Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga tapo uostamiesčiu 

2018 rugsėjo 28 d. 14:00
Pastatyti 6 metrų gylio Šventosios uostą kainuotų per 75 mln. eurų./KVJUD iliustracija
Pastatyti 6 metrų gylio Šventosios uostą kainuotų per 75 mln. eurų./KVJUD iliustracija

Oficialiai perdavusi Palangos savivaldybei Šventosios uosto turtą ir valdymo reikalus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nusikratė prieš 9 metus primestą administracinę ir finansinę naštą. Ar palangiškių entuziazmo sukurti jūrinį pramogų ir žvejybos centrą neišblaškys įplauką smėliu užnešantys vėjai, priklausys nuo galimybių pritraukti europinių lėšų molams tvarkyti.

Penktadienį dalyvaujant vyriausybės atstovams ir mokslininkams KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasirašė Šventosios uosto akvatorijos, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą.

Šventojoje pirmiausia žadama gerinti sąlygas žvejams.Vidos Bortelienės nuotrauka
Šventojoje pirmiausia žadama gerinti sąlygas žvejams.Vidos Bortelienės nuotrauka

Dar ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“. Naujai įmonei perduodamas formaliai beveik nulinės likutinės vertės materialusis turtas (21 namelis, kameros, stendai), tačiau nematerialiojo turto (projektavimo dokumentacijos iki statybos leidimo) vertė viršija 2,5 mln. eurų.

Palanga perėmė iniciatyvą

„Tiek milijonų sudėjus į dokumentaciją, būtų nedovanotina ją nukišti į stalčius. Žvelgiame plačiau – norime sutvarkyti Šventosios gyvenvietę. Uostas yra valstybės objektas, jį valdysime patikėjimo teise. Valstybės garbės reikalas turėti Šventosios uostą“, – kalbėjo Palangos meras.

Pasak jo, pirmajam etapui darbų gali prireikti iki 3 mln. eurų, ir permainas gyventojai galės stebėti jau artimiausiais metais. Darbus finansuoti numatoma iš ES žuvininkystės fondo. Paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl priekrantės žvejybos infrastruktūros tvarkymo numatoma teikti lapkričio mėnesį.

Seimui šiemet birželio 14 dieną pakeitus Šventosios uosto įstatymą, nuo liepos 1 dienos įsigaliojusi nauja teisės akto redakcija skelbia, kad Palangos miesto savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos yra koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą; užtikrinti saugią laivybą uoste; nuomoti uosto žemę; rinkti atlyginimą už uosto paslaugas; organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus; rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą ir t.t. Šioms funkcijoms vykdyti savivaldybė turi įsteigti įmonę, o laivybai koordinuoti – priimti į darbą uosto kapitoną.

Vyriausybės sprendimu iš KVVJUD jurisdikcijos Palangos miesto savivaldybei perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16,1 ha uosto teritorija, kurioje 7,4 ha sudaro uosto vidinė akvatorija. Šventosios uosto žemės dalis – 8, 7 ha, išorinė akvatorija – 209,6 ha.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Palangos savivaldybė, iki praėjusių metų buvo tik pasyvi uosto atkūrimo stebėtoja ir KVJUD siūlomos garbės perimti Šventosios uostą mandagiai atsisakydavo. Esą savivaldybė neturi galimybių gauti lėšų statyboms net pradėti. Tačiau vėliau taryba sutiko, sulaukusi Žemės ūkio ministerijos pažadų remti žvejybos infrastruktūrą ir Aplinkos ministerijos patikinimą, kad molų statyba yra valstybės aplinkosaugos projektas, sulaikantis smėlį nuo pernešimo į Latviją, todėl yra galimybių pritraukti ES lėšų iš kitų fondų.

Palangos politikų požiūriu, Šventojoje pirmiausia būtina gerinti sąlygas žvejams, įrengti šviežių žuvų turgelį, etnografinių rūkyklų, kavinę, be to, nupirkti nedidelę žemkasę.

Be molų – ne uostas

Palangos politikų požiūriu, Šventojoje pirmiausia būtina gerinti sąlygas žvejams, įrengti šviežių žuvų turgelį, etnografinių rūkyklų, kavinę.

Politiniu lygiu Šventosios uostas gaivinamas nuo pat šalies Nepriklausomybės atkūrimo, o teisinė bazė imta kurti Lietuvai tapus ES nare. Tuomet atrodė, kad planas iki 2012 metų nutiesti 100 metrų molus 9 metrų gylio išoriniam pramoginiam uostui gana realus. Buvo nubrėžta ir kainos gairė – 43,5 mln. eurų (150 mln. litų). Tačiau 2009 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iš ES gautus jūrinei infrastruktūrai pinigus – 29 mln. eurų (100 mln. litų) – nukreipė į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Apie Šventosios uosto istoriją, siekiančią 1678 metus, kai anglai ten pastatė pirmąsias prieplaukas, kalbėję Klaipėdos universiteto mokslininkai, atsižvelgdami į visų ankstesnių vyriausybių neįgyvendintus planus atkurti Šventosios uostą, neslėpė skepsio. Jie abejoja Palangos savivaldybės pajėgumu kurti uostą, mano, kad gali būti nueita teritorijos privatizacijos keliu, nors Lietuvai tiesiog būtina turėti rezervinį uostą.

Nesėkmingai Šventosios uostas buvo gaivintas 2011 metais - atidaryto uosto įplauka jau po 10 dienų buvo užversta smėliu.Vidos Bortelienės nuotrauka
Nesėkmingai Šventosios uostas buvo gaivintas 2011 metais - atidaryto uosto įplauka jau po 10 dienų buvo užversta smėliu.Vidos Bortelienės nuotrauka

Bet Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis patikino, kad perduoti Šventosios uostą Palangos savivaldybei yra tinkamas ir apgalvotas sprendimas. Anksčiau KVJUD yra gavusi Europos Komisijos atsakymą, kad komercinio uosto infrastruktūrai, kaip tuo metu buvo numatyta dokumentuose, negalima skirti lėšų. O savivaldybei atsiveria durys į žuvininkystės fondą. Jo manymu, uostą tvarkyti padės ir priekrantės žvejų asociacija.

„Lietuvos žinios“ ne kartą rašė, kaip nesėkmingai Šventosios uostas buvo gaivintas 2011 metais – atidaryto uosto įplauka jau po 10 dienų buvo užversta smėliu. Tąkart prieplaukų statyboms ir akvatorijos valymui išleista beveik 2,6 mln. eurų (9 mln. litų).

„Sweco Lietuva“ 2016 metais parengtame projekte, kurį finansavo KVJUD, buvo nurodyta, kad pastatyti 6 metrų gylio uostą kainuotų per 75 mln. eurų. Šie pinigai išskaidyti į 6 projekto dalis, o kiekvienas etapas, nepriklausomai nuo kito, galėtų vykti pagal finansines galimybes. Pats brangiausias – pirmasis etapas, apimantis molų statybą, kuri vertinama daugiau kaip 30 mln. eurų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"