Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga siūlys naują turistinį perliuką 

2019 vasario 12 d. 07:30
Taip mineralinio vandens biuvetė atrodė 1985 metais. 
Taip mineralinio vandens biuvetė atrodė 1985 metais. 
<span style="font-size: 14.6667px;">Jurgitos Vanagės nuotrauka</span>

Kuriami planai populiariausioje Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje įrengti naują skverą ir atgaivinti praėjusiame amžiuje veikusią mineralinio vandens biuvetę.

Apie tokius užmojus prabilęs didžiausio šalies kurorto meras Šarūnas Vaitkus prisiminė, kad jam pačiam dar vaikystėje yra tekę ragauti specifinio skonio vandens, išgauto iš žemės gelmių netoli jūros tilto.

„J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje esantį sklypą valdantys verslininkai žadėjo merijai netrukus pristatyti biuvetės atstatymo projektą. Prie to sklypo yra miestui priklausanti erdvė su pušynu. Ten kadaise buvo skveras, yra ir senų, dabar jau užžėlusių takų likučių, apšvietimo stulpai. Šią vietą planuojama sutvarkyti ir paversti jaukia atokvėpio oaze su fontanu, suoliukais, gėlynais“, – pasakojo jis.

Pradžia – kioskelis

Turizmo specialistai pažymi, kad Palanga jau seniai pavydi Birštonui bei Druskininkams, kurie puikiai panaudoja savo mineralinio vandens klodus ir šioje srityje turi senas tradicijas. Šiuo aspektu prie jūros esančiam kurortui yra kur pasitempti ir ką prisiminti.

Dar tarpukariu, 1937 metais, J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, šalia kurhauzo, buvo pastatytas medinis mineralinio vandens pardavimo kioskas. Jį projektavo garsus to meto architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Palangos biuvetė apie 1960 metus. / Palangos miesto viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Palangos biuvetė apie 1960 metus. / Palangos miesto viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Prie nedidelio kioskelio buvo įrengta terasa, kurioje besimėgaujantieji gėrimu galėdavo atsisėsti prie staliukų ir pasislėpti nuo saulės po margaspalviais skėčiais. Mineralinio vandens kioskas anuomet buvo itin populiarus, nors jame, tikėtina, pardavinėtas vanduo iš Birštono ar Druskininkų.

Gręžinys liko

Savo mineralinio vandens gręžinį, biuvetę (statinį ant mineralinio vandens šaltinio, iš kurio imamas trykštantis gydomasis vanduo) Palanga turėjo tik po Antrojo pasaulinio karo. Ši gysla nėra sunaikinta ir šiandien.

„Atsimenu buvus tokį statinį J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje, priešais dabartinį batutų parką. Ten buvo galima atsigerti labai specifinio skonio mineralinio vandens, kuris buvo imamas tiesiai iš gręžinio. Jis tebėra, tačiau jau kelis dešimtmečius nebenaudojamas. Sklypas, kuriame buvo biuvetė, pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo privatizuotas. Dabar verslininkai ėmė rodyti iniciatyvą vėl pradėti naudoti gręžinį ir pastatyti biuvetę. Teritorijos specialusis planas tai leidžia“, – dėstė Š. Vaitkus.

Taip mineralinio vandens biuvetė atrodė 1985 metais. / Jurgitos Vanagės nuotrauka
Taip mineralinio vandens biuvetė atrodė 1985 metais. / Jurgitos Vanagės nuotrauka

Gerai prisimenančiųjų J. Basanavičiaus gatvės biuvetę yra ne vienas. Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad vietinis mineralinis vanduo buvęs labai savito skonio.

„Tas gręžinys buvo padarytas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje kartu su kitais giluminiais gręžiniais visoje Lietuvoje. Prisimenu vandens skonį: toks sūrokas, be angliarūgštės. Bet tai ir buvo ne nuolat vartoti skirtas, o gydomasis vanduo. Manau, atnaujinti jo išgavimą ir atstatyti biuvetę būtų puiki iniciatyva. Žmonės noriai eitų paragauti vietinio mineralinio vandens“, – svarstė jis.

Pušynėlyje už reliktinių kopų norima įrengti skverą, o gretimame sklype - atgaivinti mineralinio vandens gavybą.Jurgitos Vanagės nuotrauka
Pušynėlyje už reliktinių kopų norima įrengti skverą, o gretimame sklype - atgaivinti mineralinio vandens gavybą.Jurgitos Vanagės nuotrauka

Remiantis 1961 metais išleistoje knygoje „Palanga“ pateiktais duomenimis, šio kurorto mineralinis vanduo pasižymi įvairia chemine sudėtimi: jame yra natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies, chloridų, sulfatų ir kt.

Be kita ko, dar vienas mineralinio vandens gręžinys, tik jau nebenaudojamas, buvo anksčiau veikusioje sanatorijoje „Eglė“. Kadaise buvo galima įsigyti ir šio vandens, pavadinto „Ramigė“.

Artezinis vandens gręžinys yra prie Palangos kurhauzo, jis iškastas dar Tiškevičių laikais. Dabar toje vietoje trykšta fontanėlis.

Dar vienas traukos taškas

Verslininkai žadėjo Palangos merijai netrukus pristatyti biuvetės atstatymo projektą.

Netoli buvusios biuvetės prie J. Basanavičiaus gatvės plyti nedidelis pušynėlis su reliktinėmis kopomis. Anot Š. Vaitkaus, šią erdvę netolimoje ateityje planuojama sutvarkyti bei pritaikyti poilsiui.

„Nepriklausomai nuo to, ar mineralinio vandens kioskelis bus atstatytas, norime pušynėlyje sukurti naują poilsio oazę. Pernelyg ilgai tas sklypas buvo apleistas. Kurortui reikia kuo daugiau patrauklių, reprezentacinių erdvių, atokvėpio kampelių. Jeigu būtų sutvarkyta ši Palangos širdyje esanti teritorija, kurortas dar labiau pagražėtų. Panašų projektą įgyvendinome prie „Kupetos“. Ten irgi buvo apleista teritorija, o dabar įrengtas vaikų pasakų parkas“, – teigė kurorto meras.

Jis akcentavo, kad įrengiant skverą natūrali gamta nebūtų liečiama: išliktų ir reliktinės kopos, ir pušys. „Kraštovaizdžio ten negalima gadinti“, – tikino Š. Vaitkus.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė būsimus planus pavadino dar vienu kurorto perliuku.

„Tai būtų išskirtinis turistų traukos taškas – ir skveras, ir biuvetė. Palanga pavydi Birštonui, Druskininkams, kur mineralinis vanduo naudojamas ir gydyklose, ir gerti. Mūsų kurorte to labai trūksta. Žinome, kad artimiausiu metu mineralinio vandens gydyklas atidarys sanatorija „Gradiali“. O geriamojo vandens kioskelio atstatymas būtų dar vienas džiugus įvykis, padedantis kurti balneologinio kurorto įvaizdį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika