Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžiečiai plušės bendruomeniniame sode 

2018 rugpjūčio 11 d. 11:00
Į Skaistakalnio parko tvarkymą netrukus bus pradėti investuoti ir 2 mln. eurų, gautų iš ES fondų - bus tvarkomas į parką vedantis tiltas.
Į Skaistakalnio parko tvarkymą netrukus bus pradėti investuoti ir 2 mln. eurų, gautų iš ES fondų - bus tvarkomas į parką vedantis tiltas.
Skaistakalnio parko vizualizacija

Aukštaitijos sostinėje beveik už 70 tūkst. eurų, gautų iš ES fondų, buvusios sovietinės aviacijos bazės teritorijoje numatyta kurti bendruomeninį daržą-sodą.

Iš ES fondų gavę lėšų apleistoms teritorijoms tvarkyti, panevėžiečiai jau kitą pavasarį tvarkys miesto centre esančią teritoriją, kurioje sovietmečiu buvo remontuojami kariniai lėktuvai. Iki okupacijos tai buvo Skaistakalnio parko teritorija.

Nors buvo vykdyti teritorijos valymo darbai ir užterštas gruntas buvo išvežtas, panevėžiečiai įsitikinę, kad toje vietoje, kur buvo remontuojami lėktuvai, daržovėms augti dar ne metas.

Sovietmečiu, atitvėrus nemažą Nevėžio upės juosiamos parko teritorijos dalį, buvo įkurta karo lėktuvų remonto bazė. Atgavus nepriklausomybę ir išsikrausčius okupantams, atitvertoje parko teritorijoje liko įvairių neaiškios paskirties pastatų, juos suskubta privatizuoti. Greta jų turėtų atsirasti bendruomeninis daržas-sodas.

Vyks transformacija

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos projektų vadovė Lina Blažytė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad daržui-sodui kurti gautus 69 tūkst. eurų reikia panaudoti iki 2020-ųjų. Tai – bendro Lietuvos ir Latvijos projekto „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ lėšos. „Iškėlę bendruomeninio daržo-sodo idėją vadovavomės Vakarų Europos šalių patirtimi. Ten bendruomenės miestų parkuose auginamos ne tik gėlės, bet ir daržovės, sodinami dekoratyviniai krūmai“, – sakė L. Blažytė. Esą daugiabučiuose namuose gyvenantiems didelių miestų žmonėms patinka parkuose turėti po lysvę, kur galėtų užsiauginti daržovių.

Dėl būsimo daržo-sodo rengiama daug susitikimų su panevėžiečiais. „Miesto gyventojai tvirtina, kad dauguma jų turi kolektyvinius sodus, taip pat dar nenutrūkę jų ryšiai su kaimuose gyvenančiais giminaičiais, tad jie yra apsirūpinę daržovėmis, o vien pramogai auginti jų irgi vargu ar norėtų“, – aiškino L. Blažytė. Tačiau, pasak jos, tai anaiptol nereiškia, kad bendruomeninio daržo-sodo Aukštaitijos sostinės gyventojams nereikia. Esą susitikimų dalyviai tikino norintys, kad buvusi sovietinė aviacijos bazė taptų tokiu daržu-sodu, kur augtų dekoratyviniai augalai, ir norėtų juos puoselėti.

Užteršta teritorija

Buvusios lėktuvų remonto įmonės teritorijoje veikia lankytojus priimančios dekoratyvinio stiklo bei keramikos dirbinių įmonės, vykdoma ir kita gamybinė veikla. „Greta šių įmonių yra net du hektarai laisvos valstybinės žemės, ją siekiame paversti grožio oaze. Neabejojame, kad bendruomenės puoselėjamas daržas paskatintų ir buvusios aviacijos bazėje esančias įmones tvarkyti savo aplinką. Taip buvusi karinė teritorija virstų traukos vieta“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos projektų vadovė. Kol kas minėta teritorija aptverta aklina tvora, tačiau ėmus kurti daržą-sodą jos greičiausiai nebeliks, o daržas-sodas taps Skaistakalnio parko dalimi.

L. Blažytė neslėpė, kad buvusios lėktuvų įmonės teritorijoje iš tiesų geriau auginti ne svogūnus, krapus, morkas ar kopūstus, o gėles ir dekoratyvinius krūmus. Mat, prieš kelerius metus atliktų tyrimų duomenimis, šios teritorijos gruntas yra užterštas. Nors buvo vykdyti teritorijos valymo darbai ir užterštas gruntas buvo išvežtas, panevėžiečiai įsitikinę, kad toje vietoje, kur buvo remontuojami lėktuvai, daržovėms augti dar ne metas. „O sodinti gėles visada galima. Tai ir esame numatę daryti“, – teigė L. Blažytė. Anot jos, Panevėžyje yra Gamtos mokykla (jos lankytojams bus siūloma rūpintis bendruomeniniu daržu-sodu), taip pat Margaritos Rimkevičaitės verslo ir technologijų mokykla, rengianti apželdinimo ir aplinkos dizaino specialistus, yra susibūrusios ir atskirų mikrorajonų bendruomenės – visi kartu pasirengę puoselėti grožį.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Keisis parko vaizdas

Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovės teigimu, į Skaistakalnio parko tvarkymą netrukus bus pradėti investuoti ir 2 mln. eurų, gautų iš ES fondų – bus tvarkomas į parką vedantis tiltas. Dabar nuo jo nusileisti tenka laiptais, o sutvarkytu tiltu bus galima į parką įvažiuoti dviračiais, nebus problemų į jį patekti neįgaliesiems, su mažyliais pasivaikščioti išėjusioms mamos. Taip pat bus tvarkomi ištrupėję parko takai, skirti pėstiesiems bei dviratininkams, bus įrengtas naujas apšvietimas, sutvarkyta estrada, atsiras žaidimų ir sporto aikštelių, suoliukų, bus atnaujinta Nevėžio upės maudykla. Visi šie parko atnaujinimo darbai turėtų būti baigti iki 2020-ųjų pradžios.

Anot L. Blažytės, tikimasi gauti lėšų Skaistakalnio parke esančiai visuomenės veikėjo, poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai, kurią norima paversti vieta menininkų susibūrimams, parodoms, plenerams bei kitokiai meninei veiklai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"