Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Salotų baras „Mano guru“ bando atsitiesti po krizės 

2018 gruodžio 13 d. 12:27
Šiandien salotų bare ""Mano guru" socialinius ir profesinius įgūdžius tobulina 14 darbuotojų./
Šiandien salotų bare '"Mano guru" socialinius ir profesinius įgūdžius tobulina 14 darbuotojų./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Trys metai be finansavimo, už langų – pora metų užsitęsusi gatvės rekonstrukcija, prašymai užleisti dalį patalpų, skolos ir kone gręsiantis bankrotas. Kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti verslą, kurio pagrindinis tikslas – ne salotų lėkštė, o bilietas į naują gyvenimą marginalams: narkotikų įkaitams ir buvusiems kaliniams.

Šiandien priima visus pagalbos prašančius

Po remonto duris lankytojams atvėręs sostinės salotų baras „Mano guru“ po finansinių sukrėtimų bando atsitiesti. Po trejų metų pertraukos savivaldybės įsteigtai įmonei pavyko gauti Europos socialinio fondo finansavimą. Ateinantiems trejiems metams krepšelis papildytas puse milijono eurų. Šias lėšas baras naudoja socialiniais tikslais: samdo psichologą, socialinius darbuotojus, mentorius bei rengia mokymus nuo narkotikų priklausantiems, reabilitaciją baigusiems ar iš įkalinimo įstaigų grįžusiems darbuotojams. Salotų baras – paskutinė stotelė, kurioje prieš pradėdami pilnavertį gyvenimą šie asmenys įgyja socialinių ir profesinių įgūdžių. Per ateinančius trejus metus planuojama parengti apie 254 darbuotojus.

„Šiandien pas mus dirba 14 programos dalyvių. Skaičius nuolat keičiasi: vieni mokymus baigia, kiti –pradeda. Mokymosi laikas yra labai skirtingas. Kiekvienam dalyviui sudaromas individualus mokymosi planas, atsižvelgiant į jo gebėjimus, poreikius. Tai – būtina, nes patys dalyviai tarpusavyje labai skiriasi. Vieni ateina baigę septynias, aštuonias klases, kiti – jau baigę studijas. Atitinkamai skiriasi ir jų socialiniai įgūdžiai bei gebėjimas įsisavinti mokomąją medžiagą. Pavyzdžiui, vienam su kasa reikia mokytis dirbti savaitę, dvi, tris, kitam užtenka tik vienos dienos“, – sako baro direktorė Reda Sutkuvienė.

Esame ne pelno siekianti organizacija, todėl visas mūsų pelnas turi būti skiriamas mūsų tikslinei grupei, jų poreikiams tenkinti: mokymui, darbuotojams, jų apgyvendinimo suteikimui.

Bendras mokymasis šiems asmenims, direktorės tvirtinimu, netinka. Tuo įsitikinta dar 2002–2003 m., pačioje baro veiklos pradžioje. Tuo metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus kooperacijos kolegija. Ją įgyvendinant paaiškėjo, kad programa neveikia. Mat tikslinei grupei teorinės žinios nėra patraukli mokymosi forma. Dauguma dalyvių narkotines medžiagas pradėję vartoti mokyklos laikais, nerodė noro lankyti pamokų. Išėję iš įkalinimo įstaigų grįžti į mokyklinį suolą irgi nesiveržia. Norint šiuos asmenis grąžinti į socialiai teisingą gyvenimą, teko keisti mokymosi pobūdį, jį vykdant darbo vietoje.

Treji metai balansavimo ant ribos

Tiesa, trejus metus baro socialinis projektas vyko gana vangiai. Mat 2015–2017 m. šiai veiklai finansuoti niekas neskyrė lėšų: nei viena baro steigėjų – Vilniaus miesto savivaldybė, nei panašius projektus finansuojantis Europos socialinis fondas. Jeigu šiandien į darbą priimami visi prašantys pagalbos, tai padaryti kriziniu laikotarpiu buvo per didelė prabanga.

