Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuvos švyturių turizmas skendi tamsoje 

2018 rugpjūčio 24 d. 08:00
Svarstoma, kad patraukliausias žmonėms lankyti galėtų būti Klaipėdos švyturys.
Svarstoma, kad patraukliausias žmonėms lankyti galėtų būti Klaipėdos švyturys.
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Gretimose valstybėse ir visame pasaulyje senieji švyturiai yra paversti lankomais objektais – jie pritraukia galybę turistų ir leidžia geriau pažinti jūrinį paveldą. Tačiau Lietuvoje esančių jūrinių švyturių visuomenei nesugebama atverti daugybę metų, nors apie tokius ketinimus kalbama nuolat.

„Visos šalies valdžios žadėjo pakeisti Saugios laivybos įstatymą, kad jame būtų numatyta galimybė veikiančius švyturius pritaikyti pažintiniam turizmui. Žadėjo, bet nieko taip ir nepadarė. Lenkai jau prieš 20 metų atvėrė visuomenei savo švyturius. Juos galima lankyti ir Latvijoje, Estijoje, o mūsų unikalūs jūrinio paveldo objektai, užrakinti po devyniomis spynomis, tyliai nyksta, nes yra prižiūrimi tik simboliškai“, – situaciją „Lietuvos žinioms“ apibūdino farologas, keliautojas Aidas Jurkštas.

Susisiekimo ministerijos atstovai patikino, kad principinės nuostatos drausti žmonėms lankyti švyturius nėra, tačiau pirmiausia juos būtina tam pritaikyti, pasirūpinti saugumu.

Pažada ir pamiršta

Lietuvoje šiuo metu yra septyni švyturiai, bet pažintiniam turizmui atverti vos du, ir tie – neveikiantys: Ventės rago bei Uostadvario. Mariose esantis Pervalkos švyturys pasiekiamas tik vandens keliu. Ant jūros kranto laivams kelią rodo Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturiai, tačiau nė vienas jų nėra atviras lankytojams.

Neseniai, minint Pasaulinę švyturių dieną, laikinai duris buvo atvėręs Klaipėdos švyturys. Jis sulaukė smalsuolių antplūdžio. „Per dieną švyturį aplankė apie 1,5 tūkst. žmonių. Kai kurie jų dešimtmečius gyvena šalia, Melnragėje, bet nė karto nebuvo užlipę į viršų. Todėl kaip maži vaikai džiaugėsi galimybe išvysti šį navigacinį objektą iš vidaus, pasigrožėti uosto vartų panorama. Kopė ir senjorai, ir mažamečiai, ištisos šeimos. Tačiau tokia akcija buvo vienkartinė. Dienai pavyko atverti ir Šventosios, Nidos švyturius. Žmonių reakcija buvo tokia pat“, – pasakojo knygą apie Lietuvos švyturių istoriją parašęs A. Jurkštas.

Anot jo, pažinimo požiūriu perspektyviausi būtų Klaipėdos ir Nidos švyturiai, tačiau nė viena valdžia taip ir nesugebėjo bent jau parengti teisinės galimybės pritaikyti statinius lankytojams. „Reikia koreguoti Saugios laivybos įstatymą, pagal kurį dabar veikiantys švyturiai skirti tik navigacijai. Jų pritaikymas pažintiniam turizmui nenumatytas. Todėl kol nebus pakeista įstatymų bazė, pastangos ką nors daryti liks bevaisės. Beje, įstatymą bandyta keisti, ir ne kartą, diskutuota su Susisiekimo ministerija, tačiau dokumentai paprastai nuguldavo į stalčius. Pasikeitus valdžiai situacija kartodavosi. Per 28 nepriklausomos Lietuvos metus taip ir nesugebėta atlikti, regis, tokių paprastų namų darbų“, – apgailestavo farologas.

Esą dabar visiems jūriniams švyturiams prižiūrėti samdomas tik vienas žmogus, trūksta nuolatinės priežiūros, todėl nuo sienų byra tinkas, kaupiasi drėgmė, statiniai nyksta.

Naudotų edukacijai

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

A. Jurkšto manymu, idealiausiai lankytojams galėtų būti pritaikytas Klaipėdos švyturys. „Žvelgiant istoriškai uostamiesčio švyturys buvo miestiečių traukos vieta: palei marias driekėsi pasivaikščiojimų promenada, šalia veikė lauko kavinė. Pati Prūsijos karalienė Luisė su tarnaite ir vaikais yra kopusi į jį pasigrožėti miesto, uosto įplaukos panorama. Galima būtų atgaivinti šį navigacinį paveldą: apačioje įrengti kavinukę, švyturio prižiūrėtojo pastate – edukacinę erdvę apie švyturių istoriją, Baltijos švyturių muziejų. Esu sukaupęs nemenką kolekciją eksponatų, susijusių su švyturiais. Mielai ją paskolinčiau“, – kalbėjo farologas.

