Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Savivaldybių indekse Klaipėda aplenkė Vilnių 

2018 lapkričio 19 d. 10:44
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos miestas šiemet nedidele persvara aplenkė Vilnių Lietuvos savivaldybių indekse, kurį rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Uostamiestis pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra.

Pasak indeksą skaičiavusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), Klaipėdoje, be to, žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių, gaunančių socialines pašalpas.

„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga“, – pranešime sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Trečioje vietoje šiemet yra Šiauliai – čia mažiausi mokesčiai, mažiausias nedarbas tarp didžiųjų miestų, pigesni verslo liudijimai.

Ketvirtoje vietoje esančiame Kaune išduota daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Mieste beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos paslaugų teikia privatus sektorius.

Penktasis indekse yra Panevėžys, šeštoje vietoje – Alytus.

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai. Vis dėlto, kaip ir pernai, nedideliu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei“ – pažymi LKRI analitikas Martynas Tininis.

Trečią-ketvirtą vietas dalijasi Palanga ir Druskininkai, penktąją užima Mažeikių rajonas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

LLRI teigimu, nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 metais iki 9 proc. pernai, mažėjimas vis vangesnis. Nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net auga.

„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mažų miestelių problema. Pavyzdžiui nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje“ – sakė M. Tininis.

LLRI nuomone, aukštas nedarbas yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.

Nuo 2011 metų Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 metų duomenimis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"