Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Politinė atmosfera merijose kaista 

2018 rugpjūčio 18 d. 12:00
destytojai.lt nuotrauka

Šią vasarą kaitra tvyro ne tik ore, bet ir kai kurių šalies regionų politikų galvose – likus vos pusmečiui iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kai kuriose merijose performuojamos valdančiosios daugumos, perdalijami postai.

Tokius savo žingsnius vietos politikai teisina „pasibaigusia kantrybe“, postus turinčių asmenų kompetencijos stoka arba pasitikėjimo jais praradimu. Tačiau neslepiama, kad galutinis tikslas – susikurti kuo dailesnį įvaizdį rinkėjų akyse.

Bernaras Ivanovas: „Artėja ne tik savivaldybių tarybų ir merų, bet ir Europos Parlamento, prezidento rinkimai. Tai – dingstis politinei kovai.“

Artėja egzaminas

Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai jau kitą ketvirtadienį turės apsispręsti, ar pritaria mero „darbiečio“ Petro Kuizino pasiūlymui vicemeru skirti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narį Almantą Lukavičių, o „darbietį“ Kęstutį Anglicką – savivaldybės administracijos direktoriumi. Jų apsisprendimas lems, kokia bus nauja Telšių rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma.

Šios savivaldybės taryboje valdančiosios koalicijos oficialiai nėra nuo žiemos, kai iš jos pasitraukė konservatoriai, o vėliau – du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai. Liepą su „darbiečiais“ koalicijoje dirbę socialdemokratai paskelbė, kad sieks atleisti Darbo partijai priklausančius administracijos direktoriaus pavaduotojus K. Anglicką ir Rimantą Žebrauską. Meras P. Kuizinas į tai atsakė pasiūlydamas iš pareigų atleisti socialdemokratus vicemerą Kęstutį Gusarovą ir savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną. Tai ir buvo padaryta šio mėnesio pradžioje.

Daugiausia (aštuonis) mandatų Telšių rajono taryboje turintys socialdemokratai teigė, kad dirbti su „darbiečiais“ ilgainiui tapo neįmanoma, o siekdamas atleisti S. Urboną iš administracijos direktoriaus pareigų meras norėjo sumažinti jo galimybes kitų metų merų rinkimuose. „Tikimės, kad dabar valdančiojoje koalicijoje (be mūsų partijos atstovų) dalyvaus ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariai, savo atstovų taryboje turintis Liberalų sąjūdis bei du nepriklausomi savivaldybės tarybos nariai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Telšių rajono meras P. Kuizinas.

Paslapčių dar palieka

Rugpjūčio pabaigoje turėtų būti baigtos diskusijos ir dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos. Mat baigiantis liepai Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių dauguma palaikė pareikštą nepasitikėjimą tuomečiais Alytaus miesto vicemerais Vale Gibiene ir Tautvydu Tamulevičiumi, jie buvo atstatydinti iš einamų pareigų.

Tačiau situacija pasikeitė, kai šią savaitę Alytaus miesto tarybos nariai liberalai Nijolė Makštutienė ir Arvydas Švirmickas viešai paskelbė, jog jie nutarė dirbti su naująja Alytaus miesto tarybos valdančiąja dauguma. Apie galimybę prisidėti prie jos viešai prakalbo ir tris mandatus miesto taryboje turintys konservatoriai. „Girdime mero žodžius, kad koalicija atvira ir kitiems. Tačiau sprendimus prisidėti prie naujos koalicijos priimsime tik tada, kai išgirsime, kaip konkrečiai bus įgyvendinti Alytaus miestui svarbūs darbai. Beje, apie naujos daugumos planuojamus darbus nieko neteko girdėti, tačiau Alytuje vieša paslaptis yra tai, kad į postus bus bandoma grąžinti abu atleistus vicemerus“, – viešame pareiškime teigė konservatorius Andrius Jučas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius „Lietuvos žinias“ patikino, kad nauja valdančioji koalicija Alytuje jau baigiama formuoti. Ar tai pavyks padaryti, galutinai paaiškės rugpjūčio 30-ąją, kai bus pateiktos kandidatūros į vicemerų pareigas.

Konservatoriai prieš socdemus

Valdančioji dauguma šį mėnesį subraškėjo ir Jurbarke. Šio rajono savivaldybės taryboje tris mandatus turintys konservatoriai pareiškė pasitraukiantys iš valdančiosios daugumos. Viešame pareiškime jie teigė, kad taip pasielgti buvo nuspręsta, kai paaiškėjo konkurso eiti UAB „Jurbarko vandenys“ vadovo pareigas rezultatai. Savivaldybės administracijos direktorės socialdemokratės Vidos Rekešienės vadovaujama komisija direktoriumi paskelbė socialdemokratą Darių Dragūnavičių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas, rajono tarybos narys Daivaras Rybakovas priminė, kad tai – ne pirmas atvejis rajone, kai konkursuose, kuriuos organizuoja socialdemokratai, sėkmė šypsosi būtent šios partijos nariams. Tačiau Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir administracijos direktorė V. Rekešienė tikino, kad tokie konservatorių pareiškimai esą nepagrįsti. „Tai mes vadiname emocine nepasitenkinimo išraiška. Konkursuose dalyvaujančių asmenų kompetencijos ir gebėjimų nesirengiame vertinti pagal partinius principus, pageidavimus ar lūkesčius“, – pabrėžė jie.

Politinis provincialumas

Vakar pavakare ir 10 Kaišiadorių rajono tarybos narių pareiškė nepasitikėjimą vicemeru, administracijos direktoriumi bei jo pavaduotoju.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad toks vietos politikų suaktyvėjimas iš tiesų yra susijęs su artėjančiais rinkimais į vietos valdžią. „Judėjimas vyksta visą kadenciją, tačiau artėjant rinkimams procesai vietos valdžioje tampa aktyvesni. Vyksta kovos dėl resursų, dėl įtakos įmonėms, dėl postų. Dabar, artėjant ne tik savivaldybių tarybų ir merų, bet ir Europos Parlamento, prezidento rinkimams, atsiranda dingstis politinei kovai“, – pabrėžė B. Ivanovas.

Anot jo, tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir visos valstybės mastu vykstantiems procesams įtaką daro politinės kultūros Lietuvoje stoka. Mūsų šalies politinę kultūrą politologas pavadino kultūros pakraščiu. B. Ivanovo žodžiais, „nuo tame pakraštyje nusėdusio dumblo“ išsivalyti galima tik pačios visuomenės pastangomis. „Politikų pareiga – būti aukščiau to dumblo, būti moraliniais autoritetais. Tačiau kol kas murdomės politinės kultūros pelkėje“, – konstatavo politologas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"