Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos kurhauzas rašys naują istoriją 

2019 sausio 5 d. 16:38
Atstatyto kurhauzo fasadą puoš medžio raižinių elementai.
Atstatyto kurhauzo fasadą puoš medžio raižinių elementai.
Palangos savivaldybės administracijos nuotrauka.

Praėjus net 17 metų nuo padegimo Palangos miesto simboliu laikomas kurhauzas šiemet pagaliau bus visiškai atstatytas ir džiugins kurortą.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) paskutinę 2018-ųjų dieną išdavė leidimą restauruoti ir atstatyti kurhauzo medinę dalį. „Darbų rangos konkursą planuojame skelbti pavasario pradžioje, tad šiemet vyks statybos. O kitais metais bus įrengiamas apie 1000 kvadratinių metrų ploto vidus, pritaikant naujas erdves kultūros, teatro ir kitiems poreikiams. Darbų pradžiai pinigų skirsime iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto, o didžiąją dalį finansavimo kurhauzo medinei daliai atkurti tikimės gauti iš valstybės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Atkurs autentą

XIX amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių statytas ir 2002 metais tyčia supleškintas Palangos kurhauzas padalytas į dvi dalis: mūrinę ir medinę. Pirmoji – kurorto savivaldybės nuosavybė, ji buvo atstatyta 2013-aisiais. Lėšų kurorto simboliui prikelti skyrė Palangos miesto savivaldybė, KPD bei Kultūros ministerija. Bendra suma anuomet siekė per 1 mln. eurų. Tačiau Jackų šeimai priklausiusios ir metų metus netvarkomos, apleistos medinės dalies laukė teisminiai ginčai. Tik 2017 metais Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad ši kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn, paimamo turto bendraturčiams sumokėjus per 10 tūkst. eurų. Savo ruožtu valstybei turi būti atlyginta kultūros vertybei dėl aplaidumo bei nepriežiūros padaryta 29,17 tūkst. eurų žala.

Jei viskas klostysis sėkmingai, medinė dalis turėtų iškilti iki šių metų pabaigos. Darbai gali kainuoti apie 2 mln. eurų.

Pernai Palangos merijos lėšomis buvo tvarkomi, restauruojami autentiški kurhauzo pamatai, mat galioja paveldosaugos reikalavimai ir negalima keisti objekto konfigūracijos. „Šie darbai – jau baigti. Lygiagrečiai buvo rengiamas medinės dalies atkūrimo techninis projektas, o dabar gavome ir leidimą restauruoti ją. Jei viskas klostysis sėkmingai, medinė dalis turėtų iškilti iki šių metų pabaigos. Darbai gali kainuoti apie 2 mln. eurų, tačiau Palangos savivaldybė tiek pinigų neturi. Kai vasarį tvirtinsime šių metų biudžetą, jame bus numatyta tam tikra lėšų suma (keli šimtai tūkstančių eurų) darbų pradžiai“, – teigė meras. Didžiąją dalį pinigų tikimasi gauti iš valstybės investicijų programos, pernai buvo pateikta ir paraiška Kultūros ministerijai.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad medinės dalies atkūrimas bus nemenkas iššūkis. „Ten yra daug nuostabių medžio raižinių, vėjalenčių, puošusių kurhauzą, daug detalių, kurių nenusipirksi, reikės kruopščiai gaminti. Tikslas – atkurti visus elementus, kurie buvo Tiškevičių laikais. Iki gaisro žmonės matė kurhauzą kitokį, nes daug detalių buvo sunaikintos sovietmečiu, nebelikę puošybos fragmentų. Visa tai bus atkurta, tad net ir tie žmonės, kurie lankėsi kurhauze iki gaisro, bus maloniai nustebinti. Bus tvarkoma ir aplinka“, – pasakojo ji.

Užmojis – festivaliai

Atstatyta mūrinė kurhauzo dalis sėkmingai naudojama kultūros reikmėms, todėl tokia pati paskirtis numatyta ir medinei daliai. Joje planuojama sukurti erdvę teatrui. Antrame aukšte būtų įrengtos administracinės patalpos, o apačioje – 300–400 vietų salė. Mūrinėje dalyje yra koncertinė erdvė, skirta 240 žmonių.

„Vietos, pritaikytos specialiai teatrui, Palangoje neturime. Kolektyvai rengia pasirodymus mokyklų aktų salėse. Ypač ne sezono metu norime rengti teatro festivalius – rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį. Žmonės galės atvykti į Palangą, aplankyti spektaklius“, – teigė Š. Vaitkus.

Svarstoma, kad medinėje dalyje galėtų įsikurti Palangos kultūros ir jaunimo centras. „Galbūt vieną salių skirtume liaudies amatams pristatyti. Į ją užsukę lankytojai, pavyzdžiui, pamatytų, kaip audžiama senovinėmis staklėmis, ir pamėgintų išmokti šio amato paslapčių. Idėjų gali būti daug, bet viskas priklausys nuo to, kokias erdves turėsime atkūrę pastatą, kas jose tilps. Žmonių poreikis lankytis kultūriniuose renginiuose – didžiulis. Norima eiti į koncertus, spektaklius“, – tikino kurorto vadovas.

Kultūrinę oazę su kurhauzu, Palangos koncertų sale puikiai papildytų ir rekonstruotas vienintelis kurorte „Naglio“ kino teatras, kurio likimas kol kas neaiškus. Vyriausybė yra nutarusi likviduoti UAB „Lietuvos kinas“, kuriai priklauso „Naglis“. Tvirtinama, kad pastatas nebus parduotas aukcione, ir toliau bus rodomas kinas, tačiau neaišku, kas tai darys. Palangos miesto merija yra išreiškusi preliminarų sutikimą perimti kino teatro pastatą, perduoti jį valdyti pavaldžiai įstaigai ir taip išsaugoti kultūros židinį.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"