Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Raseiniuose ketinama įamžinti du signatarus 

2019 sausio 5 d. 16:59
1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarams statomi skulptoriaus Jono Jagėlos sukurti paminklai.
1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarams statomi skulptoriaus Jono Jagėlos sukurti paminklai.
Daivos Baronienės nuotrauka

Tęsiant 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarų įamžinimą, Raseiniuose planuojama pastatyti paminklus Jonui Žemaičiui-Vytautui bei Petrui Bartkui-Žadgailai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) drauge su Raseinių rajono savivaldybe šiais, Seimo paskelbtais Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio bei šio sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais, Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštėje imasi iniciatyvos pastatyti paminklus dviem Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio signatarams. Raseiniuose turėtų iškilti paminklai Jonui Žemaičiui-Vytautui bei Petrui Bartkui-Žadgailai.

Įamžins aštuonis signatarus

LGGRTC Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog LGGRTC iniciatyva 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarai įamžinami nuo 2016-ųjų. Pirmasis paminklas, skirtas Leonardui Grigoniui-Užpaliui, 2016-ųjų vasario 16-ąją atidengtas Rokiškio rajone Sėlynėje. Tų pačių metų lapkričio mėnesį Rokiškio rajone Kazliškyje iškilo paminklas Vytautui Gužui-Kardui. 2017-ųjų vasario 16-ąją Šakių rajone Lukšiuose atidengtas paminklas Aleksandrui Grybinui-Faustui, o 2017-ųjų kovo 11-ąją Lazdijų centre iškilo paminklas, skirtas Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

„1949 metų vasario 16 dienos deklaraciją pasirašė iš viso aštuoni signatarai. Tad paminklai iškils jiems visiems“, – patikino G. Jakubonienė. Ji pabrėžė, jog paminklai šiems signatarams statomi sekant Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Signatarų namų pavyzdžiu, kurio specialistų iniciatyva specialiais atminimo ženklais buvo pažymėtos 1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų gimtines. „Ir vienų, ir kitų signatarų pasirašyti dokumentai yra itin svarbūs mūsų šalies valstybingumui. Siekiame, kad Lietuva kuo geriau pažintų savo didvyrius, didžiuotųsi jais“, – teigė G. Jakubonienė.

Nori dviejų paminklų

LGGRTC Memorialinio departamento Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja Violeta Kolonaitienė pabrėžė, jog šiemet buvo sumanyta Raseiniuose įamžinti signatarą Petrą Bartkų-Žadgailą. Ji teigė: „Būtent su šia mintimi apsilankėme Raseinių rajono savivaldybėje, o ten nuvykę gavome pasiūlymą Raseiniuose įamžinti ir Joną Žemaitį-Vytautą“. Pasak jos, Petras Bartkus-Žadgaila yra gimęs Raseinių rajono Pakapurnio kaime, tuo tarpu Jono Žemaičio-Vytauto gimtinė – Palanga. „Tačiau dar vaiką tėvai J. Žemaitį-Vytautą atsivežė į Raseinių rajoną, kur ir patys atsikėlė, būtent Raseiniuose jam teko mokytis“, – argumentus, kodėl šiam kovotojui sumanyta statyti paminklą Raseiniuose, dėstė V. Kolonaitienė.

V. Kolonaitienė pasidžiaugė Raseinių rajono valdžios išsakytu noru abu paminklus pastatyti 2018-aisiais sutvarkytoje šio miesto Nepriklausomybės gynėjų aikštėje. „Visų 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarams skirtų paminklų autorius – skulptorius Jonas Jagėla. Noriu pabrėžti, kad visiems signatarams statomi vieno modelio paminklai“, – sakė V. Kolonaitienė. Pasak jos, paminklams sukurti lėšų skiria LGGRTC, o jų pastatymu bei aplinkos sutvarkymu rūpinasi savivaldybės, kuriose paminklai statomi. Signatarams skirti paminklai statomi jų gimtinėse ar vietose, siejamose su jų gyvenimu bei veikla kovojant už Lietuvos laisvę.

Įamžinimas bus tęsiamas

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Nepriklausomybės gynėjų vardu viena iš Raseinių aikščių pavadinta netrukus po šalies nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. „Aikštė yra centrinėje Raseinių dalyje, o turbūt daugelis žino, kad per Antrąjį pasaulinį karą šioje miesto dalyje buvusio Raseinių senamiesčio nebeliko, visas jis sugriautas“, – pabrėžė skyriaus vedėjas. Pasak jo, Nepriklausomybės gynėjų aikštė sovietmečiu buvo bevardė vieta, o iš esmės sutvarkyta ji tik pernai, 2018 metais. „Tai išties tinkama vieta signatarų paminklams“, – sakė A. Mockus. Jis teigė, jog turima minčių, kad ateityje toje aikštėje rasis ir daugiau atminimo ženklų, skirtų šalies laisvės gynėjams, tarp kurių –1831 bei 1863 metų sukilimų dalyviai, 1991 metų sausio 13-osios kovotojai ar kito laikmečio didvyriai.

V. Kolonaitienė akcentavo, jog vieno paminklo sukūrimui LGGRTC skiria iki 16 tūkstančių eurų. „Tikėtina, jog šiemet bus pastatyti paminklai dviem 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signatarams. O kitąmet ieškosime lėšų įamžinti dar du signatarus – t.y. Juozą Šibailą-Merainį, kurio gimtinė Alytaus rajono Vadėnų kaimas bei Bronių Liesį-Naktį, gimusį Panevėžio rajone Ramygaloje“, – sakė Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"