Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Priekrantės žvejai baiminasi likti be darbo 

2018 liepos 17 d. 12:00
Priekrantės žvejai verslininkai baiminasi naujų valdžios draudimų ir sako, kad būtų priversti bankrutuoti. / 
Priekrantės žvejai verslininkai baiminasi naujų valdžios draudimų ir sako, kad būtų priversti bankrutuoti. / 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.

Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų drausti verslinę žvejybą, išskyrus stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, Baltijos jūros priekrantėje – 300 metrų nuo jūros kranto, 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų ir 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.

Siūloma nuo kitų metų drausti verslinę žvejybą, išskyrus stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, Baltijos jūros priekrantėje.

Įstatymo pataisas inicijavęs Seimo narys Kęstutis Mažeika sakė, kad priekrantės zonoje žvejojantys žvejai daro didelę žalą rudenį ir pavasarį migruojantiems paukščiams ir bręstantiems ikrams bei mailiui.

„Kartu su ornitologais buvo atliktas tyrimas, nustatyta, kad kartais paukščių pagaunama daugiau negu žuvų. Kitas dalykas, 300 metrų zonoje po neršto bręsta ikrai, koncentruojasi mailius, o tinklai išrauna žoles, sudarko dugną“, – kalbėjo K. Mažeika. Pasak jo, tinklai trukdo ir poilsiautojams, kurie užsiima jėgos aitvarų sportu. Jo manymu, draudimas žvejoti priekrantėje nebūtų didelis praradimas žvejams verslininkams, nes daugiausia žuvų pagaunama toliau nei 300 metrų nuo kranto.

Tačiau priekrantės žvejai verslininkai baiminasi tokio valdžios sprendimo ir sako, kad būtų priversti bankrutuoti. „Iš žmonių, kurie visą gyvenimą turėjo šitą verslą, atimamos galimybės juo verstis. Iš 55 žvejybinių įmonių, galima sakyti, visi darbuotojai liktų bedarbiai. (...) Jie ne savo malonumui žvejoja, čia jų pragyvenimo šaltinis, o visiems kitiems tai yra malonumas“, – teigė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Nebegalėtų naudoti gaudyklių

Norėdama suderinti žvejų verslininkų ir aplinkos išsaugojimo interesus, Žemės ūkio ministerija prašo Gamtos tyrimų centro bei Klaipėdos universiteto mokslininkų išvadų, kad žvejyba priekrantėje nebūtų visiškai uždrausta.

„Kreipėmės į mokslininkus vertindami, kaip būtų galima suderinti žvejų verslininkų interesus ir pasiekti, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Manau, jog mes pateiksime jų išvadas, (...) kad verslinės žvejybos atstovai taip drastiškai nenukentėtų“, – teigė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Anot jo, Gamtos tyrimų centras siūlo išskirti tam tikras zonas, kur būtų galima žvejoti bei naudoti ne tokius kenksmingus aplinkai žvejybos metodus, pavyzdžiui, gaudykles.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Verslinės žūklės atstovo M. Rimeikio nuomone, priėmus siūlomas pataisas, žvejai nebegalėtų naudoti gaudyklių, nes jos statomos iki 6 metrų gylio. „Gaudyklės yra vienas selektyviausių būdų gaudyti žuvis, nes galima paleisti mailių atgal į vandenį jo nežudant. Žvejai turi tas gaudykles, bet jei atims 300 metrų priekrantės, turėsime jas naikinti, nes gaudyklių negalima statyti kur nori“, – teigė M. Rimeikis.

Įstatymu siūloma drausti verslinę žvejybą (išskyrus seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejybą) didesniuose kaip 200 hektarų vandens telkiniuose. Žvejoti būtų galima tik Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose bei privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.

„Turime pavyzdžių didesniuose ežeruose, kur verslinė žūklė buvo leidžiama, žuvų ištekliai išeikvoti, liko tik menkavertės žuvys, ekosistema labai sunkiai atsikuria“, – priminė tokio verslo padarytus nuostolius K. Mažeika.

Bet, anot D. Liutiko, Žemės ūkio ministerija sieks, kad dalyje vidaus vandenų ar kai kuriuose ežeruose vėl būtų galima užsiimti versline žvejyba.

Savo argumentus bei mokslininkų išvadas ministerija pateiks Aplinkos apsaugos komitetui pirmadienį, žvejų ir medžiotojų forume. Jame bus aptariamos Medžioklės bei Žuvininkystės įstatymų pataisos.

Kontrolę siūloma griežtinti visoje ES

Griežtinti žuvininkystės kontrolę planuojama ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Pagal ES parengtą reglamentą, būtų atsisakoma šiuo metu galiojančių išimčių laivams iki 12 metrų ilgio – jie turėtų pildyti žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir elektroniniu būdu teikti duomenis apie sugautą žuvų kiekį, taip pat būtų sekama šių laivų pozicija jūroje.

Reglamente stiprinama draudimo išmesti žuvis laikymosi kontrolė, siūloma tam tikrų kategorijų laivuose įdiegti variklio galios stebėjimo ir registravimo įtaisus, nustatomi nauji reikalavimai fiziniam laivų talpos tikrinimui.

ES mastu siūloma nustatyti mėgėjiškos žvejybos kontrolės priemones. Be mėgėjų licencijavimo, numatomas ir reikalavimas teikti duomenis apie sugautą žuvų kiekį, taip pat registruoti laivus, naudojamus žvejoti tas žuvų rūšis, kurioms taikomos specialios išsaugojimo priemonės. Reikės ženklinti ir mėgėjų žvejybos įrankius.

Visi šie reikalavimai būtų taikomi ir pavieniams fiziniams asmenims, ir įmonėms, organizuojančioms mėgėjų žvejybą, įskaitant varžybas. Be to, išliktų draudimas parduoti mėgėjų sugautas žuvis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"