistralės.

A. Razmienė teigė, kad vien NVSC Vilniaus departamentas per 2018-uosius gavo 138 skundus dėl triukšmo. Anot jos, skirtingų šaltinių sukeliamas triukšmas – dažna problema, bet ji ypač aktuali sostinės senamiesčio bendruomenei – čia fiksuoti 22 tokie skundai. O pagrindinė skundų koncentracija – Vilniaus, Labdarių, Liejyklos, Islandijos ir Savičiaus gatvės.

„NVSC Vilniaus departamento specialistai nustatė, kad triukšmas dažnai kyla dėl restoranų, barų, klubų veiklos. Išskiriamos trys pagrindinės su triukšmu susijusios sritys: triukšmas barų, restoranų ir kitų pasilinksminimo vietų vidaus patalpose, lankytojų sukeliamas triukšmas kavinių prieigose ir transportas, kurį pritraukia pasilinksminimo vietos ir jų lankytojai. Barai turėtų geriau izoliuoti patalpas, kad triukšmas nesklistų į pastatus ar aplinką, bet triukšmo valdymui laisvalaikio vietų prieigose ir ypač transporto sukeliamam triukšmui reikalingas kompleksiškas, visų suinteresuotų ir atsakingų pusių įsitraukimas. Todėl ir inicijavome šį susitikimą, siekdami padėti užmegzti bendruomenės ir barų atstovų bei savivaldybės dialogą“, – sakė NVSC Vilniaus departamento atstovė.

Bendruomenės atstovė piktinosi, kad savivaldybė visiškai ignoruoja gyventojų ir seniūnaičių prašymus trumpinti barų darbo laiką, o senamiesčio gatvės tampa „triukšmingu baru“ po atviru dangumi.

Per spaudos konferenciją buvo pagarsinta, kad NVSC siūlo remtis užsienio šalių geraisiais pavyzdžiais, kur didmiesčių senamiesčiuose įsikūrusios barų gatvės susitvarko su triukšmo problema tam tikslui numatytomis efektyviomis priemonėmis, tokiomis kaip: leidžiami taksi automobiliai tik varomi elektra, specialiai numatytos įlaipinimo ir išlaipinimo vietos, įvedamos nuolatinės triukšmo stebėjimo sistemos ir kita.

Pertvarka situacijos nepagerino

2018 metais sostinės savivaldybė Islandijos gatvėje įvykdė eismo organizavimo pakeitimų – atsirado suoliukai, vietos dviračiams prirakinti, prekėms iškrauti, automobiliai gali važiuoti tik viena eismo juosta. „Islandijos gatvėje situacijos tai nepagerino, transporto triukšmas nepakito, o laisvalaikio vietų lankytojų keliamas triukšmas net padidėjo. Toks triukšmas savaitgalio naktimis yra nepakenčiamas“, – teigė Vilniaus senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė Asta Baškauskaitė.

Bendruomenės atstovė piktinosi, kad savivaldybė visiškai ignoruoja gyventojų ir seniūnaičių prašymus trumpinti barų darbo laiką, o senamiesčio gatvės tampa „triukšmingu baru“ po atviru dangumi.

„Gyventojams ypač aktualu gauti informaciją dėl įgyvendintų ir planuojamų įgyvendinti veiksmų, to dabar labai trūksta“, – teigė A. Baškauskaitė.

Policija užsiprašė dar daugiau pinigų

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas (LBKA) Raimondo Prankos teigė, kad yra griežtos taisyklės dėl garso, darbo laiko, licencijai gauti, už kurių nesilaikymą būna baudžiama. Priminė, kad jei baras – gyvenamajame name, reikia gauti gyventojų sutikimą. Anot R. Prankos, nors jis negalėtų kalbėti už visus, dauguma barų imasi priemonių, laikosi taisyklių.

LBKA vadovas teigė, kad barai investuoja į apsaugą, kuri būtų ne tik viduje, bet ir lauke. Jis papasakojo pavyzdį apie pastangas palaikyti tvarką.

„Gal prieš septynerius metus organizavome komercinį patruliavimą. Mes, mokėdami mokesčius policijai, kad būtų tvarka, dar papildomai pasirašydavome sutartį mokėti dar už tai, kad patruliuotų pėstiesiems skirtomis pagrindinėmis gatvėmis. Kol tai buvo daroma, sumažėjo nusiskundimų. Bet tada policija pakėlė kainą, ir mes to atsisakėme“, – sakė R. Pranka.

Neišgirstas siūlymas žymėti zonas

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė per spaudos konferenciją sakė, kad problema žinoma nuo 1992 metų, ir ji nesibaigia. „Mes jau prieš daug metų savivaldybei siūlėme, kad senamiesčiui reikėtų zonų – raudonos, geltonos, mėlynos, nes verslas investuodamas turėtų žinoti, kokios sąlygos, kas galima, kas – ne. Verslas turėtų laikytis taisyklių ir gerbti gyventojus.“ Ji tęsė, kad senamiestis niekada nebus miegamasis rajonas. Pažymėjo, kad barui darbo laikas sutrumpinamas gali tapti bankrotu. Siūlė pažvelgti iš verslo pusės, kai verslas investuoja, viskas įrengiama, o tada pradedamos atiminėti licencijos.

LVRA vadovė LŽ papildė, kad toks siūlymas – įrengti spalvų zonas – buvo teiktas daugiau kaip prieš penkerius metus. Bet sulaukė atsako, kad tektų keisti miesto detalųjį planą, o tai sudėtinga. Tuo viskas ir baigėsi, liko taip, kaip buvo.

Savivaldybė nenorėtų vertinti vienareikšmiškai

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas informavo, kad neseniai atlikta naktinės ekonomikos studija parodė, jog kasmet sostinės naktinė ekonomika sugeneruoja 659 milijonus eurų apyvartą, naktinėje ekonomikoje – pagal apibrėžimą verslas, kuris dirba nuo 19 valandos vakaro – užimta apie 20 tūkstančių vilniečių, o šis skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo kone trečdaliu.

„Gyventojams ypač aktualu gauti informaciją dėl įgyvendintų ir planuojamų įgyvendinti veiksmų, to dabar labai trūksta“, – teigė A. Baškauskaitė.

„Taigi galima sakyti, kad daliai vilniečių aktyvus senamiesčio gyvenimas tai – pragyvenimo šaltinis ir naujos darbo vietos. Todėl vienareikšmiškai šios situacijos savivaldybė vertinti nenorėtų. Be abejo, yra įrankiai, kurie skirti tramdyti piktybinius Triukšmo valdymo įstatymo pažeidėjus: tai yra nemažos piniginės baudos, kurios siekia iki 600 eurų“, – komentavo savivaldybės atstovas.

G. Leperskas teigė, kad derėtų ieškoti kompromisų. „Suprantame, kad viena ar kita miesto vieta sukelia daug pykčio, apie ją daugiau rašoma, kalbama. Tikrai reikia sprendimų, ne vien diskusijų“, – sakė jis. Teigė, kad savivaldybė tai daro, ir minėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimą.

Vis dėlto per spaudos konferenciją dėl senamiesčio naktinio triukšmo, kurio tyrimas buvo pristatytas, nuo savivaldybės kokio nors siūlymo nebuvo.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika