Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Plinta savivaldybių himnų virusas 

2019 sausio 18 d. 10:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vis daugiau šalies savivaldybių nori turėti savo himnus. Kai kurie merai tokius kolegų užmojus vertina santūriai, o kultūros atstovai tikina tenorintys, kad himnai ne tik gražiai skambėtų, bet ir skleistų bent kokią mintį, nebūtų vien žodžių kratinys.

Kitą savaitę Raseinių rajono taryba turės apsispręsti, ar pripažinti Raseinių miesto himnu Andrėjaus Radčenkos ir Kazimieros Smilgevičienės sukurtą dainą „Mano mieste, Raseiniai“. Jei tam bus pritarta, kūrinys toli gražu netaps pirmu miesto ar rajono himnu mūsų šalyje. Juos jau turi Prienų, Alytaus rajonų, Alytaus miesto savivaldybės. Dažnai skamba ir Druskininkų kurorto himnas.

Konsoliduojanti grandis

Raseinių rajono tarybą apsispręsti dėl dainos „Mano mieste, Raseiniai“ pripažinimo miesto himnu paragino šio rajono tarybos narys Vidmantas Karabinas. Jis tikino pateikęs tokį pasiūlymą, nes Lietuvoje yra savivaldybių, kurios turi savo himnus, o Raseiniai – ne.

„Himnas galėtų tapti savita grandimi, konsoliduojančia įvairias politines jėgas savivaldybėje, paskatintų mus būti tolerantiškesnius, įsiklausančius į kitų nuomonę“, – dėstė V. Karabinas.

Pasak vietos politiko, tai nėra vien jo sumanymas. Panašią idėją prieš kurį laiką buvo išsakęs ir šio rajono tarybos narys Andrius Bautronis. Tačiau tuomet ši iniciatyva nevirto tarybos sprendimu, nes A. Bautronis atstovavo opozicijai. V. Karabinas teigė tikįs, jog šįkart rajono tarybos nariai tokiam pasiūlymui neprieštaraus.

Anot pašnekovo, Raseinių miesto himnas galėtų skambėti per kiekvieną rajono tarybos posėdį, taip pat vykstant įvairioms šventėms.

Įvaizdžio dalis

Prienai savo himnu gali džiaugtis jau daugiau kaip metus – nuo 2017-ųjų rudens pabaigos, kai paaiškėjo konkursų, skirtų jo tekstui ir muzikai sukurti, nugalėtojai. Pirmiausia Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos ir Prienų rajono savivaldybės iniciatyva buvo atrinktas himno tekstas. Pripažinta, kad geriausias – prieniškio Jurgio Montvilos. Vėliau pagal šį tekstą kompozitoriai kūrė melodijas. Konkurso tvarka išsiaiškinta, jog geriausiai skamba Andriaus Abromavičiaus muzika.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas tikino, kad savivaldybės himnas Prienuose grojamas dažnai – per įvairius renginius, oficialias Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Liepos 6-osios iškilmes, rajono dainų šventes, nuskambėjus Lietuvos himnui.

„Dabar savo himnus turi ir mokyklos, seniūnijos, tad kodėl negali turėti savivaldybė? Himnas atsirado ne mūsų, vadovų, o rajono kultūros darbuotojų iniciatyva. Jie buvo pagrindinė ašis, aplink kurią sukosi kūrinių atranka. Dabar mūsų himnas tapo neatskiriama svarbiausių rajono renginių dalimi. Jis kelia pasididžiavimą mūsų kraštu“, – aiškino meras.

Savivaldybių himnai paprastai atliekami per įvairias šventes.

Alytiškis kompozitorius, dainų tekstų autorius, muzikos pedagogas A. Abromavičius yra prisidėjęs prie trijų savivaldybių – Alytaus miesto ir rajono, Prienų rajono – himnų atsiradimo. Vieniems sukūrė tik muziką pagal poetų parašytus žodžius, kitiems – ir muziką, ir žodžius. Itin išpopuliarėjo Alytaus miesto himnas. „Su gaivia bangele – Nemune, Nemune…“ – šiuos žodžius alytiškiai mėgsta traukti įvairiausiomis progomis.

„Diskusijų, kam miestams ar rajonams reikalingi himnai, neturėtų kilti. Čia tas pat kaip svarstyti, kam reikia kultūros. Tačiau himnai neturėtų būti vienadieniai ir pamirštami“, – kalbėjo A. Abromavičius. Esą sukūrus miesto ar rajono himnus, savivaldybės galėtų plačiau su jais supažindinti savo gyventojus ir svečius, kad šie iškilmingi kūriniai taptų tikrai žinomi ir atliekami.

Nemato būtinybės

Kompozitorius Robertas Tekorius ir poetė Birutė Juozapavičienė beveik prieš dešimtmetį parašė dainą „Himnas Telšiams“, tačiau, pasak Telšių rajono mero Petro Kuizino, oficialiu Žemaitijos sostinės himnu ji nevirto. „Kūrėjai kuria, ir niekas jiems nedraudžia to daryti. Bet kaip Telšių himno tos dainos mes nei oficialiuose, nei neoficialiuose renginiuose nenaudojame. Tai tik muzikinis kūrinys, nėra jokio sprendimo pripažinti dainą miesto ar rajono simboliu“, – sakė meras.

Jis pažymėjo apskritai abejojantis, ar savivaldybėms reikalingi himnai. „Lietuva yra vientisa valstybė, turinti ilgus dešimtmečius gyvuojantį himną. Todėl gausybė savivaldybių himnų tik sumenkintų per visas šventes skambantį valstybės himną“, – svarstė P. Kuizinas.

Gerai, bet...

Įvaizdžio ekspertas Arijus Katauskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog savivaldybių siekis turėti savo simboliką – herbus, himnus – nėra blogas dalykas. Jo manymu, tai bandymas ieškoti išskirtinumo. „Kiekviena savivaldybė turi savo istoriją ir stengiasi tuo išsiskirti. Himnas gali tapti dar viena priemone, galinčia suvienyti bendruomenes. Tačiau kai tuo susirūpinama prieš pat rinkimus, tai jau ima panašėti į rinkimų kampaniją“, – pabrėžė jis.

Anot A. Katausko, reikia pripažinti, kad savivaldoje atsirado politikų, kurie geba bendrauti su bendruomenėmis, geriau jas pažinti, poreikis. Tokiems politikams atėjus vadovauti savivaldybėms keičiasi ir bendravimo stilius. Jie dažniau naudojasi socialinėmis medijomis, rodo įvairias iniciatyvas. O pamatę, kad kaimynai padarė ką nors neįprasta, bando tai pritaikyti ir savo savivaldybėje.

Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis „Lietuvos žinioms“ teigė neįžvelgiantis nieko bloga, jei savivaldybės nori turėti savo himnus. „Jeigu joms to reikia, tegul. Dabar kiekviena bendruomenė nori turėti himną. Tačiau svarbu, kad tų himnų tekstai nebūtų banalūs ir skleistų bent kokią mintį“, – pažymėjo jis. K. Platelis pridūrė, kad gerai būtų, jei savivaldybės himnų kūrimą patikėtų profesionalams – tiek poetams, tiek kompozitoriams.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika