Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos kurhauzo atgimimas: pamatai – jau tvirti 

2018 lapkričio 13 d. 15:18
2013 metais restauruota mūrinė Palangos kurhauzo dalis vėl tapo reprezentacine kurorto vieta./
2013 metais restauruota mūrinė Palangos kurhauzo dalis vėl tapo reprezentacine kurorto vieta./
ve.lt nuotrauka

Palangos kurhauzas – pastatas, kadaise davęs pradžią kurorto augimui – neilgai trukus vėl džiugins ne tik mūrinės, bet ir medinės dalies grožiu. Dar šiais metais bus baigti restauruoti medinės šio pastato dalies pamatai, o kitąmet planuojama atstatyti ir sudegusios medinės dalies išorę.

Restauruojami pamatai

„Kol kas rekonstruojame ir konservuojame pamatus kurhauzo medinei daliai atstatyti. Kadangi kurhauzas – kultūros paveldo objektas, pamatai atkuriami pagal galimybes panaudojant ne naujas, o išlikusias medžiagas. Dalį pamatų sutvirtinome, dalį – mūrijome iš naujo“, – sakė kurhauzo pamatus restauruojančios ir konservuojančios UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Pašnekovo teigimu, daug įdomesnis bus kitas darbų etapas – senosios medinės kurhauzo dalies su įspūdingais raižiniais ir ornamentika atstatymas.

Kurhauzo kultūros paveldo tvarkybos bei pritaikymo kultūrinei veiklai projektus pagal surinktą ir archyvuojamą ikonografinę medžiagą šiuo metu rengia UAB „Klaipėdos projektas“. Numatoma atkurti medinės pastato dalies aukštį, tūrį, fasadą. Skaičiuojama, kad atkurto pastato kvadratūra su pagalbinėmis patalpomis sieks apie 800 kv. metrų.

Pritaikys kultūrinei veiklai

Palangos miesto savivaldybės administracija jau baigia rengti investicinį projektą „Kurhauzo pastato medinės dalies pritaikymas kultūrinei veiklai“. Pasak Palangos savivaldybės direktoriaus pavaduotojos Violetos Staskonienės, numatoma, jog kurhauzo medinė dalis bus atstatyta jau iki kitų metų pabaigos, o įrengta ir pritaikyta kultūrinei veiklai – iki 2021-ųjų.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, atstatyta medinė Palangos kurhauzo dalis bus pritaikyta teatro veiklai. Taip pat bus skirtos papildomos patalpos Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvams repetuoti. „Tikimės, kad atstatyto Kurhauzo teatro salėje spektaklius rodys žymūs Lietuvos teatrai. Šiuo metu teatro labai trūksta kultūrines pramogas vertinantiems kurorto svečiams ir palangiškiams“, – kalbėjo V. Staskonienė.

Kurorto simbolis

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Palangos kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas ir čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

Kurhauzas tapo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. Čia kasmet vyksta įvairūs renginiai, koncertai.

Privatiems asmenims priklausiusi medinė kurhauzo dalis po gaisro nebuvo tvarkoma. Todėl Vyriausybės nutarimu šis kultūros paveldo objektas 2017 m. spalio 17 d. buvo perduotas Palangos miesto savivaldybei ir atiteko Palangos miesto bendruomenei.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"