Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringos gydykloms – nauja viltis 

2018 lapkričio 23 d. 08:05
Planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės Nidoje statyti jūros terapijos centrą.
Planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės Nidoje statyti jūros terapijos centrą.
Antano Razmos nuotrauka

Artimiausiu metu bus inicijuojami ir Vyriausybei teikiami teisės aktų pakeitimai, palankūs statyti jūros terapijos centrą Nidoje.

Pagal dabar galiojančius įstatymus Nidoje galėtų atsirasti nebent sanatorija, kurioje neturėtų būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos, o tai – beviltiška situacija investuotojams, tad idėja jau daugiau kaip 20 metų taip ir sklando ore. „Po susitikimo su ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi sutarėme, kad Neringos merija pateiks būtinų teisės aktų pakeitimų paketą. Tada Ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, inicijuos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimus. Būtent tuos, kurie yra susiję su gydyklų Nidoje statybomis. Jos visiškai pakeistų mūsų kurortą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Anot jo, jūros terapijos centras padėtų išspręsti iki šiol esą amžiną Kuršių nerijos sezoniškumo problemą. Beje, šios bėdos nebeturi Druskininkai ir Birštonas.

Atgraso verslą

Prieš keletą metų parengtoje mokslinėje kurortologijos studijoje pabrėžiamas milžiniškas Kuršių nerijos potencialas teikti sveikatinimo paslaugas naudojant tiek dumblą, tiek jūros vandenį, tiek geoterminius išteklius ar gintarą. Jūros terapijos centrui įkurti savivaldybė yra numačiusi ir žemės sklypą pajūryje, prie centrinio Nidos pliažo.

Tačiau dėl itin griežtų įstatymų ir verslui daromų barjerų neatsiranda norinčiųjų investuoti Kuršių nerijos pusiasalyje. Neringoje taikoma labai daug griežtų apribojimų ir reikalavimų, todėl jūros terapijos centras negalėtų būti kuriamas kaip sanatorija, reabilitacijos ar gydomasis SPA centras. Lieka vienintelis galimas jūros terapijos oazės variantas – gydykla, kurioje negalėtų būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos.

„O juk objektas – maždaug 14 tūkst. kv. m ploto! Verslininkai, investavę į gydyklas Druskininkuose, kituose miestuose, domėjosi tuo, tačiau sužinoję, kad čia nebus galima statyti viešbučio, teikti apnakvindinimo paslaugų, nepanoro investuoti milijonų. Juk tokiomis sąlygomis paslaugos gydykloje kainuotų brangiau nei nuvykus į sanatoriją, pavyzdžiui, Izraelyje“, – aiškino D. Jasaitis. Norint įteisinti galimybę statyti objektą, kuriame būtų galima ir nakvoti, būtina pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planą. „Anksčiau reikėjo keisti visą planą, o dabar dėl tam tikrų lokalių objektų jau leidžiama koreguoti tik tam tikrą plano dalį. Nebereikia tų ilgiausių ir sudėtingiausių procedūrų, kurios būdavo atliekamos koreguojant visą planavimo dokumentą. Ūkio ministras V. Sinkevičius žadėjo, kad inicijuos procedūras, kurių mums verkiant reikia“, – dėstė meras.

Savivaldybės siekis – galimybė statyti jūros terapijos centrą, kuriame būtų teikiamos ir apnakvindinimo paslaugos. „Tačiau dar reikės suderinti, kaip bus koreguojamas užstatymas: ar bus didinamas tankis, ar keičiamas sklypo dydis, kad gydyklose galėtų tilpti pakankamai poilsiautojų. Verslininkai – tiek Lietuvos, tiek užsienio – labai domisi ir yra suinteresuoti tokio objekto galimybe. Tačiau kol jos nėra, tol viskas stovi vietoje. Ir taip yra jau daugiau nei du dešimtmečius“, – piktinosi D. Jasaitis.

