Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Mažoji Lietuva atsidūrė simbolikos girnose 

2018 gruodžio 13 d. 12:47
Briedžio simbolis tapo Lietuvos heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos etnoregiono savivaldybių nesantaikos objektu.
Briedžio simbolis tapo Lietuvos heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos etnoregiono savivaldybių nesantaikos objektu.
Emilijos Razmienės nuotrauka

Mažąją Lietuvą dar 2014 metais oficialiai pripažinus penktuoju šalies etnografiniu regionu, batalijos dėl jo heraldikos nesibaigia ir persikels į prezidentūrą. To priežastis – briedžio simbolis.

Artimiausiu metu septynių Mažosios Lietuvos regionui priklausančių savivaldybių atstovai kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prašys apginti teisę laisvai rinktis simboliką.

„Jau dvejus metus dirbama kuriant Mažosios Lietuvos herbą. Šiame procese dalyvauja ne tik savivaldybių atstovai, bet ir istorikai. Herbo skyde pasiūlėme pavaizduoti briedį, jis yra nuo seno šiam kraštui itin būdingas gyvūnas. Simbolis. Nepatvirtino ir atsakė, kad tai – vokiškas leitmotyvas. Na, visiškas absurdas, todėl kreipsimės į prezidentę, kurios dekretu ir yra sudaryta Heraldikos komisija. Su mumis norima elgtis kaip su aneksuota teritorija, kai valdžia yra primetama iš Vilniaus. Gal mes patys geriau žinome, kas yra mūsų simbolis?“ – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Tai, jog Mažosios Lietuvos heraldikos parinkimo procedūros yra precedento šalyje neturintis atvejis, pripažino ir uostamiesčio istorikai.

Įvairialypis kraštas

Mažosios Lietuvos etnoregionui yra priskiriamos teritorijos, esančios Klaipėdos mieste, Neringos ir Pagėgių, Šilutės savivaldybėse, Tauragės, Jurbarko ir Klaipėdos rajonų seniūnijose. Istorikai pažymi, kad šis etnokultūrinis vienetas yra itin sudėtingas.

Ikivalstybiniu laikotarpiu (iki XIII a.) dabar vadinamoje Mažojoje Lietuvoje glaudėsi ne viena baltų gentis. Tai ir kuršiai (uostamiestis, Klaipėdos rajonas), ir skalviai (Pagėgiai, Tauragė), atskirai minima Lamatos žemė (Šilutės rajonas ir dalies Klaipėdos rajono savivaldybių teritorija). Viduramžiais kraštą okupavo Kryžiuočių ir Livonijos ordinai. Dar vėliau jis priklausė Prūsijos imperijai, Vokietijai, kol 1923 metais Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas) po karinio perversmo buvo prijungta prie Didžiosios Lietuvos. 1939 metais kraštą aneksavus hilterinei Vokietijai, istorijos vingiai vėl komplikavosi.

Pripažįstama, kad Mažoji Lietuva – savitas, itin turtingas ir atskiras mūsų šalies etnoregionas. Čia susipina senoji baltų tradicija, vokiečių, lietuvininkų, net žemaičių paveldas.

Būtent regiono istorinis įvairialypiškumas, regis, ir įžiebė konfliktą kuriant Mažosios Lietuvos simboliką.

Žvelgiant istoriškai, turbūt tik Žemaitija gali pasigirti archajišku herbu – lokiu. Kitiems etnografiniams regionams teko sukurti herbus, kuriais, beje, ne visi liko patenkinti. Pavyzdžiui, Aukštaitijos herbas – sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje. Herbo skydą laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinės juostos su raudonos spalvos užrašu „Patriam tuam mundum existima“ (lot. Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu). Herbas patvirtintas 2006 metais.

Dzūkijos herbas – mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas karys, dešinėje rankoje laikantis auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą paauksuota galva ir papėde. Ant sijos padėtą herbo skydą laiko dvi sidabrinės lūšys. Ant sijos pakabintas sidabrinis kaspinas su mėlynų raidžių užrašu: „Ex gente bellicosissima populus laboriosus“ (lot. Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės). Herbas patvirtintas 2003 metais.

Ėjo nepramintu taku

Kai Mažoji Lietuva nacionaliniu lygiu buvo pripažinta atskiru etnoregionu, susikūrė ir Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba. Jos vadovė Vilma Griškevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kuriant herbą buvo eita dar nepramintu taku.

„Nes mes patys pasiūlėme herbą. Deja, Heraldikos komisija jo nepatvirtino. Suprantame, kad simbolių kūrimas – ilgas procesas. Mūsų atveju toks ir buvo, dirbome kelerius metus, dalyvavo visų septynių Mažosios Lietuvos savivaldybių atstovai, istorikai. Vyko daug diskusijų, tuomet pasiūlyta naudoti, mūsų manymu, reprezentatyvius šio krašto simbolius“, – pasakojo ji.

Vienas pirminių herbo variantų – auksinis briedis mėlyname skyde, kurį įrėmina du skydininkai – Livonijos ordino riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Po skydu – kaspinas su šūkiu „Salus publica suprema lex“ (lot. Žmonių gėris – aukščiausias įstatymas).

„Lietuvos žinių“ šaltinių teigimu, bus keičiama skydininkų tema: kuršė moteris liks, bet vietoj Livonijos ordino riterio ketinama vaizduoti baltų genties karį. Visgi didžiausia ir absurdiškiausia diskusija užvirė dėl briedžio vaizdinio.

Užkliuvo briedis

„Jau trijų Lietuvos vietovių herbuose (Lazdijų, Imbrado ir Širvintų) yra naudojamas briedžio, kurį, beje, galima sutikti įvairiose Lietuvos vietovėse, simbolika. Briedis būtent šio regiono heraldikoje transliuotų politiškai nekorektišką konotaciją, įstvirtinusią visuomenėje“, – teigiama Heraldikos komisijos oficialiame rašte. Išties briedžio simbolis buvo itin plačiai naudojamas reklamuojant Rytprūsius prieš Antrąjį pasaulinį karą. Briedžio galva buvo ir vermachto 291 pėstininkų divizijos emblema.

Klaipėdos vicemeras A. Šulcas tikino, jog minėtas laukinio gyvūno simbolio naudojimo heraldikoje „embargas“ yra absurdiškas.

„Jie mums pasakė, kad tai vokiečių simbolis. Tai gal ir Žemaitijos herbe pavaizduotos meškos negalima naudoti, nes Berlyno herbe – lokys? Kovosime už mūsų briedį. Tai yra labai stiprus šio krašto simbolis. Yra daug senovinių atvirukų, kuriuose būtent briedis vaizduojamas reprezentuojant pamarį. Net Klaipėdoje, ne tik Kuršių nerijoje, briedį galima sutikti prie gyvenamųjų namų. Per uostamiestį driekiasi jų migracijos kelias. Tačiau Heraldikos komisija šį gyvūną pripažino kaip nacistinį simbolį“, – stebėjosi jis.

Todėl artimiausiu metu bus kreipiamasi į prezidentę D. Grybauskaitę, kad būtų įvertinti Heraldikos komisijos veiksmai.

„Gal jiems nepatiko, kad mes patys pasiūlėme savo simbolį? Jis buvo parinktas po ilgų diskusijų, dalyvaujant ir savivaldybių atstovams, ir istorikams. Negi grįžtame į kažkokius viduramžius ar sovietmetį? Gyvename XXI amžiuje, tad negalima kovoti su kelių šimtmečių istorija. Tie laikai baigėsi“, – kalbėjo Klaipėdos vicemeras.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"