Jam keista, kodėl Lietuvoje randama tariamai neįveikiamų biurokratinių kliūčių neleisti žmonėms lankyti švyturių, nors kitos valstybės sugeba įgyvendinti tokias idėjas. „Yra įvairių būdų. Pavyzdžiui, kai kur užsienyje veikiančius švyturius prižiūri dvi organizacijos. Valstybinė rūpinasi navigaciniais reikalais, samdo prižiūrėtoją, o pats pastatas perduodamas kokiai nors nevyriausybinei organizacijai, draugijai, kurių nariai – dažniausiai buvę ir esami švyturių darbuotojai, entuziastai, visuomenininkai, verslininkai. Objektai veikia išskirtinai vasaros sezonu, nuo gegužės iki rugsėjo. Šaltuoju metų laiku mokyklose pasakojama apie švyturius, o vėliau moksleiviai lanko juos. Lenkijoje virtinės autobusų atvažiuoja“, – tikino A. Jurkštas. Esą statinio globą perėmusi organizacija pati rūpinasi jo priežiūra, lankytojų saugumu, ieško finansavimo šaltinių, nes vien pajamų iš bilietų nepakanka.

Aidas Jurkštas: "Lenkai jau prieš 20 metų atvėrė visuomenei savo švyturius. Juos lankyti galima ir Latvijoje, Estijoje, o mūsų jūrinio paveldo objektai, užrakinti po devyniomis spynomis, tyliai nyksta, nes jų priežiūra – tik simbolinė./"Asmeninio archyvo nuotrauka
Aidas Jurkštas: "Lenkai jau prieš 20 metų atvėrė visuomenei savo švyturius. Juos lankyti galima ir Latvijoje, Estijoje, o mūsų jūrinio paveldo objektai, užrakinti po devyniomis spynomis, tyliai nyksta, nes jų priežiūra – tik simbolinė./"Asmeninio archyvo nuotrauka

„Politikai labai mėgsta kalbėti apie jūrinių tradicijų puoselėjimą, tačiau tik deklaracijų nepakanka. Lenkai turi 10 atvirų lankytojams švyturių, tiek pat – estai, latviai – 6. O mes – nė vieno pajūryje“, – teigė pokalbininkas.

Perspektyvų yra

Pasidomėjus, ką apie galimybes jūrinius švyturius pritaikyti žmonėms lankyti mano Susisiekimo ministerija ir kokių konkrečių veiksmų yra imtasi, šios įstaigos atstovai pateikė gana dviprasmišką atsakymą.

„Galiojančiame Saugios laivybos įstatyme neaptariamas švyturių lankymo klausimas, nereglamentuota galimybė gauti pajamų už švyturių lankymą ar jų nuomą. Tačiau nėra įtvirtintas ir imperatyvus draudimas. Susisiekimo ministerija neprieštarautų pasiūlymui atverti švyturius nuolatiniam visuomenės lankymui, tačiau būtina sukurti tam reikalingą teisinę aplinką. Šiuo metu svarstoma galimybė švyturius atverti visuomenei. Atkreipiame dėmesį, kad norint atverti švyturius visuomenei, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama lankytojų saugumui užtikrinti“, – „Lietuvos žinioms“ nurodė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.

Faktą, kad dėl įvairių priežasčių mūsų jūrinių švyturių niekaip nepavyksta atidaryti visuomenei, pripažino ir Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento direktorius Saulius Šiaučiūnas. „Tuos objektus tikrai galima pritaikyti pažintiniam turizmui, ir būta įvairiausių bandymų tai padaryti, bet iniciatyvos vis nuslopdavo. Mano manymu, Klaipėdos, Nidos švyturius būtina naudoti edukacijai. Tačiau tam reikia sukurti aplinkybes. Pirmiausia – sureguliuoti teisinę bazę. Nuspręsti, kas būtų atsakingas už visuomenei atvertų švyturių priežiūrą, žmonių saugumą, nes tokiuose objektuose jis labai svarbus, – „Lietuvos žinioms“ aiškino S. Šiaučiūnas. – Tikrai imsiuosi šio klausimo, nors jis nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.“

Kartą per metus atvėrus uostamiesčio švyturį į jį suplūdo virtinės smalsuolių./Facebook nuotrauka.
Kartą per metus atvėrus uostamiesčio švyturį į jį suplūdo virtinės smalsuolių./Facebook nuotrauka.

Nebūtina lipti

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė mano, kad pritaikant švyturius lankytojams koją gali kišti keletas aplinkybių. „Nemažai švyturių, kurie buvo paversti turizmo objektais, jau užgesę, neveikiantys. O mūsų atveju jie atlieka tiesioginę savo funkciją, todėl yra saugomi, rakinami. Matyt, dėl šios priežasties vis nesiryžtama įsileisti smalsuolių. Juk žmonės gali ką nors sugadinti. Kitas dalykas – saugumo klausimai. Jie ypač aktualūs, nes statiniai – seni, paveldosauginiai, nepritaikyti lankytojams. Jei atsitiktų nelaimė, kas nors turėtų prisiimti atsakomybę“, – svarstė R. Savickienė.

Ji neabejojo, kad idėjas pavertus kūnu švyturiai būtų itin lankomi. „Net jei nepavyktų pasiekti, kad žmonės galėtų užkopti į viršų ir grožėtis panorama, švyturiais kitaip būtų įmanoma pasinaudoti. Tačiau Klaipėdoje dabar net neprieisi prie šio objekto – visur tvoros. O juk apačioje būtų galima įrengti kavinukę, sutvarkyti aplinką, leisti aplankyti prižiūrėtojo namelį, apatinę švyturio dalį. Ne kartą diskutavome, ieškojome būdų, kaip pritaikyti Klaipėdos švyturį lankytojams, bet kol kas niekas nepasikeitė“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino R. Savickienė.

Tokia panorama atsiveria iš Klaipėdos švyturio./Facebook nuotrauka
Tokia panorama atsiveria iš Klaipėdos švyturio./Facebook nuotrauka
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"