Mažintų sezoniškumą

Neabejojama, kad modernios gydyklos Nidoje gerokai pakeistų kurortą. „Liūdnai juokaujame, jog dabar, siūlydami paslaugas turistams, Kuršių nerijoje „pardavinėjame orą“. Juk viskas čia priklauso nuo oro sąlygų. Kai prastas oras, arba šaltuoju metų laiku nerijoje nėra ką veikti. Na, žinoma, galima pasivaikščioti pajūriu, pakvėpuoti grynu oru, pasimėgauti pušynais, kopomis, paplūdimiais, tačiau ar ilgai tai žmonėms įdomu? Jūros terapijos centras būtų ledlaužis. Jis išspręstų sezoniškumo problemą. Pavyzdžiui, Druskininkai, Birštonas šios bėdos nebeturi būtent dėl to, kad ten visus metus veikia sanatorijos, gydyklos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė. Anot jos, neringiškiai stebisi, kodėl tokiame specifinei sveikatinimo veiklai pritaikytame kurorte nėra elementarių gydyklų, sanatorijų, o jose – viso moderniems kurortams būdingo paslaugų paketo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Jau pati Kuršių nerija yra tarsi gydykla, tačiau žmonėms reikia ir šiuolaikiškų sveikatinimo, terapijos paslaugų. Rudenį, žiemą, pavasarį mūsų kurortuose teikiamų paslaugų turistams spektras yra labai menkas. Skurdi ta pasiūla, nors viešbučiai stengiasi bent simboliškai ją didinti vienu kitu nedideliu SPA centru. Tačiau to neužtenka“, – teigė E. Lubickaitė.

Aistringo žvejo D. Jasaičio nuomone, jūros terapijos centras būtų sausakimšas būtent žiemą, kai Kuršių marios užsitraukia ledu. „Visi žinote, kad tada ant marių su meškerėlėmis stintoms gaudyti suplūsta kone trečdalis Lietuvos. Į kurortą atvyktų ir vyrai, ir žmonos: vyrai žvejotų ant ledo, o moterys mėgautųsi jūros terapijos centro teikiamais malonumais“, – juokavo meras.

Pasibaigus šiltajam metų sezonui Kuršių nerijoje turistams teikiamų paslaugų spektras labai sumažėja./Deniso Nikitenkos nuotrauka
Pasibaigus šiltajam metų sezonui Kuršių nerijoje turistams teikiamų paslaugų spektras labai sumažėja./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Gydomasis purvas

Verta priminti, kad gamtos turtų panaudojimo tradicijos Neringoje siekia dar XX amžiaus pradžią. 1905 metais Juodkrantėje buvo pastatytas poilsio kompleksas „Luizės vonios“ (vok. „Luisenbad“). Jame įrengtos gydomosios vandens, angliarūgštės ir purvo vonios netrukus tapo savotiška Juodkrantės kurorto vizitine kortele.

Manoma, kad purvas gydykloms buvo imamas iš Kuršių marių dugno. Deja, dabar šio komplekso žvejų kaimelyje nelikę nė pėdsako. KNNP direktorė ir Neringos savivaldybės tarybos narė Aušra Feser „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi, kad net parko tvarkymo plane įrašyta, jog sapropelis – viena iš naudingųjų iškasenų.

„Prieš keletą metų paimti to dumblo mėginiai ir Klaipėdos universiteto užsakymu vienoje Vokietijos laboratorijoje atlikti preliminarūs jo kokybės tyrimai atskleidė, kad sapropelis (dumblo nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug organinių medžiagų) itin tinka žmonėms gydyti. Pašildytas jis geriau išlaiko šilumą, turi labai daug mineralinių medžiagų. Buvo atlikti ir geologiniai žvalgymai. Paaiškėjo, kad gydomojo dumblo klodai pusiasalyje yra 6–7 metrų gylyje po žeme, o marių dugne – 3–4 metrų gylyje“, – pasakojo KNNP vadovė. Sapropelis gali būti naudojamas ne tik odos procedūroms, pašildytas jis efektyviai padeda gydyti sąnarių ligas.

Darius Jasaitis: "Jūros terapijos centras būtų ledlaužis. Jis padėtų išspręsti sezoniškumo problemą.“
Darius Jasaitis: "Jūros terapijos centras būtų ledlaužis. Jis padėtų išspręsti sezoniškumo problemą.“
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"