Likęs be finansavimo salotų baras "Mano guru" per trejus metus atsidūrė ties bankroto riba./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Likęs be finansavimo salotų baras "Mano guru" per trejus metus atsidūrė ties bankroto riba./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Europinių lėšų gauti nepavyko dėl to, kad didžioji dalis baro steigėjų buvo valstybės ar savivaldybės įstaigos. Mat VšĮ „Socialiniai paramos projektai“, kuriai priklauso kavinė „Mano guru“, buvo įsteigta 2002 metais ir jos steigėjais tapo Vilniaus miesto savivaldybė, Respublikinis priklausomybių ligų centras ir UAB „Viršupis“. Esant tokiai steigėjų sudėčiai Europos socialinės paramos fondas paramos prašymo tenkinti negali.

Likusi be finansavimo įstaiga atsidūrė prie bankroto ribos. Iš maitinimo paslaugos gaunamų lėšų teko dengti programos išlaidas. Savivaldybė tam finansavimo neskyrė. Krizę pagilino Vilniaus gatvėje dvejus metus trukęs remontas, atbaidęs dalį lankytojų. O būtent valgytojai šiuo laikotarpiu buvo įmonės vienintelis išsilaikymo šaltinis. Mat dėl savo koncepcijos baras alkoholiu neprekiauja, todėl, lyginant su kitomis sostinės senamiestyje esančiomis maitinimo įstaigomis, dalies vadinamųjų lengvųjų lėšų negauna. Dėl šios priežasties čia neužsakomos patalpos šventėms ar vakarėliams.

Lyg to būtų negana, po 15 metų veiklos ėmė gesti baro įranga, skubiai prireikė remonto. Šiems poreikiams Vilniaus miesto savivaldybė lėšų taip pat neskyrė. Susikaupus didžiulėms išlaidoms R. Sutkuvienei pačiai teko ieškoti būdų, kaip išbristi iš vis didėjančių skolų.

Siekis išgyventi susikirto su savivaldybės poreikiais

2017 m. situaciją iš esmės pakeitė prie VšĮ „Socialiniai paramos projektai prisijungę nauji dalininkai: Lietuvos Antstolių rūmai bei fizinis asmuo – buvusi Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Leonarda Kuodienė.

„Lietuvos antstolių rūmai labai prisidėjo prie mūsų veiklos. Jie padeda spręsti įsiskolinimų klausimą, teisiniais klausimais konsultuoja, pataria, kaip organizacijoje plėtoti savanorišką veiklą“, – vardijo R. Sutkuvienė.

Profesijos lengviausia išmokti. Sunkiausia yra išmokti būti sąžiningu, atsakingu žmogumi. Kai kuriems jų yra labai sudėtinga laiku ateiti į darbą, nevėluoti.

Naujų dalininkų atsiradimas suteikė galimybę gauti finansavimą iš Europos socialinio fondo. Pastarasis įmonės parengtam veiklos projektui – socialiai pažeidžiamų asmenų integracijai – pritarė ir numatė apie 500 tūkst. eurų lėšų poreikį 2018–2020 m. laikotarpiui.

Pagerėjusi finansinė situacija nudžiugino tik „Mano guru“ bendruomenę. Tuo tarpu Vilniaus miesto valdžia, užuot palaikiusi projektą, ėmė viešai reikšti nepasitenkinimą dalininkų persvara. Esą Vilniaus miesto savivaldybė, panaudos teisėmis iki 2023 m. įmonei suteikusi patalpas pačioje senamiesčio širdyje, realiai prarado įtaką įmonės procesams. Viešai paskleistos abejonės, ar tik baro direktorė kartu su Lietuvos Antstolių rūmais nesiekia užvaldyti miestui priklausančių patalpų.

Salotų baro "Mano guru" direktorė tiki, kad tokia nepelno siekianti organizacija ilgainiui gali išsilaikyti pati, jeigu tik bus sąmoningų lankytojų./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Salotų baro "Mano guru" direktorė tiki, kad tokia nepelno siekianti organizacija ilgainiui gali išsilaikyti pati, jeigu tik bus sąmoningų lankytojų./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Baro direktorė R. Sutkuvienė stengiasi atsiriboti nuo viešojoje erdvėje skleidžiamų gandų ir koncentruotis į pagrindinę įmonės veiklą – pagalbos teikimą socialiai jautriai visuomenės grupei.

