Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Merai nori daugiau pinigų 

2018 lapkričio 14 d. 06:00
Alinos Ožič nuotrauka

Merijos kreipėsi į šalies valdžią su prašymu kitąmet nemažinti joms skiriamo finansavimo beveik 160 mln. eurų (mat tiek mažiau gyventojų pajamų mokesčių savivaldybės gali surinkti būtent dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų) ir kompensuoti prarastas lėšas.

Tačiau Finansų ministerija kol kas nemato priežasčių, kodėl galėtų prireikti tokių kompensacijų. Ministerijos pozicijai pritaria ir kai kurie Seimo politikai.

Norėtų prisiimti mažiau naštos

50 savivaldybių merai Lietuvos savivaldybių asociacijos ( LSA) tarybos posėdyje nutarė kreiptis į šalies valdžią, kad padidinusi neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) valstybė suteiktų merijoms kompensaciją dėl netektų Gyventojų pajamų mokesčio (GMP) pajamų. Skaičiuojama, kad kitais metais dėl tos pačios priežasties sumažės net 48 šalies savivaldybių numatomos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Savivaldos vadovų nuomone, dėl prarastų pajamų, prarasta suma turėtų būti paskirstoma ne vienodai (po 50 proc. valstybės biudžetui ir tiek pat – savivaldybių), o kitokia proporcija: 80 proc. turėtų tekti valstybės biudžetui ir 20 proc. – savivaldybių biudžetams.

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, – pabrėžė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

LSA viceprezidentas, Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad savivaldybėms GPM yra pagrindinis lėšų šaltinis, iš kurio jos privalo išgyventi, tačiau praradimų dydis kiekvienoje merijoje gali būti labai skirtingas – nuo kelių tūkstančių eurų iki dešimčių ar šimtų tūkstančių. „Savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybės biudžete kažkodėl lieka apie 17 proc. pajamų, visos kitos skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Beje, tokių funkcijų nuolat daugėja, tik finansavimo joms nedažnai sulaukiame“, – sakė jis.

Skaičiuoja milijonais

LSA direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais ekonomistas Rimantas Čapas yra apskaičiavęs, kad savivaldybių biudžetai 2019 metais neteks 160 mln. eurų numatomų GPM pajamų, tiek pat ir valstybės biudžetas. Taip nutiks dėl to, kad Seimas būsimiems trejiems metams patvirtino didesnį NPD: nuo 2019 metų jis bus 300 eurų, nuo 2020-ųjų – 400 eurų, o nuo 2021 metų – 500 eurų. Jis bus taikomas su darbo santykiais susijusioms mėnesio pajamoms, neviršijančioms 2 vidutinių darbo užmokesčių. Be to, nuo kitų metų Seimas nuo 21 iki 20 proc. sumažino Vyriausybės siūlytą GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

R. Čapo skaičiavimais, atliktais remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais savivaldybių biudžetai neteks daugiau nei 237,25 mln. eurų GPM pajamų. O per trejų metų laikotarpį (2019–2021 metus), kai įsigalios Seimo šiemet patvirtintas NPD, savivaldybės praras daugiau kaip 716,6 mln. eurų. 2019–2023 metais, kai baigsis 2014–2020 metų Europos Sąjungos projektų finansinis laikotarpis, savivaldybės neteks daugiau nei 1,355 mlrd. eurų numatomų GPM pajamų. Ekonomisto nuomone, tai galima vertinti kaip „gudriai įteisintą“ pajamų atėmimą iš savivaldybių valstybės biudžeto naudai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Darius Sadeckas: "Pasiūlymas didinti savivaldybėms kompensuojamąją dalį reiškia, kad tokia pinigų suma turėtų būti sumažinti asignavimai socialiai jautrioms valstybės sritims."
Darius Sadeckas: "Pasiūlymas didinti savivaldybėms kompensuojamąją dalį reiškia, kad tokia pinigų suma turėtų būti sumažinti asignavimai socialiai jautrioms valstybės sritims."

Seimo prerogatyva

Finansų viceministras Darius Sadeckas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pagal galiojantį Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą dalį GPM kompensavus savivaldybėms (2019 metais joms numatyta kompensuoti 88,8 mln. eurų), tiek valstybės biudžetas, tiek savivaldybių biudžetai dėl pajamų iš GPM netekimo turėtų dalytis vienodai.

Tiesa, D. Sadeckas patvirtino, kad LSA yra pateikusi Seimui pasiūlymą didinti kompensuojamą sumą. Merų pasiūlymas iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų 93,6 mln. eurų. „Bet koks pasiūlymas keisti įstatymų nuostatas ir didinti savivaldybėms kompensuojamąją dalį reiškia, kad tokia pinigų suma mažėtų valstybės biudžeto pajamos, todėl atitinkamai turėtų būti sumažinti iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai socialiai jautrioms valstybės sritims, struktūrinėms reformoms įgyvendinti“, – pabrėžė viceministras.

Kęstutis Vaitukaitis: „Savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybės biudžete kažkodėl lieka apie 17 proc. pajamų, visos kitos skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, o jų nuolat daugėja.“
Kęstutis Vaitukaitis: „Savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybės biudžete kažkodėl lieka apie 17 proc. pajamų, visos kitos skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, o jų nuolat daugėja.“

Priežasčių nemato

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas tikino, jog kiekvieną rudenį, prieš Seime tvirtinant valstybės biudžetą, kiekviena iš jo išlaikoma šalies institucija (taip pat ir savivaldybės) siekia, kad joms būtų skirtas kuo didesnis finansavimas. Taip buvo tiek valdant dešiniosioms, tiek kairiosioms, tiek kitokioms partijoms. „Visi skundžiasi, kad gali būti nuskriausti, kad yra didelė rizika nesurinkti planuojamų pajamų“, – ironizavo K. Glaveckas.

Pasak parlamentaro, persvarstyti GPM paskirstymą valstybės ir savivaldybių biudžetams vertėtų tik tuomet, kai jau bus aišku, kad iš tikrųjų tiek mokesčių, kiek turi būti surinkta, nesulaukiama. Juk kol kas planuojama, kad savivaldybių pajamos ateinančiais metais išaugs beveik 40 mln. eurų. Todėl egzistuoja nebent rizika nesurinkti reikiamos GPM sumos. Kitokių realių priežasčių jis teigė nematantis. Be to, anot K. Glavecko, būtų sudėtinga iš anksto keisti proporciją ir dėl to, kad jau suskaičiuoti būsimų metų balansai, numatyti ir suskaičiuoti ateinančių metų ištekliai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"