„Mūsų tikslas yra socialinis verslas plačiąja prasme. Tikiu, kad tokia organizacija kaip mes ilgainiui galime išsilaikyti patys. Esame ne pelno siekianti organizacija, todėl visas mūsų pelnas turi būti skiriamas mūsų tikslinei grupei, jų poreikiams tenkinti: mokymui, darbuotojams, jų apgyvendinimo suteikimui. Pastebime, kad daugėja sąmoningų lankytojų, kurie noriai palaiko socialinį verslą. Taip pat yra įmonių, kurios užsako kartą per savaitę pusryčius ir pietus. Viena tokia įmonė mums leidžia išlaikyti vieną darbuotoją“, – pasiektais rezultatais džiaugėsi R. Sutkuvienė.

Šiandien labiausiai reikia valgytojų

Greta maitinimo paslaugos vykdyti socialinį projektą yra nemenkas iššūkis, juo labiau, kad pagalba teikiama tikslinei grupei, kuri neturi reikiamų socialinių įgūdžių. Dažnas jų neturi nė pagrindinio išsilavinimo. Dėl profesinių įgūdžių stokos šių žmonių įsidarbinimo galimybės labai menkos. Tačiau kai žmogus be jokio išsilavinimo dar turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, pusę gyvenimo jas intensyviai vartojo, greta to dar pabuvojo įkalinimo įstaigoje – dažnas darbdavys į tokio žmogaus pusę net nežiūri. Nuo jų nusisuka visi, net ir šeimos nariai. Palikus tokį žmogų gatvėje vargu ar galima tikėtis, kad jis kada nors savomis jėgomis atsities, susiras padorų darbą, pradės uždirbti, sukrus šeimą.

Suprantate, prašyti yra sunkiau, negu duoti. Juk ir savo darbuotojus mes motyvuojame, kad jie gali patys dirbti ir užsidirbti, gyventi nebe iš pašalpų.

„Profesijos lengviausia išmokti. Sunkiausia yra išmokti būti sąžiningu, atsakingu žmogumi. Kai kuriems jų yra labai sudėtinga laiku ateiti į darbą, nevėluoti. Bare mokomės paprastų dalykų: būti čia ir dabar, šypsotis. Jei kas nepavyksta iš profesinės pusės, reikia būti nuoširdiems. Tačiau iš pradžių visų baimės akys būna didelės. Baisiausias, tikriausiai, pirmas lankytojas, pirmas staliukas. Juk padavėjo profesija yra bendravimas. Jie eina aptarnauti. Vien ėjimas pas žmones, pas tuos, kuriuos kažkada galbūt buvai nuskriaudęs, apiplėšęs, dabar reikia pas juos eiti, bendrauti, šypsotis. Tačiau taip įvyksta tokie gražūs dalykai. Pamažu mūsų darbuotojai supranta, kad juos visuomenė priima tokius, kokie jie yra. Per tai jie auga, auga jų savivertė“, – pasakojo baro direktorė.

Ugdyti gyvenimo paraštėse atsidūrusių žmonių socialinius įgūdžius per darbą maitinimo įstaigoje pasirinkta ne vien dėl bendravimo. Kartu šie asmenys įgyja vieną paklausiausių darbo Lietuvos rinkoje specialybių: barmeno, padavėjo, virėjo. Šių profesijų atstovų nuolatos trūksta. Tai užtikrina mokymus baigusiems asmenims galimybę išėjus iš baro susirasti darbą.

„Tam kad galėtume įgyvendinti programoje iškeltus tikslus – suteikti tiems žmonėms galimybę pradėti gyventi iš naujo, gyventi teisingai ir sąžiningai, pirmiausia reikia išlikti mums patiems. Iki šiol mes stengėmės verstis be pagalbos. Suprantate, prašyti yra sunkiau, negu duoti. Juk ir savo darbuotojus mes motyvuojame, kad jie gali patys dirbti ir užsidirbti, gyventi nebe iš pašalpų. Tokios koncepcijos mes stengiamės laikytis ir patys, bet šiandien tai padaryti yra labai sunku. Mums reikia sąmoningų valgytojų, svečių, kurie mus palaikytų“, – sakė baro „Mano guru“ savininkė R. Sutkuvienė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"